Didysis Glenas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didysis Glenas arba Glen Moras (angl. Great Glen, Škotų kalba An Gleann Mòr) − įduba Škotijoje, įstrižai kertanti Škotijos kalnyną nuo Atlanto vandenyno iki Šiaurės jūros.

Juostos formos ežerai − Loch Nesas, ir − užpildo didumą 88 km įdubos dugno ir kartu su juos jungiančiu kanalu kaip salą atskiria šiaurinę Škotijos dalį.

Didžiojo Gleno įduba atsirado daugiau nei prieš 350 mln. metų. Tuomet milžiniški Žemės plutos poslinkiai sukėlė plutos lūžį, vadinamą Glen Moro sprūdžiu. Uolienų judėjimas palei sprūdį dar nesibaigė, šioje zonoje nedideli žemės drebėjimai tevyksta. Smarkiausias drebėjimas, užregistruotas 1816 m. prie Inverneso (Inverness) miestelio.

Įdubai formuojantis, uolienos abiejose sprūdžio šonuose buvo traiškomos, todėl upėms ir ledui buvo lengviau jas ardyti. Ledynmečiu į įdubą atslinko ledo luitai, jie lėtai judino uolienų daleles, o šios trynė įdubos šonus ir dugną. Taip susidarė Didžiojo Gleno įdubos skardžiai.

Nuo senų laikų Didžiojo Gleno įduba buvo vienintelis kelias per šią Škotijos dalį. Anglai XVII ir XVIII amžiais įvertino strateginę įdubos reikšmę ir pastatė fortus: Fort Augustą Loch Neso ežero pietiniame pakraštyje ir Fort Džordžą netoli Inverneso.

XIX a. pradžioje žmonės čia gyveno skurdžiai. Todėl, stengiantis paskatinti prekybą ir sustiprinti ekonomiką, buvo iškastas Kaledonijos kanalas (Caledonian Canal). Jis sujungė ežerus − laivams buvo nutiestas prekybos kelias, leidžiantis išvengti ilgos ir pavojingos kelionės aplink šiaurinę Škotijos pakrantę.

Didžiojo Gleno įdubos gyvūnija gausi ir įvairi: paplitusios laukinės katės ir miškinės kiaunės, rusvosios voverės ir erelis žuvininkas. Škotijos ežeruose gausu ūdrų.