Šis straipsnis apie Lenkijos miestą Liubušo vaivadijoje apie miestą Liublino vaivadijoje skaitykite Palenkės Mendzyžecas
Mendzyžečas

Šis straipsnis apie Lenkijos miestą Liubušo vaivadijoje, apie miestą Liublino vaivadijoje skaitykite Palenkės Mendzyžecas
Mendzyžečas lenk. lenk. Międzyrzecz' | |
---|---|
Rotušė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Liubušo vaivadija |
Įkūrimo data | 1248 |
Burmistras | Remigiusz Lorenz |
Gyventojų | 18 310 |
Plotas | 10,26 km² |
Tankumas | 1 785 žm./km² |
Altitudė | 49,5–52,5 m |
Pašto kodas | 66–300 |
Vikiteka | Mendzyžečas |
Mendzyžečas (lenk. Międzyrzecz, lot. Meserici, vok. Meseritz} – miestas Lenkijos vakaruose, Liubušo vaivadijoje, į pietryčius nuo ; apskrities centras. 18 310 gyv. (2017 m.). Įsikūręs prie Vartos intako Obros upės. Per miestą eina plentas Ščecinas – Vroclavas. Statybinių medžiagų, elektros mašinų gamyba, medienos apdirbimo, baldų, chemijos, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas. Muziejus (apima XIV a. – XVI a. pilį, XVIII a. seniūnijos ir kitus pastatus; archeologijos, istorijos, etnografijos, meno, dailiųjų amatų ir kiti eksponatai). Netoli miesto, požeminiuose įtvirtinimuose, yra du faunos rezervatai, kuriuose žiemoja apie 30 000 šikšnosparnių.
Istorija
IX a. dab. miesto vietoje buvo gyvenvietė. Pirmą kartą paminėtas 1005 m., XII a. – XIII a. kaštelionijos centras. 1248 m. gavo miesto teises, 1296–1329 m. priklausė Brandenburgui. XIV a. – XVI a. amatų ir prekybos centras. Nuo XV a. vidurio pilies teismo buveinė. Nuo XVI a. protestantizmo centras; susidarė gausi žydų bendruomenė. Per 1655–1660 m. karą su Švedija sudegintas. 1780–1806 m. svarbus gelumbės prekybos centras. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo atiteko Prūsijai, vokiškai vadintas Mezericu. XIX a. prarado ūkinę reikšmę. 1885 m. iki miesto nutiestas geležinkelis. Po Pirmojo pasaulinio karo Mendzyžečas liko Vokietijoje, po Antrojo pasaulinio karo grąžintas Lenkijai. 1791–1975 m. ir nuo 1999 m. – apskrities centras.
Architektūra
Išliko karaliaus Kazimiero III Didžiojo pastatydintos gotikinės pilies (XIV a., XVI a. atnaujinta, XVII a. per karą sunaikinta) griuvėsių liekanų, barokinis seniūnijos pastatas (1719 m., dabar muziejus), barokinė su klasicizmo elementais rotušė (1581 m., 1813 m. perstatyta). Sakraliniai pastatai: gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1479 m., XVI a. pirmoje pusėje pristatyta presbiterija ir zakristija), klasicistinė sinagoga (1824 m.), vėlyvojo klasicizmo Šv. Vaitiekaus (1834 m., iki 1945 m. priklausė evangelikams) bažnyčia.
Galerija
- Pilies griuvėsiai
-
-
-
Šaltiniai
- Mendzyžečas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 43-44 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mendzyžečas, Kas yra Mendzyžečas? Ką reiškia Mendzyžečas?
Sis straipsnis apie Lenkijos miesta Liubuso vaivadijoje apie miesta Liublino vaivadijoje skaitykite Palenkes Mendzyzecas Mendzyzecas lenk lenk Miedzyrzecz RotuseMendzyzecas52 26 54 s pl 15 35 18 r ilg 52 44833 s pl 15 58833 r ilg 52 44833 15 58833 Mendzyzecas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe LenkijaVaivadija Liubuso vaivadijaĮkurimo data 1248Burmistras Remigiusz LorenzGyventoju 2017 18 310Plotas 10 26 km Tankumas 2017 1 785 zm km Altitude 49 5 52 5 mPasto kodas 66 300Vikiteka Mendzyzecas Mendzyzecas lenk Miedzyrzecz lot Meserici vok Meseritz miestas Lenkijos vakaruose Liubuso vaivadijoje į pietrycius nuo apskrities centras 18 310 gyv 2017 m Įsikures prie Vartos intako Obros upes Per miesta eina plentas Scecinas Vroclavas Statybiniu medziagu elektros masinu gamyba medienos apdirbimo baldu chemijos siuvimo maisto pramone Turizmas Muziejus apima XIV a XVI a pilį XVIII a seniunijos ir kitus pastatus archeologijos istorijos etnografijos meno dailiuju amatu ir kiti eksponatai Netoli miesto pozeminiuose įtvirtinimuose yra du faunos rezervatai kuriuose ziemoja apie 30 000 siksnosparniu IstorijaIX a dab miesto vietoje buvo gyvenviete Pirma karta paminetas 1005 m XII a XIII a kastelionijos centras 1248 m gavo miesto teises 1296 1329 m priklause Brandenburgui XIV a XVI a amatu ir prekybos centras Nuo XV a vidurio pilies teismo buveine Nuo XVI a protestantizmo centras susidare gausi zydu bendruomene Per 1655 1660 m kara su Svedija sudegintas 1780 1806 m svarbus gelumbes prekybos centras Po Abieju Tautu Respublikos II padalijimo atiteko Prusijai vokiskai vadintas Mezericu XIX a prarado ukine reiksme 1885 m iki miesto nutiestas gelezinkelis Po Pirmojo pasaulinio karo Mendzyzecas liko Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo grazintas Lenkijai 1791 1975 m ir nuo 1999 m apskrities centras ArchitekturaIsliko karaliaus Kazimiero III Didziojo pastatydintos gotikines pilies XIV a XVI a atnaujinta XVII a per kara sunaikinta griuvesiu liekanu barokinis seniunijos pastatas 1719 m dabar muziejus barokine su klasicizmo elementais rotuse 1581 m 1813 m perstatyta Sakraliniai pastatai gotikine Sv Jono Krikstytojo baznycia 1479 m XVI a pirmoje puseje pristatyta presbiterija ir zakristija klasicistine sinagoga 1824 m velyvojo klasicizmo Sv Vaitiekaus 1834 m iki 1945 m priklause evangelikams baznycia GalerijaPilies griuvesiaiSaltiniaiMendzyzecas Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 43 44 psl