Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Profesorius Arianas ProkopčikasGimė 1924 m gruodžio 26 d KaunasMirė 2001 m kovo 1 d 76 metai VilniusSutuoktinis ė IrenaV
Arianas Prokopčikas
| Profesorius Arianas Prokopčikas | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. gruodžio 26 d. Kaunas |
| Mirė | 2001 m. kovo 1 d. (76 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena |
| Veikla | chemikas neorganikas, fizikochemikas, elektrochemikas |
| Alma mater | Kauno universitetas |
| Doktorant. vadovas | Jonas Janickis |
Arianas Prokopčikas (kartais vadinamas Arijonas Prokopčikas, Arijanas Prokopčikas) (rus. Ариан Юрьевич Прокопчик, 1924 m. gruodžio 26 d. Kaune – 2001 m. kovo 1 d.) – Lietuvos chemikas, chemijos mokslų habilituotas daktaras, mokslininkas, išradėjas, patentų autorius.
Biografija
Arianas Prokopčikas gimė 1924 m. Kaune. Baigė Kauno Jėzuitų gimnaziją. Po karo studijavo chemiją Kauno universiteto Technologijos fakultete, kur 1946 m. pradėjo dirbti Fizikinės chemijos katedros vyr. laborantu. 1948 m. baigė universitetą, pasiliko toliau dirbti univesitete asistentu, vėliau vyr. dėstytoju. 1950 m. Kauno universitetas buvo reorganizuotas ir pavadintas Kauno politechnikos institutu. Čia A. Prokopčikas atliko savo pirmuosius mokslinius darbus, kuriuos apibendrino kandidatinėje disertacijoje 1952 m. Jo darbo vadovas buvo vienas žymiausių to meto Lietuvos chemikų prof. Jonas Janickis, mokslus baigęs ir mokslinį darbą pradėjęs prieškario Vokietijoje.
1953 m. Arianas Prokopčikas persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo Mokslų akademijoje, Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir instituto Neorganinės chemijos laboratorijos vadovu. A. Prokopčikas vadovavo visos eilės (25) jaunų laboratorijos specialistų disertacijų temoms, paminėtini , , , Algimantas Kazragis, habilituoti daktarai Zenonas Jusys ir .
1972 m. A. Prokopčikas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, bendradarbiavo Lietuvos Mokslų Akademijos Darbų redakcijoje. 1990 m. buvo pradėtas leisti mokslinis žurnalas Chemija, A. Prokopčikas buvo jo redkolegijos pirmininkas, o nuo 1994 m. pirmininko pavaduotojas.
A. Prokopčikas savo mokslinėje veikloje paskelbė per 150 mokslinių darbų. Jis buvo pirmas iš Vilniaus chemikų, pradėjęs skelbti tyrimų rezultatus moksliniuose žurnaluose už Lietuvos ribų dar pokario metais.
Už 1959-1980 m. paskelbtų darbų apie trivalenčio vario junginių chemiją ciklą prof. A. Prokopčikui kartu su G. Rozovskiui 1983 m. suteikta Lietuvos valstybinė premija chemijos mokslų srityje. Didelė praktinė tokių junginių tyrimų reikšmė paaiškėjo po 1987 m., kai šveicarų mokslininkai atrado plačiai pagarsėjusį pasaulyje aukštatemperatūrį superlaidumą ir pasirodė, kad būtinas tų superlaidininkų komponentas yra trivalenčio vario junginiai.
Mokslinė veikla
Nuo 1953 m. A. Prokopčiko kartu su kitais Vilniaus Chemijos instituto bendradarbiais atliko įvairių oksidatorių katalizinio skilimo tyrimus. Remdamasis šiais darbais A. Prokopčikas 1964 m. apgynė daktaro (dabar atitiktų habilituoto daktaro) disertaciją. Joje tarp kitų vertingų duomenų buvo pateikti jo su bendradarbiais jau publikuoti egzotiško trivalenčio vario Cu(III) junginių tyrimų rezultatai. A. Prokopčiką galima laikyti šių neįprasto oksidacijos laipsnio, tada mažai žinomų vario junginių tyrimų Sovietų Sąjungoje pradininku. 1968 m. A. Prokopčikui buvo suteiktas profesoriaus laipsnis.
Vilniaus Chemijos instituto mokslinė grupė, kuriai vadovavo Arianas Prokopčikas ir Grigorijus Rozovskis visą eilę metų paskyrė trivalenčio vario (III) junginių analizės metodų kūrimams; tai buvo pirmieji pasaulyje tokio pobūdžio išradimai. Tyrimuose dalyvavo Chemijos ir cheminės technologijos instituto (Lietuvos MA ChChTI), Lietuvos Teismo ekspertizės instituto bei Petrozavodsko universiteto (Karelija) mokslo darbuotojai. Dalis gautų analizinės krypties rezultatų, ypač susijusių su naujai pastebėtais fenomenais, pripažinti ir patentuoti. 1968 m. A. Prokopčikas, G. Rozovskis ir R. Jankauskas paskelbė Mokslinėje Akademijoje darbą, kuriame pristatė naujas vario (III) kompleksų panaudojimo sritis. Darbo autoriai parodė, jog perjodatas yra ligandas, ne tik stabilizuojantis vario (III) oksidacijos laipsnį, bet ir gebantis oksiduoti dvivalentį varį Cu(II) iki trivalenčio vario Cu(III).
