Vladimiras Konstantinovas g 1958 m rugpjūčio 29 d Šiauliuose choro dirigentas pedagogas kompozitorius Biografija1965 197
Vladimiras Konstantinovas

Vladimiras Konstantinovas g . 1958 m. rugpjūčio 29 d. Šiauliuose), choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
Biografija
1965–1975 mokėsi Šiaulių 4-ojoje vidurinėje mokykloje, o vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu. 1975–1979 Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose studijavo choro dirigavimą (doc. Kazio Kšano klasė). 1992 tobulinosi tarptautinėje J. S. Bacho akademijoje Stuttgarte (Vokietija).
1976–1977 Klaipėdos kultūros rūmų Liaudies operos teatro koncertmeisteris, 1977–1986 šio teatro chormeisteris, 1986–1992 Klaipėdos muzikinio teatro chormeisteris, nuo 1992 rudens vyr. chormeisteris. Parengė G. Verdi operos „Traviata“ chorus, statė ir dirigavo G. Kuprevičiaus operą „Ten, viduje“, parengė daugelio operų, operečių ir miuziklų chorines scenas, paruošė ir dirigavo nemaža koncertinių programų. Pirmą kartą Lietuvoje atliko G. Rossini „Messa di Ravenna“, su muzikinio teatro choru ir orkestru parengė J. Stravinskio operą – oratoriją „Oedipus Rex“, J. Bramso „Ein deutsches Requiem“, C. Orffo kantatą „Carmina Burana". Šiuos kūrinius dirigavo talkinamas Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro. 1997 teatras su pasisekimu gastroliavo septyniuose Italijos miestuose.
1984–1991 V. Konstantinovas buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo muzikos katedros dėstytojas, 1985–1986 ir Choro dirigavimo katedros dėstytojas.
1993 rudenį kartu su A. Vildžiūnu įkūrė mišrų kamerinį chorą „Aukuras“ kamerinį mišrųjį chorą, į kurį sutelkė 30-35 muziką išmanančius dainininkus. Po keleto sėkmingų pasirodymų Žemaitijoje ir Klaipėdoje jie 1994 pavasarį dalyvavo tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Riva del Garda) ir laimėjo du aukso diplomus bei specialų prizą už gerą nacionalinės muzikos atlikimą. 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės chorų konkurse Vilniuje „Aukuras“ pripažintas vienu iš geriausių kolektyvų mišriųjų chorų kategorijoje. 1995 Šveicarijoje (Montreux) gavo premiją už geriausią konkurso privalomojo kūrinio atlikimą. 1995 gerai pasirodė tarptautiniame chorų konkurse Italijoje (Arezzo) ir tų metų X tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje – pelnė Didįjį prizą, 1996 tarptautiniame chorų konkurse Prancūzijoje, Türe (Tours) laisvosios programos kategorijoje laimėjo pirmąją vietą, o 1996 F. Schuberto chorų konkurse Austrijoje, Vienoje (Wien) pelnė antrąją vietą. „Aukuras“ koncertavo Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje. Choro koncertinėse programose buvo nemaža įvairių epochų ir stilių sudėtingų kūrinių. Vienas ryškiausių darbų – F. Poulenco kantatos „Un soir de neige“ („Sniego vakaras“) parengimas ir viešas atlikimas. „Aukuras" surengė apie 100 koncertų Lietuvoje ir svetur. 1997 rudenį V. Konstantinovas subūrė naują 16 dainininkų kamerinį chorą, su kuriuo jau atliko D. Buxtehudes, H. Stölecelio, A. Caldaros iki šiol Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius. Su šiuo kolektyvu laimėjo geriausio dirigento diplomą tarptautiniame choru konkurse (1999).
V. Konstantinovas pasireiškia ir kaip kompozitorius. Parašė operą „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ (pagal Sigito Gedos pjesę Anderseno pasakos motyvais), „Stelmužės ąžuolas“ chorui ir orkestrui, „Ten tėvynės dangus“ dviem solistams, chorui ir orkestrui; dar minėtinos jo giesmės, aranžuotės, kurių tarpe yra keletas orkestruočių, parašytų Lirtuvos valstybinio simfoninio orkestro projektui „Roko klasikos metamorfozės“ (2000) Klaipėdos muzikiniame teatre pastatyti „Stiklinė pasakaitė“ ir „Šimtas princesės pabučiavimų, Dramos teatre – miuziklas “Coliukė„. 2006 metais atliktas – oratorija solistams, chorui, simfononiam orkestrui ir roko grupei.
Nuo 1988 Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ ir Lietuvos chorų sąjungos narys, nuo 1989 Lietuvos teatrų sąjungos narys, Klaipėdos miesto dainų švenčių dirigentas.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladimiras Konstantinovas, Kas yra Vladimiras Konstantinovas? Ką reiškia Vladimiras Konstantinovas?
