Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eisaku SatoGimė 1901 m kovo 27 d Jamaguči prefektūroje JaponijaMirė 1975 m birželio 3 d 74 metai Sutuoktinis ė Hiroko Sa
Eisaku Sato
| Eisaku Sato | |
|---|---|
| Gimė | 1901 m. kovo 27 d. , Jamaguči prefektūroje, Japonija |
| Mirė | 1975 m. birželio 3 d. (74 metai) |
| Sutuoktinis (-ė) | Hiroko Satō |
| Vaikai | Riūtaro, Šindži |
| Veikla | Japonijos ministras pirmininkas |
| Alma mater | Tokijo imperatoriškasis universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Vikiteka | Eisaku Sato |
Eisaku Sato (jap. 佐藤 栄作 = Sakō Eisaku, 1901 m. kovo 27 d. – 1975 m. birželio 3 d.) – Japonijos politikas, buvęs šalies ministras pirmininkas (1964–1972 m.), įvairių ministerijų ministras. Tai antras ilgiausiai ministro pirmininko pareigas ėjęs asmuo pokarinėje Japonijos istorijoje (po Šinzo Abės).
Biografija
Sato gimė 1901 m. mieste, Jamaguči prefektūroje. Jis buvo jaunesnis Nobusukės Kiši (taip pat Japonijos ministro pirmininko) brolis. Mokėsi Tokijo imperatoriškajame universitete (dabartinis Tokijo universitetas), baigęs dirbo specialistu Geležinkelių ministerijoje. 1926 m. vedė Hiroko, su kuria susilaukė dviejų vaikų: Riutaro ir Šindži.
Po Antro pasaulinio karo tapo Transporto ministerijos administracijos viceministru, 1948 m. – vyriausiuoju vyriausybės sekretoriumi Šigeru Jošidos administracijoje. 1949 m. pirmą kartą išrinktas į parlamentą kaip Demokratinės liberalų partijos, o nuo 1955 m. – kaip Liberalų demokratų partijos narys. Užėmė įvairiais pareigas vyriausybėje: buvo Ryšių ministerijos ministru, Statybų ministerijos ministru, Finansų ministerijos ministru, Tarptautinės prekybos ir pramonės ministerijos ministru.
1964 m. pralaimėjo partijos prezidento rinkimus Hajatui Ikedai. Pastarasis buvo išrinktas šalies ministru pirmininku, tačiau vos po kelių mėnesių atsistatydino dėl prastos sveikatos. Sato užėmė jo vietą ir išliko ministro pirmininko poste aštuonerius metus. Jis vadovavo 61-ajam, 62-ajam ir 63-iajam ministrų kabinetui, atitinkamai nuo 1964 m. lapkričio 9 d. iki 1967 m. vasario 17 d., nuo 1967 m. vasario 17 d. iki 1970 m. sausio 14 d. ir nuo 1970 m. sausio 14 d. iki 1970 m. liepos 7 d.
Sato vadovavimo metu Japonija pradėjo derybas ir 1965 m. pasirašė santykių atnaujinimo su Pietų Korėja sutartį. 1972 m. pasiekė, kad JAV Japonijai sugrąžintų Okinavą ir kitas Riūkiū salas, nepaisant jų svarbos Amerikai Vietnamo karo metu. Nors salose išliko daug karinių JAV bazių, Sato laikėsi principo, kad jose nebūtų gaminami ir laikomi branduoliniai ginklai.
Vidaus politikoje Sato inicijavo įstatymą, kuris reikalavo iš universitetų griežtesnės studentų veiklos priežiūros, taip sustabdydamas septintajame dešimtmetyje vykusius plataus masto studentų protestus. Taip pat siekė sureguliuoti žemės ūkio politiką, subsidijų sistemą.
Ilgas Sato vadovavimas buvo įmanomas jam palankių aplinkybių dėka. Tuo metu Japonijos ekonomika sparčiai augo, didėjo gyventojų atlyginimai, šalyje tvyrojo optimistinės nuotaikos dėl ateities. Partijos viduje Sato neturėjo stiprių varžovų, jo frakcija ilgą laiką išliko dominuojanti. Sato pozicijos silpnėjimą iššaukė daugiausiai pokyčiai už Japonijos ribų, ypač JAV užsienio politika. 1971 m. birželį prezidentas Ričardas Niksonas be išankstinio pranešimo apsilankė Kinijoje, o rugpjūtį atrišo dolerį nuo aukso ir padidino importo muitus. Tai iššaukė JAV ir Japonijos disputą dėl prekybos ir užsienio politikos krypties, o 1972 m. Sato buvo priverstas užleisti ministro pirmininko postą Kakuei Tanakai.
Už pastangas išlaikyti Japoniją nebranduoline valstybe ir taikios politikos vystymą, 1974 m. Sato gavo Nobelio taikos premiją.
