Luidžis KerubinisL Kerubinio portretas apie 1820 m Gimė 1760 m rugsėjo 14 d FlorencijaMirė 1842 m kovo 15 d 81 metai Par
Luigi Cherubini

Luidžis Kerubinis | |
---|---|
L. Kerubinio portretas, apie 1820 m. | |
Gimė | 1760 m. rugsėjo 14 d. Florencija |
Mirė | 1842 m. kovo 15 d. (81 metai) Paryžius |
Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinės |
Sutuoktinis (-ė) | Anne-Cécile Tourette (1773–1864) |
Veikla | Kompozitorius, mokytojas, dirigentas |
Vikiteka | Luigi Cherubini |
Luidžis Kerubinis (it. Maria Luigi Carlo Zenobio Salvatore Cherubini, 1760 m. rugsėjo 14 d. – 1842 m. kovo 15 d.) – XVIII a. pb. ir XIX a. pr. italų kompozitorius, dirigentas, muzikos mokytojas ir teoretikas, dirbęs Prancūzijoje.
Biografija
Luidžis Kerubinis gimė 1760 m. rugsėjo 14 d. Florencijoje. Jis buvo dešimtasis iš 12 šeimos vaikų. Muzikos pramoko iš tėvo Bartolomėjo, dirbusio vietos teatre. Po to mokėsi pas įvairius vietos mokytojus. 1774 m. jo kantata La pubblica felicità buvo atlikta viešai Florencijos katedroje. Iš ankstyvųjų jo kūrinių išliko mišių fragmentai ir intermecas Il giocatore. 1778−1781 m. su erchercogo Leopoldo parama L. Kerubinis mokėsi pas Džiuzepę Sartį Bolonijoje ir Milane, ruošė arijas mokytojo operų antraeiliams vaidmenims. Parašė 20 antifonų ir litanijų Palestrinos stiliuje bei šešias sonatas klavesinui. 1779−1784 m. jis daugiausiai kūrė rimtąsias operas istoriniais siužetais, parašė motetą Nemo gaudeat (1781) ir penkių partijų madrigalą Ninfa crudel (1783). 1784 m. jis su anglų rėmėjo parama gavo kompozitoriaus postą Karaliaus teatre Londone, 1785−86 m. žiemą dirbo Anglijos karaliaus dvaro kompozitoriumi.
1786 m. vasarą L. Kerubinis persikėlė į Paryžių, kur šešerius metus gyveno kartu su smuikininku ir kompozitoriumi . Abu kompozitoriai priklausė Marijos Antuanetės rateliui. 1787−1788 m. L. Kerubinis viešėjo Turine, kur sukūrė operą „Ifigenija Aulidėje“, susilaukusią teigiamų atsiliepimų. Greitai L. Kerubinis pradėjo rašyti operas prancūzų kalba, viso sukūrė 15 itališkų ir 14 prancūziškų operų. Jis dirbo operos grupės muzikiniu direktoriumi, opera Lodoïska (1791) susilaukė tarptautinės sėkmės. 1794 m. L. Kerubinis vedė Aną Seciliją Turet, su kuria susilaukė trijų vaikų. 1794 m. tikriausiai priėmė Prancūzijos pilietybę. 1795 m. jis tapo muzikos mokymo inspektoriumi Prancūzijos revoliucijos metu įsteigtoje Nacionalinėje muzikos konservatorijoje, 1794−99 m. laikotarpiu kūrė politinius himnus, maršus, 1797 m. parašė operą „Medėja“. Jo pirmoji opera-baletas „Anakreonas“ (Anacréon, ou L'amour fugitif) 1803 m. patyrė visišką nesėkmę. L. Kerubinis tai priėmė kaip operos teatro neprielankumą jam, kaip konservatorijos atstovui. 1805 m. jis keliavo į Vieną, kur dirigavo savo kūrinius ir, užėmus miestą Napoleonui − vedė renginius Šenbrune ir Vienoje. Sutiko J. Haidną ir L. van Betchoveną. Vienoje sukūrė operą „Faniska“. 1806 m. grįžęs į Paryžių L. Kerubinis porą metų buvo paveiktas depresijos, kuri ir vėliau jo gyvenime pasikartodavo. Manoma, kad jo karjerą Paryžiuje paveikė asmeninė Napoleono antipatija L. Kerubinio muzikai. Visgi kompozitorius ruošė muziką 1810 m. Napoleono ir Marijos Luizos Austrės vedybų proga bei 1811 m. gimus imperatoriaus sūnui.
