Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Cicer arietinumSėjamasis avinžirnis Cicer arietinum Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai
Avinžirnis
| Cicer arietinum | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sėjamasis avinžirnis (Cicer arietinum) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Sėjamasis avinžirnis arba nutas (Cicer arietinum) – pupinių (Fabaceae) šeimos avinžirnių (Cicer) genties augalų rūšis.
Sinonimai: Cicer grossum, C. sativum, C. physodes, Vicia arietina, C. sintenisii, C. odessanum.
Kilmė
De Kandolis (A. P. de Candolle) teigė, kad avinžirnis yra labai senovinė žemės ūkio kultūra. Jo tėvynė yra Pietvakarių Azija, greičiausiai tarp Graikijos ir Irano, kur yra avinžirnio (Cicer) genties centras. De Kandolis manė, kad į Indiją avinžirniai pateko vėliau.
Manoma, kad sėjamojo avinžirnio protėvis yra laukinis Cicer reticulatum, kuris auga Pietryčių Turkijoje, kur jis tikriausiai ir buvo sukultūrintas. Seniausius sukultūrintus avinžirnius rado Jerichone (Izraelis), Cayönü bei Hacilare (Turkija) neolito sluoksniuose. Tesalijoje (Graikija) rasti avinžirniai augo 3500 m. pr. m. e. Viename P. Prancūzijos urvų rasti avinžirniai augo 6790±90 m. pr. m. e.
Bronzos amžiuje juos augino Italijoje ir Graikijoje. Klasikinėje Graikijoje juos vadino erébinthos ir iš jų gamino pagrindinius patiekalus bei desertus, o jaunus valgė žalius. Romėnai avinžirnius virdavo sultinyje ar juos kepindavo užkandėlei.
Karolio Didžiojo imperijoje (apie 800 m.) avinžirnius buvo rekomenduojama auginti visuose imperijos srityse.
Paplitęs subtropiniame klimate ir reikalauja bent 400 mm kritulių.
Vienmetis, nemaloniai kvepiantis augalas. Siekia 15-80 cm aukščio.
Turi keletą stiebų.
Šaknis liemeninė šakota.
Lapai neporomis plunksniški, (5-8 poros lapelių) su ryškiomis gyslomis abipus plaukuoti.
Žiedai sukrauti nusvirusiose kekėse. Žydi liepos mėn. Daugiausia .
Ankštys 1,4-3,5 cm ilgio, su 1-3 sėklomis.
Sėklų spalva įvairi: nuo geltonos iki juodos. Jos taip pat vadinamos avinžirniais.
Porūšiai
Avinžirnių tyrinėtoja G. Popova išskyrė 4 porūšius.
Ssp. orientale
Augalai labai smulkialapiai, sėklos labai smulkios (6-7 mm ilgio, 1000 sėklų sveria 100-120 g), įvairiaspalvės. Auginami Indijoje, Pakistane, Pamyre, Etiopijoje, Egipte.
Ssp. asiaticum
Sėklos apvalios, balzganos ar rausvos, retai – rudos (nebūna juodos). Auginami Vidurinėje Azijoje, Afganistane, Vakarų Kinijoje, Irane, Mažojoje Azijoje.
Ssp. mediterraneum
Lapai stambūs. Sėklos stambiausios iš visų porūšių, balzganos, apvalios. Ankštys stambios, išsipūtusios. Auginami Vakarinėje Viduržemio jūros zonoje, Mažojoje Azijoje.
Ssp. eurasiaticum
Augalai aukšti. Sėklos vidutinio dydžio, apvalios, balzganos. Auginami Sirijoje, Izraelyje, Užkaukazėje, Ukrainoje.
Lietuvos avinžirniai
Lietuvoje labai retas augalas. Auginamas eksperimentiniuose ūkiuose. Kartais sulaukėjęs auga šiukšlynuose.
Auginimas
Šilumą mėgsta labiau už žirnius, tačiau gerai pakenčia ir neilgai trunkančias pavasario šalnas. Atsparus sausroms, todėl auginamas sausringuose Viduržemio jūros zonos ir Pietvakarių Azijos rajonuose. Avinžirnį kartais vadina sausringųjų šalių žirniu. Laukinių sėjamojo avinžirnių formų neaptinkama, randami tik sulaukėję kultūriniai avinžirniai.
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2020 m.) | ||
|---|---|---|
| 1 | Indija | 11080 |
| 2 | Turkija | 630 |
| 3 | Pakistanas | 497 |
| 4 | Mianmaras | 481 |
| 5 | Etiopija | 457 |
| 6 | Rusija | 291 |
| 7 | Australija | 281 |
| 8 | Iranas | 226 |
| 9 | Kanada | 214 |
| 10 | Jungtinės Amerikos Valstijos | 193 |
| Iš viso pasaulyje | 15083 | |
Sudėtis
Avinžirnis yra valgoma ankštinė kultūra, svarbus baltymų šaltinis indų vegetariškose kultūrose. Taip pat jis naudojamas Viduržemio jūros regione. Sėklose yra 18-26 proc. baltymų, 42-59 proc. angliavandenių (krakmolo ir cukraus), 4-8 proc. riebalų.
Pritaikymas
Pašarui naudojamos augalo virkščios ir iškultos ankštys.
Mityba
Avižirnius naudoja panašiai kaip ir žirnius, tačiau jie prasčiau verda, todėl juos tenka ilgiau virti, negu tikruosius žirnius ar kitų ankštinių sėklas.
Virti avinžirniai trinami į pastą, vadinamą humusu (angl. hummus), kuri naudojama kaip padažas ar mirkalas.
Rytų šalyse virtus avinžirnius kepina ir pardavinėja kaip skanėstą (leblebi). Iš maltų avinžirnių lipdomi ir aliejuje kepami rutuliukai vadinami falafeliais.
Pirmojo Pasaulinio karo metais avinžirnius augino kai kuriose Vokietijos dalyse, kur iš jų darydavo kavos pakaitalus.
Pagal anglų botaniką, gydytoją ir astrologą Nikolą Kalpeperį (Nicholas Culpeper, 1616–1654), avinžirniai yra maistingesni už žirnius ir mažiau gamina dujų žarnyne. Senovėje žmonės siejo juos su Veneros sfera, todėl astrologinėje medicinoje jie buvo naudojami spermos ir pieno kiekiui padidinti. Taip pat jie skatina menstruacijas ir šlapinimąsi, padeda nuo inkstų akmenų (o laukiniai avinžirniai itin efektyvūs).
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Avinžirnis, Kas yra Avinžirnis? Ką reiškia Avinžirnis?
Cicer arietinumSejamasis avinzirnis Cicer arietinum Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Erskeciaziedziai Rosidae Eile Pupieciai Fabales Seima Pupiniai Fabaceae Poseimis Faboideae Faboideae Gentis Avinzirnis Cicer Rusis Sejamasis avinzirnis Cicer arietinum Sejamasis avinzirnis arba nutas Cicer arietinum pupiniu Fabaceae seimos avinzirniu Cicer genties augalu rusis Cicer arietinum noir Sinonimai Cicer grossum C sativum C physodes Vicia arietina C sintenisii C odessanum KilmeDe Kandolis A P de Candolle teige kad avinzirnis yra labai senovine zemes ukio kultura Jo tevyne yra Pietvakariu Azija greiciausiai tarp Graikijos ir Irano kur yra avinzirnio Cicer genties centras De Kandolis mane kad į Indija avinzirniai pateko veliau Manoma kad sejamojo avinzirnio protevis yra laukinis Cicer reticulatum kuris auga Pietryciu Turkijoje kur jis tikriausiai ir buvo sukulturintas Seniausius sukulturintus avinzirnius rado Jerichone Izraelis Cayonu bei Hacilare Turkija neolito sluoksniuose Tesalijoje Graikija rasti avinzirniai augo 3500 m pr m e Viename P Prancuzijos urvu rasti avinzirniai augo 6790 90 m pr m e Bronzos amziuje juos augino Italijoje ir Graikijoje Klasikineje Graikijoje juos vadino erebinthos ir is ju gamino pagrindinius patiekalus bei desertus o jaunus valge zalius Romenai avinzirnius virdavo sultinyje ar juos kepindavo uzkandelei Vikiteka Sejamasis avinzirnis vaizdine ir garsine medziaga Karolio Didziojo