Šaltiniai
- James Arthur, Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. 303–305
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Hayato Ikeda | Japonijos ministras pirmininkas 1964–1972 | Po to: Kakuei Tanaka |
Nuorodos
- Nobelio komiteto informacija apie 1974 taikos premiją Archyvuota kopija 2004-08-03 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eisaku Sato, Kas yra Eisaku Sato? Ką reiškia Eisaku Sato?
Eisaku SatoGime 1901 m kovo 27 d Jamaguci prefekturoje JaponijaMire 1975 m birzelio 3 d 74 metai Sutuoktinis e Hiroko SatōVaikai Riutaro SindziVeikla Japonijos ministras pirmininkasAlma mater Tokijo imperatoriskasis universitetasZymus apdovanojimai1974 m Nobelio taikos premijaVikiteka Eisaku Sato Eisaku Sato jap 佐藤 栄作 Sakō Eisaku 1901 m kovo 27 d 1975 m birzelio 3 d Japonijos politikas buves salies ministras pirmininkas 1964 1972 m įvairiu ministeriju ministras Tai antras ilgiausiai ministro pirmininko pareigas ejes asmuo pokarineje Japonijos istorijoje po Sinzo Abes BiografijaSato gime 1901 m mieste Jamaguci prefekturoje Jis buvo jaunesnis Nobusukes Kisi taip pat Japonijos ministro pirmininko brolis Mokesi Tokijo imperatoriskajame universitete dabartinis Tokijo universitetas baiges dirbo specialistu Gelezinkeliu ministerijoje 1926 m vede Hiroko su kuria susilauke dvieju vaiku Riutaro ir Sindzi Po Antro pasaulinio karo tapo Transporto ministerijos administracijos viceministru 1948 m vyriausiuoju vyriausybes sekretoriumi Sigeru Josidos administracijoje 1949 m pirma karta isrinktas į parlamenta kaip Demokratines liberalu partijos o nuo 1955 m kaip Liberalu demokratu partijos narys Uzeme įvairiais pareigas vyriausybeje buvo Rysiu ministerijos ministru Statybu ministerijos ministru Finansu ministerijos ministru Tarptautines prekybos ir pramones ministerijos ministru 1964 m pralaimejo partijos prezidento rinkimus Hajatui Ikedai Pastarasis buvo isrinktas salies ministru pirmininku taciau vos po keliu menesiu atsistatydino del prastos sveikatos Sato uzeme jo vieta ir isliko ministro pirmininko poste astuonerius metus Jis vadovavo 61 ajam 62 ajam ir 63 iajam ministru kabinetui atitinkamai nuo 1964 m lapkricio 9 d iki 1967 m vasario 17 d nuo 1967 m vasario 17 d iki 1970 m sausio 14 d ir nuo 1970 m sausio 14 d iki 1970 m liepos 7 d Sato vadovavimo metu Japonija pradejo derybas ir 1965 m pasirase santykiu atnaujinimo su Pietu Koreja sutartį 1972 m pasieke kad JAV Japonijai sugrazintu Okinava ir kitas Riukiu salas nepaisant ju svarbos Amerikai Vietnamo karo metu Nors salose isliko daug kariniu JAV baziu Sato laikesi principo kad jose nebutu gaminami ir laikomi branduoliniai ginklai Vidaus politikoje Sato inicijavo įstatyma kuris reikalavo is universitetu grieztesnes studentu veiklos prieziuros taip sustabdydamas septintajame desimtmetyje vykusius plataus masto studentu protestus Taip pat sieke sureguliuoti zemes ukio politika subsidiju sistema Ilgas Sato vadovavimas buvo įmanomas jam palankiu aplinkybiu deka Tuo metu Japonijos ekonomika sparciai augo didejo gyventoju atlyginimai salyje tvyrojo optimistines nuotaikos del ateities Partijos viduje Sato neturejo stipriu varzovu jo frakcija ilga laika isliko dominuojanti Sato pozicijos silpnejima issauke daugiausiai pokyciai uz Japonijos ribu ypac JAV uzsienio politika 1971 m birzelį prezidentas Ricardas Niksonas be isankstinio pranesimo apsilanke Kinijoje o rugpjutį atriso dolerį nuo aukso ir padidino importo muitus Tai issauke JAV ir Japonijos disputa del prekybos ir uzsienio politikos krypties o 1972 m Sato buvo priverstas uzleisti ministro pirmininko posta Kakuei Tanakai Uz pastangas islaikyti Japonija nebranduoline valstybe ir taikios politikos vystyma 1974 m Sato gavo Nobelio taikos premija SaltiniaiJames Arthur Ainscow Stockwin Dictionary of the Modern Politics of Japan Routledge 2003 p 303 305 Politinis postasPries tai Hayato Ikeda Japonijos ministras pirmininkas 1964 1972 Po to Kakuei TanakaNuorodosNobelio komiteto informacija apie 1974 taikos premija Archyvuota kopija 2004 08 03 is Wayback Machine projekto