Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tenesis angl State of Tennessee čer ᏔᎾᏏ Ta Na Si 16 oji JAV valstija esanti pietrytinėje šalies dalyje Sostinė Nešvilis
Tenesio valstija
Tenesis (angl. State of Tennessee; čer. ᏔᎾᏏ Ta-Na-Si) – 16-oji JAV valstija, esanti pietrytinėje šalies dalyje. Sostinė – Nešvilis, didžiausias miestas – Memfis. Plotas – 109,2 tūkst. km²; 6,97 mln. gyventojų (2021 m.).
| Tenesis Tennessee | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Nešvilis | ||||||
| Apygardos | 95 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų | ||||||
| Gubernatorius | (R) | ||||||
| Gyventojų | 6 975 218 (17) | ||||||
| Plotas | 109 247 km² (36) | ||||||
| - vandens % | 2,2 % | ||||||
| Tankumas | 64 žm./km² (20) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Klingmano Kupolas (2026 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-TN | ||||||
| Tinklalapis | tennessee.gov | ||||||
| Vikiteka | TenesisVikiteka | ||||||
Valstija pravardžiuojama „Savanorių valstybe“. Tenesis šią pravardę gavo 1812–1815 m. Anglijos ir Amerikos karo metu dėl savanorių, kurie labai prisidėjo prie Šiaurės Amerikos valstijų pergalės (ypač Naujojo Orleano mūšyje).
Istorija
Tenesio teritorijoje gyventa jau prieš 12 tūkstančių metų. Etninių grupių, gyvenusių šiose dalyse iki europiečių pasirodymo, pavadinimai nežinomi, tačiau archeologai nustatė kelias pagrindines kultūrines epochas: archajiškąją (iki X a. pr. m. e.), miško (X a. pr. m. e. – X a. m. e.) ir (X–XV a.). Pastaroji buvo indėnų krikų, užėmusių Tenesio upės slėnį, prieš atvykstant čerokių gentims, pirmtakai.
Iki atvykstant europiečiams dabartinio Tenesio teritorijoje gyveno indėnai krikai, vėliau čerokiai. XVI a. I pusėje atvyko ispanų konkistadorai. XVII a. Tenesį tyrinėjo prancūzai ir anglai. 1763 m. teritorija paskelbta Didžiosios Britanijos valda.
Nuo 1783 m. priklausė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš pradžių buvo Šiaurės Karolinos, nuo 1790 m. Pietvakarių teritorijos dalis, nuo 1796 m. birželio 1 d. Jungtinių Amerikos Valstijų 16 valstija.
Tenesio indėnai iki 1833 m. buvo perkelti į Arkanzasą.
Prasidėjus pilietiniam karui (1861–65 m.) Tenesis paskutinis prisidėjo prie Amerikos Konfederacijos Valstijų. Po karo Tenesio plantacijų ūkiai nusmuko.
Ekonominė stagnacija baigėsi 1933 m. pradėjus Naujojo kurso reformas, sparčiai plėtota pramonė.
Geografija
Tenesis ribojasi su aštuoniomis valstijomis: Kentukiu ir Virdžinija šiaurėje; Šiaurės Karolina rytuose; Džordžija, Alabama ir Misisipe pietuose; Arkanzasu ir Misūrio valstija palei Misisipės upę į vakarus. Valstija yra padalyta Tenesio upės į 3 dalis: Rytų, Vidurio ir Vakarų Tenesį.
Rytų Tenesis kalnuotas. Ten iškilę Apalačai (jų kalnagūbris – Didieji Dulsvieji kalnai) ir Kamberlando plynaukštė. Apalačuose yra aukščiausias valstijos taškas – Klingmano Kupolas (2025 m). Vietovė išvagota derlingais slėniais, kuriuos skiria miškingos kalnų grandinės. Vakarų Tenesį užima Meksikos įlankos pakrantės žemuma. Tenesis yra daugiausiai urvų turinti JAV valstija, jų iki šiol užfiksuota daugiau nei 8350.
Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio mėnesio aukščiausia temperatūra 6–9°C, žemiausia –1-4 °C, liepos mėn. atitinkamai 29–34 °C ir 18–23 °C. Per metus iškrinta 1000–1400 mm kritulių.
Vakariniu pakraščiu teka Misisipė (upe eina Tenesio ir Arkanzaso valstijos riba), o per pačią valstiją – jos intakai Tenesis ir Kamberlandas. Daug ežerų, didžiausi – Kentukis, Čikamoga, Vots Baras, Daglasas, Rilfutas. Upėse gausu krioklių.
Iš dirvožemių Misisipės slėnyje vyrauja šlynžemiai, išplautžemiai, Tenesio rytuose – rūgštžemiai, Apalačų kalnų slėniuose ir prie Tenesio upės – rudžemiai.
Miškai užima 52,6 % Tenesio teritorijos. Būdingi lapuočių miškai. Valstijoje yra dalis Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionalinio parko (įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą), Kamberlando tarpeklio nacionalinis istorinis parkas, apie 50 valstijos parkų.
