Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

59 56 13 š pl 30 21 24 r ilg 59 93694 š pl 30 35667 r ilg 59 93694 30 35667 Pagrindinis bažnyčios fasadas nuo gatvės pus

Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge

  • Pagrindinis puslapis
  • Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge
Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

59°56′13″ š. pl. 30°21′24″ r. ilg. / 59.93694°š. pl. 30.35667°r. ilg. / 59.93694; 30.35667

Švenčiausios Lurdo Dievo Motinos bažnyčia (rus. Храм Лу́рдской Бо́жией Ма́тери) – Romos katalikų šventovė Rusijos Sankt Peterburgo mieste. Moderno stiliaus architektūros paminklas iškilęs Kauno skersgatvyje, administraciškai priklauso . Pamaldos vyksta rusų, lenkų ir lotynų kalbomis.

Istorija

XIX a. pabaigoje tuometinėje Rusijos imperijos sostinėje Sankt Peterburge gyveno skaitlinga prancūzų bendruomenė. Minint Švč. Dievo Motinos apsireiškimo Lurdo mieste jubiliejų, 1898 m. ji kreipėsi į carinę administraciją, prašydama leisti pasistatyti katalikišką bažnyčią. 1900 m. naujosios parapijos klebonas Ambrozijus Kiuni nupirko sklypą, kuriame buvo įrengta laikina medinė koplyčia.

Projektą paruošė peterburgietis architektas (1856–1928). Lėšos buvo renkamos prancūzų bendruomenės tarpe, įmonė „Batinjol“ padovanojo granitinius blokus, atlikusius po Trejybės tilto statybos, o „Černomorskyj“ gamykla (rus. Черноморский завод) padovanojo cementą. Visgi pinigų trūko ir L.Benua kartu su kitu architektu (1872–1916) buvo priversti projektą supaprastinti ir tuo pačiu jį atpiginti.

Iškilo vienanavis pastatas, perdengtas gelžbetonine perdanga. Fasadas su aukštoku bokštu padengti skaldytu granitu. 1909 m. lapkričio 22 d. (senuoju stiliumi) vyskupas bažnyčią pašventino. Po Spalio perversmo šventovė nebuvo uždaryta, bet miesto blokados metu per Antrąjį pasaulinį karą neveikė. 1941 m. klebonas Klovis Floran buvo išsiųstas į Prancūziją.

Pokaryje apleistą pastatą remontavo kun. Juozapas Kazlas (tarnavo 1945–1963 metais). Ilgą laiką Švč. Lurdo Dievo Motinos šventovė buvo vienintelė katalikiška bažnyčia tuometiniame Leningrade, be kitų tikinčiųjų ją lankė ir skaitlingi turistai. Karingojo ateizmo laikotarpiu nuo 1966 m. klebonavęs vykdė apdairią bažnytinę politiką. 1991 m. jis išvyko į Lietuvą ir rezidavo Kauno Šv. Antano parapijoje.

Savo šimtmetį šventovė pasitiko pasikeitusi: atliktas remontas, įrengta centrinė šildymo sistema.

Šaltiniai

Vikiteka: Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Parapijos internetinė svetainė (ru) Archyvuota kopija 2019-01-31 iš Wayback Machine projekto.
  • Parapijos istorija (ru) Archyvuota kopija 2012-02-08 iš Wayback Machine projekto.
  • Katalikiška Lurdo Dievo Motinos bažnyčia // Sankt Peterburgo enciklopedija (ru) Archyvuota kopija 2018-12-14 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 15:01

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge, Kas yra Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge? Ką reiškia Švč. Lurdo Dievo Motinos bažnyčia Sankt Peterburge?

59 56 13 s pl 30 21 24 r ilg 59 93694 s pl 30 35667 r ilg 59 93694 30 35667 Pagrindinis baznycios fasadas nuo gatves puses Svenciausios Lurdo Dievo Motinos baznycia rus Hram Lu rdskoj Bo zhiej Ma teri Romos kataliku sventove Rusijos Sankt Peterburgo mieste Moderno stiliaus architekturos paminklas iskiles Kauno skersgatvyje administraciskai priklauso Pamaldos vyksta rusu lenku ir lotynu kalbomis IstorijaXIX a pabaigoje tuometineje Rusijos imperijos sostineje Sankt Peterburge gyveno skaitlinga prancuzu bendruomene Minint Svc Dievo Motinos apsireiskimo Lurdo mieste jubilieju 1898 m ji kreipesi į carine administracija prasydama leisti pasistatyti katalikiska baznycia 1900 m naujosios parapijos klebonas Ambrozijus Kiuni nupirko sklypa kuriame buvo įrengta laikina medine koplycia Projekta paruose peterburgietis architektas 1856 1928 Lesos buvo renkamos prancuzu bendruomenes tarpe įmone Batinjol padovanojo granitinius blokus atlikusius po Trejybes tilto statybos o Cernomorskyj gamykla rus Chernomorskij zavod padovanojo cementa Visgi pinigu truko ir L Benua kartu su kitu architektu 1872 1916 buvo priversti projekta supaprastinti ir tuo paciu jį atpiginti Iskilo vienanavis pastatas perdengtas gelzbetonine perdanga Fasadas su aukstoku bokstu padengti skaldytu granitu 1909 m lapkricio 22 d senuoju stiliumi vyskupas baznycia pasventino Po Spalio perversmo sventove nebuvo uzdaryta bet miesto blokados metu per Antrajį pasaulinį kara neveike 1941 m klebonas Klovis Floran buvo issiustas į Prancuzija Pokaryje apleista pastata remontavo kun Juozapas Kazlas tarnavo 1945 1963 metais Ilga laika Svc Lurdo Dievo Motinos sventove buvo vienintele katalikiska baznycia tuometiniame Leningrade be kitu tikinciuju ja lanke ir skaitlingi turistai Karingojo ateizmo laikotarpiu nuo 1966 m klebonaves vykde apdairia baznytine politika 1991 m jis isvyko į Lietuva ir rezidavo Kauno Sv Antano parapijoje Savo simtmetį sventove pasitiko pasikeitusi atliktas remontas įrengta centrine sildymo sistema SaltiniaiVikiteka Svc Lurdo Dievo Motinos baznycia Sankt Peterburge vaizdine ir garsine medziagaParapijos internetine svetaine ru Archyvuota kopija 2019 01 31 is Wayback Machine projekto Parapijos istorija ru Archyvuota kopija 2012 02 08 is Wayback Machine projekto Katalikiska Lurdo Dievo Motinos baznycia Sankt Peterburgo enciklopedija ru Archyvuota kopija 2018 12 14 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Pontiac Solstice

  • Liepa 21, 2025

    Pontepridas

  • Liepa 20, 2025

    Polytrichum

  • Liepa 21, 2025

    Politiškės

  • Liepa 21, 2025

    Politikos mokslų ir diplomatijos institutas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje