Boleslovas Dluskis lenk Bolesław DłuskiHerbas Polkozic Gimė 1829 m Zamūšės palivarkas Taujėnų valsčiusMirė 1905 m baland
Boleslovas Dluskis

Boleslovas Dluskis lenk. Bolesław Dłuski | |
---|---|
Herbas "Polkozic" | |
Gimė | 1829 m. Zamūšės palivarkas, Taujėnų valsčius |
Mirė | 1905 m. balandžio 10 d. (~76 metai) Krokuva |
Veikla | 1863 m. sukilimo veikėjas, tapytojas, gydytojas. |
Boleslovas Dluskis (lenk. Bolesław Dłuski, slapyvardis Jabłonowski, 1829 m. Zamūšės palivarkas, Taujėnų valsčius – 1905 m. balandžio 10 d. Krokuva) – 1863 m. sukilimo veikėjas, tapytojas, gydytojas.
Biografija
Mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Už priklausymą slaptai jaunimo organizacijai 1843 m. ištremtas į Orenburgą karo tarnybai. Išėjęs į atsargą kapitono laipsniu 1852–1856 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje (nebaigė), 1862 m. baigė Maskvos universitetą.
Nuo 1862 m. dirbo gydytoju Pasvalyje. Vienas steigėjų. Dalyvavo 1863 m. sukilimą rengiančio Judėjimo komiteto veikloje, priklausė raudonųjų politinei srovei. Dluskio sukilėlių būrys vienas pirmųjų įsitraukė į sukilimą Lietuvoje. 1863 m. paskirtas Kauno gubernijos sukilimo organizatoriumi. Atvykus į Kauną Z. Sierakauskui pasiųstas vadovauti Žemaitijoje veikiantiems būriams, kurie turėjo pridengti jūros ekspedicijos išsilaipinimą.
Partizaninio karo šalininkas ir žinovas. Geriau nei kiti būrių vadai aprūpindavo ginklais ir apmokydavo sukilėlius, todėl jo būrys, prie kurio Kvėdarnoje prisidėjo ir būrys, laimėjo daugiausia kautynių ir ginkluotų susidūrimų su kariuomene. Sėkmingas mūšis buvo prie Draginių kaimo Papilės apylinkėse. Ypač sėkmingai Dluskio būrys veikė Prūsijos pasienyje – atitraukdavo pasienio sargybą ir taip sudarydavo sąlygas per sieną pervežti ginklų sukilėliams. Prie Tenenių vykęs mūšis apdainuotas liaudies dainoje.
1863 m. birželio 30 d. Šilalės valsčiuje jo būrys pasienyje prie Jūros upės buvo sumuštas. Dluskis netrukus pasitraukė į Paryžių, ten rūpinosi ginklų tiekimu sukilėliams. Po sukilimo gyveno Paryžiuje, Romoje, Ženevoje, Londone, Galicijoje, nuo 1873 m. – Krokuvoje.
Dailininkas
1875–1876 m. ir 1883 m. dalyvavo Krokuvos dailės bičiulių draugijos parodose. 1913 m. Lvove eksponuoti B. Dluskio sukurti portretai. Litografijos technika, aliejumi, akvarele, kreida jis sukūrė portretų (Simonas Konarskis, J. Majeris, 1877 m., A. Biesiadeckis, 1880 m.), buitinės tematikos kompozicijų, altoriaus ir Kryžiaus kelio paveikslų, knygų iliustracijų vaizdų iš A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“. Kūriniai akademistiniai, raiškaus piešinio.
Šaltiniai
- O.Maksimaitienė. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m. Vilnius: Mintis, 1969.
- Egidijus Aleksandravičius, . Boleslovas Dluskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 31 psl.
Nuorodos
- Encyklopedia tradycji
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Boleslovas Dluskis, Kas yra Boleslovas Dluskis? Ką reiškia Boleslovas Dluskis?
Boleslovas Dluskis lenk Boleslaw DluskiHerbas Polkozic Gime 1829 m Zamuses palivarkas Taujenu valsciusMire 1905 m balandzio 10 d 76 metai KrokuvaVeikla 1863 m sukilimo veikejas tapytojas gydytojas Boleslovas Dluskis lenk Boleslaw Dluski slapyvardis Jablonowski 1829 m Zamuses palivarkas Taujenu valscius 1905 m balandzio 10 d Krokuva 1863 m sukilimo veikejas tapytojas gydytojas BiografijaMokesi Vilniaus gimnazijoje Uz priklausyma slaptai jaunimo organizacijai 1843 m istremtas į Orenburga karo tarnybai Isejes į atsarga kapitono laipsniu 1852 1856 m studijavo Sankt Peterburgo dailes akademijoje nebaige 1862 m baige Maskvos universiteta Nuo 1862 m dirbo gydytoju Pasvalyje Vienas steigeju Dalyvavo 1863 m sukilima rengiancio Judejimo komiteto veikloje priklause raudonuju politinei srovei Dluskio sukileliu burys vienas pirmuju įsitrauke į sukilima Lietuvoje 1863 m paskirtas Kauno gubernijos sukilimo organizatoriumi Atvykus į Kauna Z Sierakauskui pasiustas vadovauti Zemaitijoje veikiantiems buriams kurie turejo pridengti juros ekspedicijos issilaipinima Partizaninio karo salininkas ir zinovas Geriau nei kiti buriu vadai aprupindavo ginklais ir apmokydavo sukilelius todel jo burys prie kurio Kvedarnoje prisidejo ir burys laimejo daugiausia kautyniu ir ginkluotu susidurimu su kariuomene Sekmingas musis buvo prie Draginiu kaimo Papiles apylinkese Ypac sekmingai Dluskio burys veike Prusijos pasienyje atitraukdavo pasienio sargyba ir taip sudarydavo salygas per siena pervezti ginklu sukileliams Prie Teneniu vykes musis apdainuotas liaudies dainoje 1863 m birzelio 30 d Silales valsciuje jo burys pasienyje prie Juros upes buvo sumustas Dluskis netrukus pasitrauke į Paryziu ten rupinosi ginklu tiekimu sukileliams Po sukilimo gyveno Paryziuje Romoje Zenevoje Londone Galicijoje nuo 1873 m Krokuvoje Dailininkas1875 1876 m ir 1883 m dalyvavo Krokuvos dailes biciuliu draugijos parodose 1913 m Lvove eksponuoti B Dluskio sukurti portretai Litografijos technika aliejumi akvarele kreida jis sukure portretu Simonas Konarskis J Majeris 1877 m A Biesiadeckis 1880 m buitines tematikos kompoziciju altoriaus ir Kryziaus kelio paveikslu knygu iliustraciju vaizdu is A Mickeviciaus poemos Ponas Tadas Kuriniai akademistiniai raiskaus piesinio SaltiniaiO Maksimaitiene Lietuvos sukileliu kovos 1863 1864 m Vilnius Mintis 1969 Egidijus Aleksandravicius Boleslovas Dluskis Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 31 psl NuorodosEncyklopedia tradycji