Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gaston MasperoGastonas MasperoGimė 1846 m birželio 23 d ParyžiusMirė 1916 m birželio 30 d 70 metų ParyžiusPalaidotas a M
Gaston Maspero
| Gaston Maspero | |
|---|---|
| Gastonas Maspero | |
| Gimė | 1846 m. birželio 23 d. Paryžius |
| Mirė | 1916 m. birželio 30 d. (70 metų) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Monparnaso kapinėse |
| Veikla | prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas. |
| Vikiteka | Gaston Maspero |
Gastonas Maspero (pranc. Gaston Maspero, 1846 m. birželio 23 – 1916 m. birželio 30) – prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas.
Karjera Prancūzijoje
Gastonas Maspero gimė Paryžiuje lombardiečių kilmės tėvų šeimoje. Mokykloje jis rodė ypatingą potraukį istorijai, o būdamas keturiolikos jau domėjosi hieroglifų raštu. Studijuodamas G. Maspero turėjo slėpti nuo dėstytojų savo aistrą egiptologijai. Būdamas dvidešimt septynerių metų jis tapo filologijos ir archeologijos profesoriumi Prancūzijos koledže, tai pats jauniausias profesorius per šios įstaigos visą gyvavimą.
Antraisiais jo metais École Normale 1867 m., Maspero sutiko bičiulį egiptologą Auguste Mariette, kuris buvo Paryžiaus universalinės parodos Egipto skyriaus ekspozicijos komisijos narys. Mariette davė jam du naujai atrastus, ganėtinai sunkius hieroglifų tekstus mokytis, o jaunas mokslininkas padarė jų vertimus po mažiau kaip dviejų savaičių. Tai buvo didelis žygdarbis tuo metu, kai egiptologija vis dar buvo beveik kūdikystėje. Šitų tekstų publikacija tais pačiais metais nulėmė jo akademinę reputaciją. 1869 m. jis tapo egiptiečių kalbos bei archeologijos École Pratique des Hautes Études mokytoju (répétiteur) ir 1874 m. paskirtas į Prancūzijos kolegijos Šampoljono kėdę.
1881 m. sausį G. Maspero atvyko į Egiptą. Kaire jis vadovavo Egipto ir arabų kultūros grupelei, taip pat padėjo pagrindus mokyklai, kuri 1913 m. pasivadino Prancūzijos Rytų Šalių Archeologijos Institutu.
Darbas Egipte
Pirmuosius atradimus Maspero atliko Sakaroje. Jis manė, kad daugelio piramidžių viduje yra sieninių įrašų, todėl atidarė penkias Senosios Karalystės piramides, kurios priklausė faraonams Unui, Pepiui I, Pepiui II, Tečiui ir Merenrei. Jo nuojauta neapgavo, sienas tikrai puošė ilgi tekstai. G. Maspero buvo pirmasis, kuris išvertė „Piramidžių tekstus“. Taip pat egiptologas išsiaiškino visą pogrindžio prekybos antikvariniais daiktais veiklą.
1870 m. Luksoro apylinkėse klestėjo nelegali prekyba senienomis. Senienų apsaugos inspekcijos įtarimas krito ant Kurnos miestelyje gyvenančios trijų brolių Abd al Rasulų šeimos. Vienas iš šeimos narių 1881 m. nuvedė egiptologus prie slėptuvės, esančios netoli Deir al Bachri. Kadangi G. Maspero buvo Europoje, į Tėbų uolyną išvyko vokietis H. Brugšas, egiptietis, Bulako muziejaus vedėjas ir vienas inspektorius. Uoloje rasta atsivėrusi, į kapo šulinį panaši duobė, kuria nusileidę visi pateko į didžiulį kambarį. Šiame kape rasti perlaidoti didžiausi ir garsiausi XVIII ir XIX dinastijų faraonai: Ramzis I, II, III, Setis I, Amosis, Tutmozis I, II, III, Amenhotepas I, karalienė Amosė Nefertarė, Hatčepsuta, Ahotepas, taip pat princai ir princesės, jų vaikai bei labai aukšti dvaro pareigūnai. Nuspręsta visas mumijas nugabenti į Kairą. Per šešias dienas jos išgabentos į Luksorą, vėliau į Kairą. 1886 m. pagaliau atidaryti mumijų sarkofagai ir garsiosios mumijos išvyniotos.
Pirmoji G. Maspero kelionė po Egiptą užsitęsė septynerius metus. Daugiausia laiko skirta kapaviečių teritorijoms išvalyti. Kadangi XIX a. pab. šventyklų teritorijose dar gyventa žmonių, todėl Maspero ryžosi visus juos iškeldinti. Luksoro šventyklos viduje liko tik vienintelis statinys, esantis iš vėlesnių laikų. Tai Abu Elagago mečetė, kuri trukdo priėjimą prie šventyklos. Maspero labiausiai rūpinosi Luksoro šventykla. Jis ištyrinėjo šią šventyklą iki pagrindų.
Kitas jo svarbus pasiekimas – tai darbas prie Gizos sfinkso. Per kelis mėnesius nuvalytas smėlis nuo paminklo pečių, krūtinės bei priekinės letenos. Nukastas 50 metrų smėlio sluoksnis. G. Maspero įdomu, ar nukastas smėlis neslepia kapų bei lobių. Taip pat jo dėka apmokestinti turistai, besilankantys pačiose populiariausiose Egipto vietose. Taip padaryta norint apsaugoti paminklus nuo niokojimo. 1886 m. G. Maspero grįžo į Prancūziją ir Europoje išbuvo trylika metų. Jis tapo rašytoju bei profesoriumi ir dėstė Prancūzijos koledže. Vėl atvykęs į Egiptą surengė inspekcines keliones Nilu iki pat Nubijos. Dėl 1899 m. spalio 3 d. įvykusio žemės drebėjimo Karnake nuvirto trylika Hipostilinės salės kolonų. G. Maspero įpareigojo Ž. Legraną atstatyti šventyklą. Restauratorius darbuose naudojo senovinius statybos metodus. 1903 m. pabaigoje septintajame Karnako kiemo pilone atrasta milžiniška alebastrinė plokštė, o po ja slėptuvė su artefaktais, kurie iškelti per trejus metus. Daugiausiai slėptuvėje rastos paslėptos statulos.
G. Maspero paskutinis darbas susietas su Egiptu – tai rūpestis išsaugoti Nubijos šventyklas, kurios buvo niokojamos vis labiau užliejamo Nilo potvynio. Taip pat egiptologas įkūrė muziejus visose provincijose: Aleksandrijoje, Izmaile, Asijute, Tantoje ir Elefantinoje. Jo dėka Kairo muziejus perkeltas į Kairo miesto centrą. Tačiau didžiausias G. Maspero pasiekimas – 1912 m. lapkritį sudarytas įstatymas dėl senienų apsaugos, siekiant apsaugoti jas nuo grobstymo. Įstatymais skelbta: draudžiama žaloti ar kitaip gadinti pastatus bei radinius, draudžiama kasinėti net privačiose valdose, o kasinėjimo leidimą gali išduoti tik senienų apsaugos inspekcija. Tokiu būdu pradėtas Senovės Egipto kultūros „restauravimas“, Senovės Egipto palikimas buvo apsaugotas nuo grobstymų, dalis seniau pavogtų daiktų bei mumijų buvo grąžinta atgal į Egiptą.
Mirtis
1914 m. Gastonas Maspero išėjo į pensiją. Mirė 1916 m. birželį ir buvo palaidotas Monparnaso kapinėse Paryžiuje. Su juo baigėsi pirmasis egiptologijos mokslo etapas.
Literatūra
- Jen Vecoutter: Užmiršto Egipto beieškant, serija „Atradimai Baltos lankos●Archeologija“ (nr. 5), Baltos lankos, Vilnius, 1999 m. ISBN 9955-00-027-9
- , : Kleines Lexikon der Ägyptologie. 4. überarbeitete Auflage. Harrassowitz, Wiesbaden 1999, ISBN 3-447-04027-0, S. 179.
- Maurice L. Bierbrier: . 3rd revised edition. Egypt Exploration Society, London 1995. ISBN 0-85698-125-7. S. 278-279
Nuorodos
- Ouvrages numérisés sous format image
- Ouvrages numérisés sous format image
- L’Archéologie égyptienne, 1887
- L’Archéologie égyptienne, 1887 Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- L’Égyptologie : la science française, 1915
- L’Égyptologie : la science française, 1915 Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Histoire ancienne des peuples de l'Orient, 1875
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gaston Maspero, Kas yra Gaston Maspero? Ką reiškia Gaston Maspero?
Gaston MasperoGastonas MasperoGime 1846 m birzelio 23 d ParyziusMire 1916 m birzelio 30 d 70 metu ParyziusPalaidotas a Monparnaso kapineseVeikla prancuzu egiptologas Egipto senienu tarnybos vadovas Vikiteka Gaston Maspero Gastonas Maspero pranc Gaston Maspero 1846 m birzelio 23 1916 m birzelio 30 prancuzu egiptologas Egipto senienu tarnybos vadovas Karjera PrancuzijojeGastonas Maspero gime Paryziuje lombardieciu kilmes tevu seimoje Mokykloje jis rode ypatinga potraukį istorijai o budamas keturiolikos jau domejosi hieroglifu rastu Studijuodamas G Maspero turejo slepti nuo destytoju savo aistra egiptologijai Budamas dvidesimt septyneriu metu jis tapo filologijos ir archeologijos profesoriumi Prancuzijos koledze tai pats jauniausias profesorius per sios įstaigos visa gyvavima Antraisiais jo metais Ecole Normale 1867 m Maspero sutiko biciulį egiptologa Auguste Mariette kuris buvo Paryziaus universalines parodos Egipto skyriaus ekspozicijos komisijos narys Mariette dave jam du naujai atrastus ganetinai sunkius hieroglifu tekstus mokytis o jaunas mokslininkas padare ju vertimus po maziau kaip dvieju savaiciu Tai buvo didelis zygdarbis tuo metu kai egiptologija vis dar buvo beveik kudikysteje Situ tekstu publikacija tais paciais metais nuleme jo akademine reputacija 1869 m jis tapo egiptieciu kalbos bei archeologijos Ecole Pratique des Hautes Etudes mokytoju repetiteur ir 1874 m paskirtas į Prancuzijos kolegijos Sampoljono kede 1881 m sausį G Maspero atvyko į Egipta Kaire jis vadovavo Egipto ir arabu kulturos grupelei taip pat padejo pagrindus mokyklai kuri 1913 m pasivadino Prancuzijos Rytu Saliu Archeologijos Institutu Bulako muziejaus interierasDarbas EgiptePirmuosius atradimus Maspero atliko Sakaroje Jis mane kad daugelio piramidziu viduje yra sieniniu įrasu todel atidare penkias Senosios Karalystes piramides kurios priklause faraonams Unui Pepiui I Pepiui II Teciui ir Merenrei Jo nuojauta neapgavo sienas tikrai puose ilgi tekstai G Maspero buvo pirmasis kuris isverte Piramidziu tekstus Taip pat egiptologas issiaiskino visa pogrindzio prekybos antikvariniais daiktais veikla 1870 m Luksoro apylinkese klestejo nelegali prekyba senienomis Senienu apsaugos inspekcijos įtarimas krito ant Kurnos miestelyje gyvenancios triju broliu Abd al Rasulu seimos Vienas is seimos nariu 1881 m nuvede egiptologus prie sleptuves esancios netoli Deir al Bachri Kadangi G Maspero buvo Europoje į Tebu uolyna isvyko vokietis H Brugsas egiptietis Bulako muziejaus vedejas ir vienas inspektorius Uoloje rasta atsiverusi į kapo sulinį panasi duobe kuria nusileide visi pateko į didziulį kambarį Siame kape rasti perlaidoti didziausi ir garsiausi XVIII ir XIX dinastiju faraonai Ramzis I II III Setis I Amosis Tutmozis I II III Amenhotepas I karaliene Amose Nefertare Hatcepsuta Ahotepas taip