1985 m. instituto darbų tematika buvo susiaurinta, liko tik metalinių dangų gavimo tyrimai, šį darbą toliau tęsė Arianas Prokopčikas ir Grigorijus Rozovskis. Jie tyrė reduktorių, kurie naudojami cheminės metalizacijos procesuose, katalizinę oksidaciją, metalų nusodinimą cheminiu būdu bei dielektrikų metalizaciją. Prof. A. Prokopčikas vadovavo aspiranto M. Baranausko disertacijos darbui, kuriame nagrinėjamas elektrai laidžių vario sulfidų sluoksnių formavimosi ant plastikų paviršiaus mechanizmas. Šio darbo teoriniai rezultatai buvo labai svarbus indėlis Chemijos institute kuriant originalius plastikų metalizavimo technologinius procesus, kurie neturi tiesioginių analogų Vakarų šalyse. Todėl dvi naujos elektrocheminio plastikų metalizavimo technologijos, kai taikomi ploni metalų sulfidų sluoksniai, 1993 m. ir 1999 m. buvo instituto parduotos Vakarų firmoms pagal licenciją.
Bibliografija
- G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
- G. Rozovskis, A. Prokopčikas, R. Jankauskas, Lietuvos TSR MA darbai. B ser., 1, 25 (1968).
- G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, P. Norkus, Zh. Neorg. Khim., 18(10), 2696 (1973).
- G. Rozovskis, Z. Poškutė, A. Prokopčikas, Zh. Anal. Khim., 29(3), 512 (1974).
- Патент - Способ регенерации меди из растворов в виде металлического порошка, Номер патента: 1397524, Авторы: Прокопчик, Ягминене, Вашкялис, Панумис, Шалкаускас; МПК: C22B 15/12, (1988).
Įvertinimas
- 1983 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
Nuorodos
- Mokslo Lietuva. Profesorius Arianas Prokopčikas Archyvuota kopija 2015-05-12 iš Wayback Machine projekto.
- KTU. Studijų aidai. Šventė kaimynų namuose Archyvuota kopija 2016-10-13 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Arianas Prokopčikas : literatūros rodyklė / Lietuvos mokslų akademijos biblioteka ; sudarė: B. Railienė, A. Pranckutė ; redakcinė kolegija: L. Kanopkienė (ats. red.), J. Marcinkevičius (pirm.), P. Saudargas. – Vilnius, 1994. – 49 p. : portr. – Kn. taip pat : Profesorius Arianas Prokopčikas : [įžanginis straipsnis] / G. Rozovskis, p. 6-11.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Arianas Prokopčikas, Kas yra Arianas Prokopčikas? Ką reiškia Arianas Prokopčikas?
Profesorius Arianas ProkopcikasGime 1924 m gruodzio 26 d KaunasMire 2001 m kovo 1 d 76 metai VilniusSutuoktinis e IrenaVeikla chemikas neorganikas fizikochemikas elektrochemikasAlma mater Kauno universitetasDoktorant vadovas Jonas Janickis Arianas Prokopcikas kartais vadinamas Arijonas Prokopcikas Arijanas Prokopcikas rus Arian Yurevich Prokopchik 1924 m gruodzio 26 d Kaune 2001 m kovo 1 d Lietuvos chemikas chemijos mokslu habilituotas daktaras mokslininkas isradejas patentu autorius BiografijaArianas Prokopcikas gime 1924 m Kaune Baige Kauno Jezuitu gimnazija Po karo studijavo chemija Kauno universiteto Technologijos fakultete kur 1946 m pradejo dirbti Fizikines chemijos katedros vyr laborantu 1948 m baige universiteta pasiliko toliau dirbti univesitete asistentu veliau vyr destytoju 1950 m Kauno universitetas buvo reorganizuotas ir pavadintas Kauno politechnikos institutu Cia A Prokopcikas atliko savo pirmuosius mokslinius darbus kuriuos apibendrino kandidatineje disertacijoje 1952 m Jo darbo vadovas buvo vienas zymiausiu to meto Lietuvos chemiku prof Jonas Janickis mokslus baiges ir mokslinį darba pradejes prieskario Vokietijoje 1953 m Arianas Prokopcikas persikele gyventi į Vilniu dirbo Mokslu akademijoje Chemijos ir chemines technologijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir instituto Neorganines chemijos laboratorijos vadovu A Prokopcikas vadovavo visos eiles 25 jaunu laboratorijos specialistu disertaciju temoms paminetini Algimantas Kazragis habilituoti daktarai Zenonas Jusys ir 1972 m A Prokopcikas buvo isrinktas Lietuvos mokslu akademijos nariu korespondentu bendradarbiavo Lietuvos Mokslu Akademijos Darbu redakcijoje 1990 m buvo pradetas leisti mokslinis zurnalas Chemija A Prokopcikas buvo jo redkolegijos pirmininkas o nuo 1994 m pirmininko pavaduotojas A Prokopcikas savo mokslineje veikloje paskelbe per 150 moksliniu darbu Jis buvo pirmas is Vilniaus chemiku pradejes skelbti tyrimu rezultatus moksliniuose zurnaluose uz Lietuvos ribu dar pokario metais Uz 1959 1980 m paskelbtu darbu apie trivalencio vario junginiu chemija cikla prof A Prokopcikui kartu su G Rozovskiui 1983 m suteikta Lietuvos valstybine premija chemijos mokslu srityje Didele praktine tokiu junginiu tyrimu reiksme paaiskejo po 1987 m kai sveicaru mokslininkai atrado placiai pagarsejusį pasaulyje aukstatemperaturį superlaiduma ir pasirode kad butinas tu superlaidininku komponentas yra trivalencio vario junginiai Moksline veiklaNuo 1953 m A Prokopciko kartu su kitais Vilniaus Chemijos instituto bendradarbiais atliko įvairiu oksidatoriu katalizinio skilimo tyrimus Remdamasis siais darbais A Prokopcikas 1964 m apgyne daktaro dabar atitiktu habilituoto daktaro disertacija Joje tarp kitu vertingu duomenu buvo pateikti jo su bendradarbiais jau publikuoti egzotisko trivalencio vario Cu III junginiu tyrimu rezultatai A Prokopcika galima laikyti siu neįprasto oksidacijos laipsnio tada mazai zinomu vario junginiu tyrimu Sovietu Sajungoje pradininku 1968 m A Prokopcikui buvo suteiktas profesoriaus laipsnis Vilniaus Chemijos instituto moksline grupe kuriai vadovavo Arianas Prokopcikas ir Grigorijus Rozovskis visa eile metu paskyre trivalencio vario III junginiu analizes metodu kurimams tai buvo pirmieji pasaulyje tokio pobudzio isradimai Tyrimuose dalyvavo Chemijos ir chemines technologijos instituto Lietuvos MA ChChTI Lietuvos Teismo ekspertizes instituto bei Petrozavodsko universiteto Karelija mokslo darbuotojai Dalis gautu analizines krypties rezultatu ypac susijusiu su naujai pastebetais fenomenais pripazinti ir patentuoti 1968 m A Prokopcikas G Rozovskis ir R Jankauskas paskelbe Mokslineje Akademijoje darba kuriame pristate naujas vario III kompleksu panaudojimo sritis Darbo autoriai parode jog perjodatas yra ligandas ne tik stabilizuojantis vario III oksidacijos laipsnį bet ir gebantis oksiduoti dvivalentį varį Cu II iki trivalencio vario Cu III 1985 m instituto darbu tematika buvo susiaurinta liko tik metaliniu dangu gavimo tyrimai sį darba toliau tese Arianas Prokopcikas ir Grigorijus Rozovskis Jie tyre reduktoriu kurie naudojami chemines metalizacijos procesuose katalizine oksidacija metalu nusodinima cheminiu budu bei dielektriku metalizacija Prof A Prokopcikas vadovavo aspiranto M Baranausko disertacijos darbui kuriame nagrinejamas elektrai laidziu vario sulfidu sluoksniu formavimosi ant plastiku pavirsiaus mechanizmas Sio darbo teoriniai rezultatai buvo labai svarbus indelis Chemijos institute kuriant originalius plastiku metalizavimo technologinius procesus kurie neturi tiesioginiu analogu Vakaru salyse Todel dvi naujos elektrocheminio plastiku metalizavimo technologijos kai taikomi ploni metalu sulfidu sluoksniai 1993 m ir 1999 m buvo instituto parduotos Vakaru firmoms pagal licencija BibliografijaG Rozovskis A Prokopcikas R Jankauskas Lietuvos TSR MA darbai B ser 1 25 1968 G Rozovskis A Prokopcikas R Jankauskas Lietuvos TSR MA darbai B ser 1 25 1968 G Rozovskis Z Poskute A Prokopcikas P Norkus Zh Neorg Khim 18 10 2696 1973 G Rozovskis Z Poskute A Prokopcikas Zh Anal Khim 29 3 512 1974 Patent Sposob regeneracii medi iz rastvorov v vide metallicheskogo poroshka Nomer patenta 1397524 Avtory Prokopchik Yagminene Vashkyalis Panumis Shalkauskas MPK C22B 15 12 1988 Įvertinimas1983 m LSSR valstybine premija su kitais NuorodosMokslo Lietuva Profesorius Arianas Prokopcikas Archyvuota kopija 2015 05 12 is Wayback Machine projekto KTU Studiju aidai Svente kaimynu namuose Archyvuota kopija 2016 10 13 is Wayback Machine projekto LiteraturaArianas Prokopcikas literaturos rodykle Lietuvos mokslu akademijos biblioteka sudare B Railiene A Pranckute redakcine kolegija L Kanopkiene ats red J Marcinkevicius pirm P Saudargas Vilnius 1994 49 p portr Kn taip pat Profesorius Arianas Prokopcikas įzanginis straipsnis G Rozovskis p 6 11