Vladimiras Konstantinovas g 1958 m rugpjucio 29 d Siauliuose choro dirigentas pedagogas kompozitorius Biografija1965 1975 mokesi Siauliu 4 ojoje vidurineje mokykloje o vaiku muzikos mokykloje mokesi skambinti fortepijonu 1975 1979 Lietuvos valstybines konservatorijos Klaipedos fakultetuose studijavo choro dirigavima doc Kazio Ksano klase 1992 tobulinosi tarptautineje J S Bacho akademijoje Stuttgarte Vokietija 1976 1977 Klaipedos kulturos rumu Liaudies operos teatro koncertmeisteris 1977 1986 sio teatro chormeisteris 1986 1992 Klaipedos muzikinio teatro chormeisteris nuo 1992 rudens vyr chormeisteris Parenge G Verdi operos Traviata chorus state ir dirigavo G Kupreviciaus opera Ten viduje parenge daugelio operu opereciu ir miuziklu chorines scenas paruose ir dirigavo nemaza koncertiniu programu Pirma karta Lietuvoje atliko G Rossini Messa di Ravenna su muzikinio teatro choru ir orkestru parenge J Stravinskio opera oratorija Oedipus Rex J Bramso Ein deutsches Requiem C Orffo kantata Carmina Burana Siuos kurinius dirigavo talkinamas Mazosios Lietuvos simfoninio orkestro 1997 teatras su pasisekimu gastroliavo septyniuose Italijos miestuose 1984 1991 V Konstantinovas buvo Lietuvos valstybines konservatorijos Klaipedos fakultetu Dziazo muzikos katedros destytojas 1985 1986 ir Choro dirigavimo katedros destytojas 1993 rudenį kartu su A Vildziunu įkure misru kamerinį chora Aukuras kamerinį misrujį chora į kurį sutelke 30 35 muzika ismanancius dainininkus Po keleto sekmingu pasirodymu Zemaitijoje ir Klaipedoje jie 1994 pavasarį dalyvavo tarptautiniame choru konkurse Italijoje Riva del Garda ir laimejo du aukso diplomus bei specialu priza uz gera nacionalines muzikos atlikima 1994 I Pasaulio lietuviu dainu sventes choru konkurse Vilniuje Aukuras pripazintas vienu is geriausiu kolektyvu misriuju choru kategorijoje 1995 Sveicarijoje Montreux gavo premija uz geriausia konkurso privalomojo kurinio atlikima 1995 gerai pasirode tarptautiniame choru konkurse Italijoje Arezzo ir tu metu X tarptautiniame Stasio Simkaus choru konkurse Klaipedoje pelne Didįjį priza 1996 tarptautiniame choru konkurse Prancuzijoje Ture Tours laisvosios programos kategorijoje laimejo pirmaja vieta o 1996 F Schuberto choru konkurse Austrijoje Vienoje Wien pelne antraja vieta Aukuras koncertavo Vokietijoje Svedijoje Cekijoje Choro koncertinese programose buvo nemaza įvairiu epochu ir stiliu sudetingu kuriniu Vienas ryskiausiu darbu F Poulenco kantatos Un soir de neige Sniego vakaras parengimas ir viesas atlikimas Aukuras surenge apie 100 koncertu Lietuvoje ir svetur 1997 rudenį V Konstantinovas subure nauja 16 dainininku kamerinį chora su kuriuo jau atliko D Buxtehudes H Stolecelio A Caldaros iki siol Lietuvoje dar neskambejusius kurinius Su siuo kolektyvu laimejo geriausio dirigento diploma tarptautiniame choru konkurse 1999 V Konstantinovas pasireiskia ir kaip kompozitorius Parase opera Ka senelis padarys viskas bus gerai pagal Sigito Gedos pjese Anderseno pasakos motyvais Stelmuzes azuolas chorui ir orkestrui Ten tevynes dangus dviem solistams chorui ir orkestrui dar minetinos jo giesmes aranzuotes kuriu tarpe yra keletas orkestruociu parasytu Lirtuvos valstybinio simfoninio orkestro projektui Roko klasikos metamorfozes 2000 Klaipedos muzikiniame teatre pastatyti Stikline pasakaite ir Simtas princeses pabuciavimu Dramos teatre miuziklas Coliuke 2006 metais atliktas oratorija solistams chorui simfononiam orkestrui ir roko grupei Nuo 1988 Klaipedos miesto chorines bendrijos Aukuras ir Lietuvos choru sajungos narys nuo 1989 Lietuvos teatru sajungos narys Klaipedos miesto dainu svenciu dirigentas SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999