Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Juris Bojars latv Juris BojārsGimė 1938 m vasario 12 d 87 metai RygojeVeikla teisininkas teisėtyrininkas tarptautininkas
Juris Bojars
| Juris Bojars latv. Juris Bojārs | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. vasario 12 d. Rygoje |
| Veikla | teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas ir civilistas, Latvijos politinis veikėjas |
| Partija |
|
| Alma mater | 1966 m. Maskvos Valstybės saugumo aukštoji mokykla |
Juris Bojars (latv. Juris Bojārs, g. 1938 m. vasario 12 d. Rygoje) – teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas ir civilistas, Latvijos politinis veikėjas.
Biografija
Išsilavinimas
1952 m. baigė Rygos 49 – ąją vidurinę mokyklą, 1956 m. – Ogrės Miško pramonės technikumą, 1962–1966 m. studijavo Maskvos Valstybės saugumo aukštojoje mokykloje tarptautinius santykius, 1977–1980 m. mokėsi TSRS Užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos akademijos aspirantūroje, kur parengė ir apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją. 1987 m. apgynė teisės daktaro disertaciją „Pilietybė tarptautinėje ir valstybinėje teisėje“, nuo 1992 m. – habilituotas daktaras. 1991 m. – Latvijos Mokslų akademijos narys korespondentas, 1992 m. akademikas.
Darbinė veikla
1956 m. paskirtas miškininku į Kalnų Altajaus miško pramonės ūkį. 1957–1960 m. tarnavo tarybinėje armijoje, dirbo elektromonteriu Kuržemėje. Iki 1972 m. dirbo Latvijos TSR Valstybės saugumo kontržvalgybos skyriuje. 1972–1984 m. Latvijos Užsienio reikalų ministerijos patarėjas, skyriaus vedėjas, skaitė įvairius kursus Latvijos universiteto Teisės fakultete, nuo 1984 m. jame dirbo nuolat.
1989 m. įsteigė Latvijos universiteto , tapo jo direktoriumi ir profesoriumi. Daug kartų rinktas Latvijos universiteto tarybos ir Senato nariu, komisijų pirmininku, Mokslų akademijos Ekspertų komisijos pirmininku. Yra dėstęs 1988 m. Upsalos universitete (Švedija), 1993 m. Romos privatinės teisės institute (Italija), 1994 m. Lozanos universitete (Šveicarija).
Politika
1988 m. prasidėjus Atgimimo procesui aktyviai įsijungė į Liaudies fronto organizavimą, buvo vienas iš pirmosios programos autorių, pristatė ją LTF I suvažiavime. Buvo pirmasis LTF Politinės komisijos pirmininkas.
Kaip LTF atstovas 1988 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu, 1990 m. Latvijos Respublikos deputatu, dirbo Įstatymų leidybos klausimų komisijoje.
1992 m. išrinktas Latvijos demokratinės darbo partijos pirmininku, nukreipė ją socialdemokratiniu keliu. 1995 m. jo iniciatyva partija pasivadino Latvijos socialdemokratų partija, o 1998 m. įsijungė į Latvijos socialdemokratų darbininkų partiją. 2005 m. išrinktas LSDSP pirmininku.
Apdovanotas „Trijų žvaigždžių“ III laipsnio ordinu ir 1991 m. Barikadų gynėjo atminimo ženklu.
Publikacijos
Daugiau, kaip 400 mokslinių publikacijų ir 9 monografijų autorius. Iš jų svarbiausios:
- „Pasaules valstu pilsonība" (R., 1993);
- „Starptautiskās tiesības" (R., 1996);
- „Starptautiskās investīcijas " (R., 1996);
- „Starptautiskās privāttiesības" (R., 1998).
Nuorodos
- Juris Bojars biografija Archyvuota kopija 2006-10-10 iš Wayback Machine projekto. (latvių kalba).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juris Bojars, Kas yra Juris Bojars? Ką reiškia Juris Bojars?
Juris Bojars latv Juris BojarsGime 1938 m vasario 12 d 87 metai RygojeVeikla teisininkas teisetyrininkas tarptautininkas ir civilistas Latvijos politinis veikejasPartija 1988 m Latvijos liaudies frontas 1992 m 1995 m 1998 m Latvijos socialdemokratu darbininku partija Alma mater 1966 m Maskvos Valstybes saugumo aukstoji mokykla Juris Bojars latv Juris Bojars g 1938 m vasario 12 d Rygoje teisininkas teisetyrininkas tarptautininkas ir civilistas Latvijos politinis veikejas BiografijaIssilavinimas 1952 m baige Rygos 49 aja vidurine mokykla 1956 m Ogres Misko pramones technikuma 1962 1966 m studijavo Maskvos Valstybes saugumo aukstojoje mokykloje tarptautinius santykius 1977 1980 m mokesi TSRS Uzsienio reikalu ministerijos Diplomatijos akademijos aspiranturoje kur parenge ir apgyne teises mokslu kandidato disertacija 1987 m apgyne teises daktaro disertacija Pilietybe tarptautineje ir valstybineje teiseje nuo 1992 m habilituotas daktaras 1991 m Latvijos Mokslu akademijos narys korespondentas 1992 m akademikas Darbine veikla 1956 m paskirtas miskininku į Kalnu Altajaus misko pramones ukį 1957 1960 m tarnavo tarybineje armijoje dirbo elektromonteriu Kurzemeje Iki 1972 m dirbo Latvijos TSR Valstybes saugumo kontrzvalgybos skyriuje 1972 1984 m Latvijos Uzsienio reikalu ministerijos patarejas skyriaus vedejas skaite įvairius kursus Latvijos universiteto Teises fakultete nuo 1984 m jame dirbo nuolat 1989 m įsteige Latvijos universiteto tapo jo direktoriumi ir profesoriumi Daug kartu rinktas Latvijos universiteto tarybos ir Senato nariu komisiju pirmininku Mokslu akademijos Ekspertu komisijos pirmininku Yra destes 1988 m Upsalos universitete Svedija 1993 m Romos privatines teises institute Italija 1994 m Lozanos universitete Sveicarija Politika 1988 m prasidejus Atgimimo procesui aktyviai įsijunge į Liaudies fronto organizavima buvo vienas is pirmosios programos autoriu pristate ja LTF I suvaziavime Buvo pirmasis LTF Politines komisijos pirmininkas Kaip LTF atstovas 1988 m isrinktas TSRS liaudies deputatu 1990 m Latvijos Respublikos deputatu dirbo Įstatymu leidybos klausimu komisijoje 1992 m isrinktas Latvijos demokratines darbo partijos pirmininku nukreipe ja socialdemokratiniu keliu 1995 m jo iniciatyva partija pasivadino Latvijos socialdemokratu partija o 1998 m įsijunge į Latvijos socialdemokratu darbininku partija 2005 m isrinktas LSDSP pirmininku Apdovanotas Triju zvaigzdziu III laipsnio ordinu ir 1991 m Barikadu gynejo atminimo zenklu Publikacijos Daugiau kaip 400 moksliniu publikaciju ir 9 monografiju autorius Is ju svarbiausios Pasaules valstu pilsoniba R 1993 Starptautiskas tiesibas R 1996 Starptautiskas investicijas R 1996 Starptautiskas privattiesibas R 1998 NuorodosJuris Bojars biografija Archyvuota kopija 2006 10 10 is Wayback Machine projekto latviu kalba