1814 m. valdžią Prancūzijoje perėmus Liudvikui XVIII, L. Kerubinis parašė kantatų karaliaus sugrįžimo į Paryžių proga. Liudvikas XVIII jį paskyrė karališkosios kapelos vadovu ir apdovanojo Garbės legiono ordinu. 1815 m. jis išrinktas į Prancūzijos Instituto narius. Jis parašė „Rekviem C minore“ (1817 m. karaliaus Liudviko XVI nukirsdinimui atminti), „Mišias C mažore“ (1819 m. Liudviko XVIII karūnacijos iškilmėms, bet neatlikta), „Mišias A mažore“ (1825 m. Karolio X karūnacijos proga). 1822 m. L. Kerubinis buvo išrinktas Paryžiaus konservatorijos direktoriumi, kuriuo išbuvo iki mirties 1842 metais. 1833 m. parašė stambiausią ir paskutinę savo operą „Ali Baba“, tačiau ji patyrė nesėkmę ir nesugebėjo konkuruoti su D. Obero, Dž. Rosinio ir operomis. 1834−37 m. L. Kerubinis parašė grupę styginių kvartetų. 1835 m. jis publikavo teoretinį mokymo veikalą „Kontrapunkto ir fugos kursas“ (Cours de contrepoint et de fugue). Stilistiškai L. Kerubinis išliko klasicistiniu kompozitoriumi, jis priešinosi romantizmo muzikos formų dėstymui konservatorijoje. Liudvikas van Bethovenas laikė jį geriausiu gyvenančiu to meto kompozitoriumi. L. Kerubinis mirė 1842 m. kovo 15 d. Paryžiuje. Jo muzika ilgą laiką buvo primiršta, XX a. pabaigoje buvo susidomėta kai kuriais jo kūriniais: opera „Medėja“ (1797), „Rekviem D minore“ (1836).
Literatūra
- Fend, Michael. Grove Music Online, 2001 Archyvuota kopija 2017-09-30 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica, 2007 02 09
Nuorodos
- L. Kerubinio kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
- Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
- Luigi Cherubini svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Luigi Cherubini, Kas yra Luigi Cherubini? Ką reiškia Luigi Cherubini?
Luidzis KerubinisL Kerubinio portretas apie 1820 m Gime 1760 m rugsejo 14 d FlorencijaMire 1842 m kovo 15 d 81 metai ParyziusPalaidotas a Per Lasezo kapinesSutuoktinis e Anne Cecile Tourette 1773 1864 Veikla Kompozitorius mokytojas dirigentasVikiteka Luigi Cherubini Luidzis Kerubinis it Maria Luigi Carlo Zenobio Salvatore Cherubini 1760 m rugsejo 14 d 1842 m kovo 15 d XVIII a pb ir XIX a pr italu kompozitorius dirigentas muzikos mokytojas ir teoretikas dirbes Prancuzijoje BiografijaLuidzis Kerubinis gime 1760 m rugsejo 14 d Florencijoje Jis buvo desimtasis is 12 seimos vaiku Muzikos pramoko is tevo Bartolomejo dirbusio vietos teatre Po to mokesi pas įvairius vietos mokytojus 1774 m jo kantata La pubblica felicita buvo atlikta viesai Florencijos katedroje Is ankstyvuju jo kuriniu isliko misiu fragmentai ir intermecas Il giocatore 1778 1781 m su erchercogo Leopoldo parama L Kerubinis mokesi pas Dziuzepe Sartį Bolonijoje ir Milane ruose arijas mokytojo operu antraeiliams vaidmenims Parase 20 antifonu ir litaniju Palestrinos stiliuje bei sesias sonatas klavesinui 1779 1784 m jis daugiausiai kure rimtasias operas istoriniais siuzetais parase moteta Nemo gaudeat 1781 ir penkiu partiju madrigala Ninfa crudel 1783 1784 m jis su anglu remejo parama gavo kompozitoriaus posta Karaliaus teatre Londone 1785 86 m ziema dirbo Anglijos karaliaus