imperijoje apie 800 m avinzirnius buvo rekomenduojama auginti visuose imperijos srityse Paplites subtropiniame klimate ir reikalauja bent 400 mm krituliu Vienmetis nemaloniai kvepiantis augalas Siekia 15 80 cm aukscio Turi keleta stiebu Saknis liemenine sakota Lapai neporomis plunksniski 5 8 poros lapeliu su ryskiomis gyslomis abipus plaukuoti Ziedai sukrauti nusvirusiose kekese Zydi liepos men Daugiausia Ankstys 1 4 3 5 cm ilgio su 1 3 seklomis Seklu spalva įvairi nuo geltonos iki juodos Jos taip pat vadinamos avinzirniais Porusiai Avinzirniu tyrinetoja G Popova isskyre 4 porusius Ssp orientale Augalai labai smulkialapiai seklos labai smulkios 6 7 mm ilgio 1000 seklu sveria 100 120 g įvairiaspalves Auginami Indijoje Pakistane Pamyre Etiopijoje Egipte Ssp asiaticum Seklos apvalios balzganos ar rausvos retai rudos nebuna juodos Auginami Vidurineje Azijoje Afganistane Vakaru Kinijoje Irane Mazojoje Azijoje Ssp mediterraneum Lapai stambus Seklos stambiausios is visu porusiu balzganos apvalios Ankstys stambios issiputusios Auginami Vakarineje Vidurzemio juros zonoje Mazojoje Azijoje Ssp eurasiaticum Augalai auksti Seklos vidutinio dydzio apvalios balzganos Auginami Sirijoje Izraelyje Uzkaukazeje Ukrainoje Lietuvos avinzirniaiLietuvoje labai retas augalas Auginamas eksperimentiniuose ukiuose Kartais sulaukejes auga siukslynuose AuginimasSiluma megsta labiau uz zirnius taciau gerai pakencia ir neilgai trunkancias pavasario salnas Atsparus sausroms todel auginamas sausringuose Vidurzemio juros zonos ir Pietvakariu Azijos rajonuose Avinzirnį kartais vadina sausringuju saliu zirniu Laukiniu sejamojo avinzirniu formu neaptinkama randami tik sulaukeje kulturiniai avinzirniai Produkcija Tukstanciai tonu 2020 m 1 Indija 110802 Turkija 6303 Pakistanas 4974 Mianmaras 4815 Etiopija 4576 Rusija 2917 Australija 2818 Iranas 2269 Kanada 21410 Jungtines Amerikos Valstijos 193Is viso pasaulyje 15083SudetisAvinzirnis yra valgoma ankstine kultura svarbus baltymu saltinis indu vegetariskose kulturose Taip pat jis naudojamas Vidurzemio juros regione Seklose yra 18 26 proc baltymu 42 59 proc angliavandeniu krakmolo ir cukraus 4 8 proc riebalu PritaikymasPasarui naudojamos augalo virkscios ir iskultos ankstys MitybaAvizirnius naudoja panasiai kaip ir zirnius taciau jie prasciau verda todel juos tenka ilgiau virti negu tikruosius zirnius ar kitu ankstiniu seklas Virti avinzirniai trinami į pasta vadinama humusu angl hummus kuri naudojama kaip padazas ar mirkalas Rytu salyse virtus avinzirnius kepina ir pardavineja kaip skanesta leblebi Is maltu avinzirniu lipdomi ir aliejuje kepami rutuliukai vadinami falafeliais Pirmojo Pasaulinio karo metais avinzirnius augino kai kuriose Vokietijos dalyse kur is ju darydavo kavos pakaitalus Vaistines augalo savybesPagal anglu botanika gydytoja ir astrologa Nikola Kalpeperį Nicholas Culpeper 1616 1654 avinzirniai yra maistingesni uz zirnius ir maziau gamina duju zarnyne Senoveje zmones siejo juos su Veneros sfera todel astrologineje medicinoje jie buvo naudojami spermos ir pieno kiekiui padidinti Taip pat jie skatina menstruacijas ir slapinimasi padeda nuo inkstu akmenu o laukiniai avinzirniai itin efektyvus Saltiniai 1