Gyventojai
Tenesis gyvenamas gana tankiai – ypač Apalačų priekalnės, centrinė dalis, pietvakariai. Rečiai gyvenama pačiuose Apalačuose, vakarinėje dalyje.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 74,6 % (anglų, vokiečių, airių, škotų kilmės)
- afroamerikiečiai – 17,0 %
- lotynoamerikečiai – 6,9 %
- azijiečiai – 2,5 %
- indėnai – 2,0 % (čerokiai)
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys
- Nešvilis (689,4 tūkst. gyv.)
- Memfis (631,5)
- Noksvilis (190,7)
- Čatanūga (181,0)
- Klarksvilis (166,7)
- (152,7)
- (83,5)
- (71,0)
Ekonomika
Ūkio svarbiausios šakos – žemės ūkis ir kalnakasyba. Apylinkėse išgaunamos gamtinės dujos, kasami fosforitai (Nešvilio apylinkėse), cinko (Apalačų kalnuose), vario, sidabro rūdos, laužiamas marmuras. Vystoma juodoji (plieno lydymo) ir spalvotoji (aliuminio) metalurgija, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos (sintetinio kaučiuko), aukštųjų technologijų, tekstilės, siuvimo, tabako, viskio pramonė, elektros prietaisų, transporto priemonių, branduolinių reaktorių gamyba.
Nors Tenesis dabar yra daugiausia pramoninė valstija, daug žmonių pragyvena iš žemės ūkio. Pagrindiniai valstijos žemės ūkio produktai yra medvilnė, sojų pupelės, tabakas. Auginami galvijai, kiaulės.
Elektros energiją daugiausia gaunama iš hidroelektrinių, šiluminių ir branduolinių elektrinių.
Transportas
Yra Nešvilio ir Mempfio tarptautiniai oro uostai. Laivuojamos Misisipės, Tenesio upės. Tankus geležinkelių ir plentų tinklas.
Turizmas
Tenesio valstija pritraukia daug turistų dėl gražios gamtos. Taip pat ji garsi savo kantri muzikos sostine Nešviliu ir džiazo muzikos sostine Memfiu.
Tenesio viskis
Tenesis yra vienintelė JAV valstija, kurioje oficialiai leidžiama gaminti specialų amerikietišką kukurūzų viskį, pavadintą valstijos vardu – Tenesio viskis. Nuo burbono (gaminamą daugiausia Kentukyje) skiria ypač kruopštus anglies iš klevo perdirbimas: alkoholis, gautas distiliuojant, lašas po lašo filtruojamas per daugiau nei trijų metrų aukščio statines, pripildytas klevo anglimi. Todėl viskis yra ypač minkštas. Žinomiausias šio viskio prekės ženklas yra „“.
Išnašos
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Tenesis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- USA: Tennessee, citypopulation.de
Nuorodos
- Tenesio tinklapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tenesio valstija, Kas yra Tenesio valstija? Ką reiškia Tenesio valstija?
Tenesis angl State of Tennessee cer ᏔᎾᏏ Ta Na Si 16 oji JAV valstija esanti pietrytineje salies dalyje Sostine Nesvilis didziausias miestas Memfis Plotas 109 2 tukst km 6 97 mln gyventoju 2021 m Tenesis TennesseeLaiko juosta UTC 6 vasaros UTC 5 Valstybe Jungtines Amerikos ValstijosAdministracinis centras NesvilisApygardos 95Oficialios kalbos angluGubernatorius R Gyventoju 2021 6 975 218 17 Plotas 109 247 km 36 vandens 2 2 Tankumas 2021 64 zm km 20 Auksciausia vieta Klingmano Kupolas 2026 m ISO 3166 2 US TNTinklalapis tennessee govVikiteka TenesisVikiteka Valstija pravardziuojama Savanoriu valstybe Tenesis sia pravarde gavo 1812 1815 m Anglijos ir Amerikos karo metu del savanoriu kurie labai prisidejo prie Siaures Amerikos valstiju pergales ypac Naujojo Orleano musyje IstorijaTenesio teritorijoje gyventa jau pries 12 tukstanciu metu Etniniu grupiu gyvenusiu siose dalyse iki europieciu pasirodymo pavadinimai nezinomi taciau archeologai nustate kelias pagrindines kulturines epochas archajiskaja iki X a pr m e misko X a pr m e X a m e ir X XV a Pastaroji buvo indenu kriku uzemusiu Tenesio upes slenį pries atvykstant cerokiu gentims pirmtakai Iki atvykstant europieciams dabartinio Tenesio teritorijoje gyveno indenai krikai veliau cerokiai XVI a I puseje atvyko ispanu konkistadorai XVII a Tenesį tyrinejo prancuzai ir anglai 1763 m teritorija paskelbta Didziosios Britanijos valda Nuo 1783 m priklause Jungtinems Amerikos Valstijoms is pradziu buvo Siaures Karolinos nuo 1790 m Pietvakariu teritorijos dalis nuo 1796 m birzelio 1 d Jungtiniu Amerikos Valstiju 16 valstija