dvaro kompozitoriumi 1786 m vasara L Kerubinis persikele į Paryziu kur seserius metus gyveno kartu su smuikininku ir kompozitoriumi Abu kompozitoriai priklause Marijos Antuanetes rateliui 1787 1788 m L Kerubinis viesejo Turine kur sukure opera Ifigenija Aulideje susilaukusia teigiamu atsiliepimu Greitai L Kerubinis pradejo rasyti operas prancuzu kalba viso sukure 15 italisku ir 14 prancuzisku operu Jis dirbo operos grupes muzikiniu direktoriumi opera Lodoiska 1791 susilauke tarptautines sekmes 1794 m L Kerubinis vede Ana Secilija Turet su kuria susilauke triju vaiku 1794 m tikriausiai prieme Prancuzijos pilietybe 1795 m jis tapo muzikos mokymo inspektoriumi Prancuzijos revoliucijos metu įsteigtoje Nacionalineje muzikos konservatorijoje 1794 99 m laikotarpiu kure politinius himnus marsus 1797 m parase opera Medeja Jo pirmoji opera baletas Anakreonas Anacreon ou L amour fugitif 1803 m patyre visiska nesekme L Kerubinis tai prieme kaip operos teatro neprielankuma jam kaip konservatorijos atstovui 1805 m jis keliavo į Viena kur dirigavo savo kurinius ir uzemus miesta Napoleonui vede renginius Senbrune ir Vienoje Sutiko J Haidna ir L van Betchovena Vienoje sukure opera Faniska 1806 m grįzes į Paryziu L Kerubinis pora metu buvo paveiktas depresijos kuri ir veliau jo gyvenime pasikartodavo Manoma kad jo karjera Paryziuje paveike asmenine Napoleono antipatija L Kerubinio muzikai Visgi kompozitorius ruose muzika 1810 m Napoleono ir Marijos Luizos Austres vedybu proga bei 1811 m gimus imperatoriaus sunui 1814 m valdzia Prancuzijoje peremus Liudvikui XVIII L Kerubinis parase kantatu karaliaus sugrįzimo į Paryziu proga Liudvikas XVIII jį paskyre karaliskosios kapelos vadovu ir apdovanojo Garbes legiono ordinu 1815 m jis isrinktas į Prancuzijos Instituto narius Jis parase Rekviem C minore 1817 m karaliaus Liudviko XVI nukirsdinimui atminti Misias C mazore 1819 m Liudviko XVIII karunacijos iskilmems bet neatlikta Misias A mazore 1825 m Karolio X karunacijos proga 1822 m L Kerubinis buvo isrinktas Paryziaus konservatorijos direktoriumi kuriuo isbuvo iki mirties 1842 metais 1833 m parase stambiausia ir paskutine savo opera Ali Baba taciau ji patyre nesekme ir nesugebejo konkuruoti su D Obero Dz Rosinio ir operomis 1834 37 m L Kerubinis parase grupe styginiu kvartetu 1835 m jis publikavo teoretinį mokymo veikala Kontrapunkto ir fugos kursas Cours de contrepoint et de fugue Stilistiskai L Kerubinis isliko klasicistiniu kompozitoriumi jis priesinosi romantizmo muzikos formu destymui konservatorijoje Liudvikas van Bethovenas laike jį geriausiu gyvenanciu to meto kompozitoriumi L Kerubinis mire 1842 m kovo 15 d Paryziuje Jo muzika ilga laika buvo primirsta XX a pabaigoje buvo susidometa kai kuriais jo kuriniais opera Medeja 1797 Rekviem D minore 1836 LiteraturaFend Michael Grove Music Online 2001 Archyvuota kopija 2017 09 30 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica 2007 02 09NuorodosVikiteka Luigi Cherubini vaizdine ir garsine medziagaL Kerubinio kuriniu partituros IMSLP svetaineje Įrasu indeksas discogs com svetaineje Luigi Cherubini svetaineje Last fm