Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Papua Naujosios Gvinėjos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Papua Naujosios Gvinėjos geografija aprašoma kaip rytinė dalis Naujosios Gvinėjos salos dalis, taip pat Naujoji Airija, Naujoji Britanija, Bugenvilio ir dar keletas mažesnių arčiau esančių salų. Jos kartu sudaro Okeanijos Papua Naujają Gvinėją, kuri yra Ramiojo vandenyno vakariniam pakrašty. Šalies teritorija labai kalnuota ir padengta atogrąžų miškais. Išilgai Naujosios Gvinėjos eina kalnų virtinė, kurios aukščiausios viršūnės padengtos sniegu. Aukščiausias Naujosios Papua Gvinėjos taškas Vilhelmo kalnas esantis 4509 m aukščio. Čia yra keletas didesnių upių, tokių kaip Sepikas (ilgis 1126 km), kuris teka per žemumų pelkes ir išsikrauna šiaurinėje salos dalyje ir upė Flajus (ilgis 1050 km), pratekanti per vieną didžiausių pelkynų pasaulyje ir išsikraunanti pietinėje salos pakrantėje. Papua Naujoji Gvinėja turi tik vieną sausumos sieną, kuri dalina salą į dvi dalis. Sausumos sienos ilgis 820 km, o vakarinė salo dalis yra oficialiai vadinama Papua provincija ir yra valdoma Indonezijos. Pietuose Papua Naujoji Gvinėja turi jūros ribą su Australija, o piertryčiuose - su Saliamono salomis.
Fizinė geografija
Papua Naujosios Gvinėjos bendras plotas: 462 840 km²
Sausumos plotas: 452 860 km²
Jūros vandenų plotas: 9 980 km²
Pakrantės ilgis: 5,152 km
Šiauriausias taškas: Musau sala
Piečiausias taškas: Hemenahei sala
Labiausiai į rytus nutolęs taškas: Olava, Bugenvilio sala
Labiausiai į vakarus nutolęs taškas: Mabudavanas
Gamtiniai procesai: Popua Naujojoje Gvinėjoje, išilgai „Ramiojo vandenyno ugnies žiedo“ vyksta ugnikalnių išsiveržimai. Vulkanų išsiveržimai čia nėra retas reiškinys, ojų išsiveržimai sukelia žemės drebėjimus ir cunamius. Šalyje būdingos nuošliaužos atsirandančios dėl išdegusių miškų.
Klimatas
Būdingas atogrąžų klimatas. Vyrauja šiaurės vakarų (nuo gruodžio iki kovo mėnesių) ir pietryčių (nuo gegužės iki spalio mėnesių) musininiai vėjai. Sezoninė temperatūra daug nesikeičia.
Žemės naudojimas
Gamtos turtai: auksas, varis, sidabras, gamtinės dujos, mediena, nafta, žuvis.
Žemės naudojimas:
- ariama žemė: 0,49 %
- pasėliai: 1,4 %
- kito naudojimo (miškai, pelkės ir kita): 98,11 % (2005 metų duomenimis).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Papua Naujosios Gvinėjos geografija, Kas yra Papua Naujosios Gvinėjos geografija? Ką reiškia Papua Naujosios Gvinėjos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Papua Naujosios Gvinejos geografija aprasoma kaip rytine dalis Naujosios Gvinejos salos dalis taip pat Naujoji Airija Naujoji Britanija Bugenvilio ir dar keletas mazesniu arciau esanciu salu Jos kartu sudaro Okeanijos Papua Naujaja Gvineja kuri yra Ramiojo vandenyno vakariniam pakrasty Salies teritorija labai kalnuota ir padengta atograzu miskais Isilgai Naujosios Gvinejos eina kalnu virtine kurios auksciausios virsunes padengtos sniegu Auksciausias Naujosios Papua Gvinejos taskas Vilhelmo kalnas esantis 4509 m aukscio Cia yra keletas didesniu upiu tokiu kaip Sepikas ilgis 1126 km kuris teka per zemumu pelkes ir issikrauna siaurineje salos dalyje ir upe Flajus ilgis 1050 km pratekanti per viena didziausiu pelkynu pasaulyje ir issikraunanti pietineje salos pakranteje Papua Naujoji Gvineja turi tik viena sausumos siena kuri dalina sala į dvi dalis Sausumos sienos ilgis 820 km o vakarine salo dalis yra oficialiai vadinama Papua provincija ir yra valdoma Indonezijos Pietuose Papua Naujoji Gvineja turi juros riba su Australija o piertryciuose su Saliamono salomis Papua Naujoji GvinejaFizine geografijaPapua Naujosios Gvinejos bendras plotas 462 840 km Sausumos plotas 452 860 km Juros vandenu plotas 9 980 km Pakrantes ilgis 5 152 km Siauriausias taskas Musau sala Pieciausias taskas Hemenahei sala Labiausiai į rytus nutoles taskas Olava Bugenvilio sala Labiausiai į vakarus nutoles taskas Mabudavanas Gamtiniai procesai Popua Naujojoje Gvinejoje isilgai Ramiojo vandenyno ugnies ziedo vyksta ugnikalniu issiverzimai Vulkanu issiverzimai cia nera retas reiskinys oju issiverzimai sukelia zemes drebejimus ir cunamius Salyje budingos nuosliauzos atsirandancios del isdegusiu misku KlimatasBudingas atograzu klimatas Vyrauja siaures vakaru nuo gruodzio iki kovo menesiu ir pietryciu nuo geguzes iki spalio menesiu musininiai vejai Sezonine temperatura daug nesikeicia Zemes naudojimasGamtos turtai auksas varis sidabras gamtines dujos mediena nafta zuvis Zemes naudojimas ariama zeme 0 49 paseliai 1 4 kito naudojimo miskai pelkes ir kita 98 11 2005 metu duomenimis