Tenesio indenai iki 1833 m buvo perkelti į Arkanzasa Prasidejus pilietiniam karui 1861 65 m Tenesis paskutinis prisidejo prie Amerikos Konfederacijos Valstiju Po karo Tenesio plantaciju ukiai nusmuko Ekonomine stagnacija baigesi 1933 m pradejus Naujojo kurso reformas sparciai pletota pramone GeografijaTenesis ribojasi su astuoniomis valstijomis Kentukiu ir Virdzinija siaureje Siaures Karolina rytuose Dzordzija Alabama ir Misisipe pietuose Arkanzasu ir Misurio valstija palei Misisipes upe į vakarus Valstija yra padalyta Tenesio upes į 3 dalis Rytu Vidurio ir Vakaru Tenesį Tenesio zemelapis Rytu Tenesis kalnuotas Ten iskile Apalacai ju kalnagubris Didieji Dulsvieji kalnai ir Kamberlando plynaukste Apalacuose yra auksciausias valstijos taskas Klingmano Kupolas 2025 m Vietove isvagota derlingais sleniais kuriuos skiria miskingos kalnu grandines Vakaru Tenesį uzima Meksikos įlankos pakrantes zemuma Tenesis yra daugiausiai urvu turinti JAV valstija ju iki siol uzfiksuota daugiau nei 8350 Didieji Dulsvieji kalnaiTenesio dirbami laukaiNesvilio centrasFinkastlio kaimas rytu Tenesyje Klimatas subtropinis zemyninis Sausio menesio auksciausia temperatura 6 9 C zemiausia 1 4 C liepos men atitinkamai 29 34 C ir 18 23 C Per metus iskrinta 1000 1400 mm krituliu Vakariniu pakrasciu teka Misisipe upe eina Tenesio ir Arkanzaso valstijos riba o per pacia valstija jos intakai Tenesis ir Kamberlandas Daug ezeru didziausi Kentukis Cikamoga Vots Baras Daglasas Rilfutas Upese gausu kriokliu Is dirvozemiu Misisipes slenyje vyrauja slynzemiai isplautzemiai Tenesio rytuose rugstzemiai Apalacu kalnu sleniuose ir prie Tenesio upes rudzemiai Miskai uzima 52 6 Tenesio teritorijos Budingi lapuociu miskai Valstijoje yra dalis Didziuju Dulsvuju kalnu nacionalinio parko įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Kamberlando tarpeklio nacionalinis istorinis parkas apie 50 valstijos parku GyventojaiTenesis gyvenamas gana tankiai ypac Apalacu priekalnes centrine dalis pietvakariai Reciai gyvenama paciuose Apalacuose vakarineje dalyje 2020 m etnine sudetis baltieji 74 6 anglu vokieciu airiu skotu kilmes afroamerikieciai 17 0 lotynoamerikeciai 6 9 azijieciai 2 5 indenai 2 0 cerokiai Didziausi miestai 2020 m duomenys Nesvilis 689 4 tukst gyv Memfis 631 5 Noksvilis 190 7 Catanuga 181 0 Klarksvilis 166 7 152 7 83 5 71 0 Ekonomikaukio svarbiausios sakos zemes ukis ir kalnakasyba Apylinkese isgaunamos gamtines dujos kasami fosforitai Nesvilio apylinkese cinko Apalacu kalnuose vario sidabro rudos lauziamas marmuras Vystoma juodoji plieno lydymo ir spalvotoji aliuminio metalurgija medienos apdirbimo popieriaus chemijos sintetinio kauciuko aukstuju technologiju tekstiles siuvimo tabako viskio pramone elektros prietaisu transporto priemoniu branduoliniu reaktoriu gamyba Nors Tenesis dabar yra daugiausia pramonine valstija daug zmoniu pragyvena is zemes ukio Pagrindiniai valstijos zemes ukio produktai yra medvilne soju pupeles tabakas Auginami galvijai kiaules Elektros energija daugiausia gaunama is hidroelektriniu siluminiu ir branduoliniu elektriniu Transportas Nesvilio tarptautinis oro uostas Yra Nesvilio ir Mempfio tarptautiniai oro uostai Laivuojamos Misisipes Tenesio upes Tankus gelezinkeliu ir plentu tinklas Turizmas Tenesio valstija pritraukia daug turistu del grazios gamtos Taip pat ji garsi savo kantri muzikos sostine Nesviliu ir dziazo muzikos sostine Memfiu Tenesio viskis Tenesis yra vienintele JAV valstija kurioje oficialiai leidziama gaminti specialu amerikietiska kukuruzu viskį pavadinta valstijos vardu Tenesio viskis Nuo burbono gaminama daugiausia Kentukyje skiria ypac kruopstus anglies is klevo perdirbimas alkoholis gautas distiliuojant lasas po laso filtruojamas per daugiau nei triju metru aukscio statines pripildytas klevo anglimi Todel viskis yra ypac minkstas Zinomiausias sio viskio prekes zenklas yra IsnasosUSA States and Major Cities citypopulation de Tenesis Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 USA Tennessee citypopulation deNuorodosTenesio tinklapis