Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
MedaliaiAtstovaujant SSRSDviračių trekasOlimpinės žaidynėsAuksas 1988 m Seulas Ind persekiojimasAuksas 1988 m Seulas Kom
Gintautas Umaras
| Medaliai | ||
|---|---|---|
| Atstovaujant: SSRS | ||
| Dviračių trekas | ||
| Olimpinės žaidynės | ||
| Auksas | 1988 m. Seulas | Ind. persekiojimas |
| Auksas | 1988 m. Seulas | Kom. persekiojimas |
| Pasaulio čempionatas | ||
| Auksas | 1987 m. Viena | Ind. persekiojimas |
| Auksas | 1987 m. Viena | Kom. persekiojimas |
| Sidabras | 1986 m. Kolorado Springsas | Ind. persekiojimas |
| Sidabras | 1985 m. Basano del Grapa | Ind. persekiojimas |
| Bronza | 1985 m. Basano del Grapa | Kom. persekiojimas |
Gintautas Umaras (g. 1963 m. gegužės 20 d. Kaune) – Lietuvos dviračių treko dviratininkas, pasaulio ir olimpinis čempionas.
Biografija
1981-1988 m. daugkartinis Lietuvos treko dviračių čempionas, 1982 m. plento dviračių žiedinių lenktynių čempionas. Nuo 1981 m. lenktyniavo Sovietų Sąjungos rinktinėje. Treniravosi „Dinamo“ sporto klube Klaipėdoje. 1984 m., 1985 m., 1988 m. Sovietų Sąjungos 4 km individualių ir 1987 m., 1988 m. 4 km komandinių persekiojimo lenktynių čempionas. 1987 m. pasaulio treko dviračių persekiojimo lenktynių (4 km individualių ir komandinių) čempionas. 1988 m. vasaros olimpinėse žaidynėse pelnė du aukso medalius: 4 km individualaus persekiojimo rungtyje ir 4 km komandinio persekiojimo rungtyje, kartu su , ir Artūru Kaspučiu. Tais pačiais metais pripažintas geriausiu metu Lietuvos sportininku. 5 kartus pasaulio treko dviračių persekiojimo lenktynių rekordininkas (5 km individualių 1984 m., 4 km individualių 1985 m. ir 1987 m., 4 km komandinių SSRS rinktinės sudėtyje 1988 m.).
Prisidėjo atkuriant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. 1988–1992 m. buvo LTOK viceprezidentas. 1992–1996 m. Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, nuo 2009 m. – viceprezidentas.
Šaltiniai
- Umaras Gintautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 354 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gintautas Umaras, Kas yra Gintautas Umaras? Ką reiškia Gintautas Umaras?
MedaliaiAtstovaujant SSRSDviraciu trekasOlimpines zaidynesAuksas 1988 m Seulas Ind persekiojimasAuksas 1988 m Seulas Kom persekiojimasPasaulio cempionatasAuksas 1987 m Viena Ind persekiojimasAuksas 1987 m Viena Kom persekiojimasSidabras 1986 m Kolorado Springsas Ind persekiojimasSidabras 1985 m Basano del Grapa Ind persekiojimasBronza 1985 m Basano del Grapa Kom persekiojimas Gintautas Umaras g 1963 m geguzes 20 d Kaune Lietuvos dviraciu treko dviratininkas pasaulio ir olimpinis cempionas Biografija1981 1988 m daugkartinis Lietuvos treko dviraciu cempionas 1982 m plento dviraciu ziediniu lenktyniu cempionas Nuo 1981 m lenktyniavo Sovietu Sajungos rinktineje Treniravosi Dinamo sporto klube Klaipedoje 1984 m 1985 m 1988 m Sovietu Sajungos 4 km individualiu ir 1987 m 1988 m 4 km komandiniu persekiojimo lenktyniu cempionas 1987 m pasaulio treko dviraciu persekiojimo lenktyniu 4 km individualiu ir komandiniu cempionas 1988 m vasaros olimpinese zaidynese pelne du aukso medalius 4 km individualaus persekiojimo rungtyje ir 4 km komandinio persekiojimo rungtyje kartu su ir Arturu Kaspuciu Tais paciais metais pripazintas geriausiu metu Lietuvos sportininku 5 kartus pasaulio treko dviraciu persekiojimo lenktyniu rekordininkas 5 km individualiu 1984 m 4 km individualiu 1985 m ir 1987 m 4 km komandiniu SSRS rinktines sudetyje 1988 m Prisidejo atkuriant Lietuvos tautinį olimpinį komiteta 1988 1992 m buvo LTOK viceprezidentas 1992 1996 m Lietuvos dviraciu sporto federacijos prezidentas nuo 2009 m viceprezidentas SaltiniaiUmaras Gintautas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIV Tolj Veni Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2015 354 psl