pat princai ir princeses ju vaikai bei labai auksti dvaro pareigunai Nuspresta visas mumijas nugabenti į Kaira Per sesias dienas jos isgabentos į Luksora veliau į Kaira 1886 m pagaliau atidaryti mumiju sarkofagai ir garsiosios mumijos isvyniotos Gastonas Maspero 1883 m Pirmoji G Maspero kelione po Egipta uzsitese septynerius metus Daugiausia laiko skirta kapavieciu teritorijoms isvalyti Kadangi XIX a pab sventyklu teritorijose dar gyventa zmoniu todel Maspero ryzosi visus juos iskeldinti Luksoro sventyklos viduje liko tik vienintelis statinys esantis is velesniu laiku Tai Abu Elagago mecete kuri trukdo priejima prie sventyklos Maspero labiausiai rupinosi Luksoro sventykla Jis istyrinejo sia sventykla iki pagrindu Kitas jo svarbus pasiekimas tai darbas prie Gizos sfinkso Per kelis menesius nuvalytas smelis nuo paminklo peciu krutines bei priekines letenos Nukastas 50 metru smelio sluoksnis G Maspero įdomu ar nukastas smelis neslepia kapu bei lobiu Taip pat jo deka apmokestinti turistai besilankantys paciose populiariausiose Egipto vietose Taip padaryta norint apsaugoti paminklus nuo niokojimo 1886 m G Maspero grįzo į Prancuzija ir Europoje isbuvo trylika metu Jis tapo rasytoju bei profesoriumi ir deste Prancuzijos koledze Vel atvykes į Egipta surenge inspekcines keliones Nilu iki pat Nubijos Del 1899 m spalio 3 d įvykusio zemes drebejimo Karnake nuvirto trylika Hipostilines sales kolonu G Maspero įpareigojo Z Legrana atstatyti sventykla Restauratorius darbuose naudojo senovinius statybos metodus 1903 m pabaigoje septintajame Karnako kiemo pilone atrasta milziniska alebastrine plokste o po ja sleptuve su artefaktais kurie iskelti per trejus metus Daugiausiai sleptuveje rastos pasleptos statulos G Maspero paskutinis darbas susietas su Egiptu tai rupestis issaugoti Nubijos sventyklas kurios buvo niokojamos vis labiau uzliejamo Nilo potvynio Taip pat egiptologas įkure muziejus visose provincijose Aleksandrijoje Izmaile Asijute Tantoje ir Elefantinoje Jo deka Kairo muziejus perkeltas į Kairo miesto centra Taciau didziausias G Maspero pasiekimas 1912 m lapkritį sudarytas įstatymas del senienu apsaugos siekiant apsaugoti jas nuo grobstymo Įstatymais skelbta draudziama zaloti ar kitaip gadinti pastatus bei radinius draudziama kasineti net privaciose valdose o kasinejimo leidima gali isduoti tik senienu apsaugos inspekcija Tokiu budu pradetas Senoves Egipto kulturos restauravimas Senoves Egipto palikimas buvo apsaugotas nuo grobstymu dalis seniau pavogtu daiktu bei mumiju buvo grazinta atgal į Egipta Mirtis1914 m Gastonas Maspero isejo į pensija Mire 1916 m birzelį ir buvo palaidotas Monparnaso kapinese Paryziuje Su juo baigesi pirmasis egiptologijos mokslo etapas LiteraturaJen Vecoutter Uzmirsto Egipto beieskant serija Atradimai Baltos lankos Archeologija nr 5 Baltos lankos Vilnius 1999 m ISBN 9955 00 027 9 Kleines Lexikon der Agyptologie 4 uberarbeitete Auflage Harrassowitz Wiesbaden 1999 ISBN 3 447 04027 0 S 179 Maurice L Bierbrier 3rd revised edition Egypt Exploration Society London 1995 ISBN 0 85698 125 7 S 278 279NuorodosOuvrages numerises sous format image Ouvrages numerises sous format image L Archeologie egyptienne 1887 L Archeologie egyptienne 1887 Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto L Egyptologie la science francaise 1915 L Egyptologie la science francaise 1915 Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Histoire ancienne des peuples de l Orient 1875