Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Niujiečių kalba ko e vagahau NiuēKalbamaNaujoji Zelandija Niujė Kuko Salos TongaKalbančiųjų skaičius6000 10 000Vieta pag
Niujiečių kalba
| Niujiečių kalba ko e vagahau Niuē | |
| Kalbama | Naujoji Zelandija, Niujė, Kuko Salos, Tonga |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 6000–10 000 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | austroneziečių malajų-polineziečių polineziečių tonginės niujiečių |
| Rašto sistemos | lotynų abėcėlė |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Niujė |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | niu |
| ISO 639-3 | niu |
Niujiečių kalba arba niujų kalba (ko e vagahau Niuē) – austroneziečių šeimos, polineziečių kalbų pogrupio kalba, vartojama niujiečių, gyvenančių Niujės saloje (Okeanija), taip pat diasporoje Kuko salose, Naujojoje Zelandijoje, Tongoje. XX a. pab. ~70 % kalbos vartotojų gyveno Naujojoje Zelandijoje. Oficiali Niujės kalba. Kalbančiųjų skaičius – apie 6000 žmonių.
Niujiečių kalba artima tongiečių ir , toliau – maorių, samojiečių, havajiečių ir kitoms polineziečių kalboms. Skiriamos dvi tarmės – motu (Niujės šiaurėje) ir tafiti (Niujės pietuose).
Niujiečių kalboje funkcionuoja 5 balsių (i, u, e, o, a) 3 eilių – priešakinės, vidurinės ir užpakalinės – ilgųjų ir trumpųjų balsių sistema. Dažniau vartojami trumpieji balsiai. Ilgieji balsiai visada kirčiuoti. Kirtis dinaminis. Dažniausiai kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo. Priebalsių nedaug – 12, neturi skardžiųjų g, b, d. Skiemuo sudarytas iš priebalsio ir balsio arba tik iš balsio – (C)V(C), gali būti tik atviras, niekada nesibaigia priebalsiu, priebalsiai vienas su kitu nejungiami. Vardažodis neturi gramatinės giminės kategorijos. Asmeniniai įvardžiai išlaikę vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Skiriami dvejopi veiksmažodžiai: statiškieji ir dinamiškieji, galintys turėti 3 gramatines laiko formas (esamąjį, būtąjį, būsimąjį). Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, supletyvizmu, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis – artikeliu, žodžių tvarka, dalelytėmis. Žodžių daryboje dažna prefiksacija, sufiksacija, reduplikacija, , sudūrimas. Sakiniui būdinga griežta žodžių tvarka – tarinys–veiksnys–papildinys (VSO). Turi daug skolinių iš anglų kalbos. Ryškūs agliutinaciniai analitiniai bruožai.
Niujiečių kalbą nuo XIX a. vid. pradėjo užrašinėti krikščionių misionieriai (samojiečių rašybos pagrindu). 1904 m. išversta Biblija. Kuriama grožinė literatūra, leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, ja mokomasi mokyklose. UNESCO priskiriama prie kalbų, kurioms gresia pavojus išnykti.
Šaltiniai
- Moseley, Christopher and R. E. Asher, ed. Atlas Of The World’s Languages (New York: Routelage, 1994) p. 100
-
niuDuomenys apie kodu „niu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com - Vidas Kavaliauskas. niujų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- Niuean (Vagahau Niuē), omniglot.com
- Niuean, wal.unesco.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Niujiečių kalba, Kas yra Niujiečių kalba? Ką reiškia Niujiečių kalba?
Niujieciu kalba ko e vagahau NiueKalbamaNaujoji Zelandija Niuje Kuko Salos TongaKalbanciuju skaicius6000 10 000Vieta pagal kalbanciuju skaiciuį simtuka nepatenkaKilmeaustronezieciu malaju polinezieciu polinezieciu tongines niujieciuRasto sistemoslotynu abeceleOficialus statusasOficiali kalba NiujeKalbos kodaiISO 639 2niuISO 639 3niu Niujieciu kalba arba niuju kalba ko e vagahau Niue austronezieciu seimos polinezieciu kalbu pogrupio kalba vartojama niujieciu gyvenanciu Niujes saloje Okeanija taip pat diasporoje Kuko salose Naujojoje Zelandijoje Tongoje XX a pab 70 kalbos vartotoju gyveno Naujojoje Zelandijoje Oficiali Niujes kalba Kalbanciuju skaicius apie 6000 zmoniu Niujieciu kalba artima tongieciu ir toliau maoriu samojieciu havajieciu ir kitoms polinezieciu kalboms Skiriamos dvi tarmes motu Niujes siaureje ir tafiti Niujes pietuose Niujieciu kalboje funkcionuoja 5 balsiu i u e o a 3 eiliu priesakines vidurines ir uzpakalines ilguju ir trumpuju balsiu sistema Dazniau vartojami trumpieji balsiai Ilgieji balsiai visada kirciuoti Kirtis dinaminis Dazniausiai kirciuotas priespaskutinis skiemuo Priebalsiu nedaug 12 neturi skardziuju g b d Skiemuo sudarytas is priebalsio ir balsio arba tik is balsio C V C gali buti tik atviras niekada nesibaigia priebalsiu priebalsiai vienas su kitu nejungiami Vardazodis neturi gramatines gimines kategorijos Asmeniniai įvardziai islaike vienaskaitos dviskaitos ir daugiskaitos formas Skiriami dvejopi veiksmazodziai statiskieji ir dinamiskieji galintys tureti 3 gramatines laiko formas esamajį butajį busimajį Gramatines reiksmes reiskiamos reduplikacija supletyvizmu afiksacija sintaksinemis priemonemis artikeliu zodziu tvarka dalelytemis Zodziu daryboje dazna prefiksacija sufiksacija reduplikacija sudurimas Sakiniui budinga griezta zodziu tvarka tarinys veiksnys papildinys VSO Turi daug skoliniu is anglu kalbos Ryskus agliutinaciniai analitiniai bruozai Niujieciu kalba nuo XIX a vid pradejo uzrasineti krikscioniu misionieriai samojieciu rasybos pagrindu 1904 m isversta Biblija Kuriama grozine literatura leidziami laikrasciai transliuojamos radijo ir televizijos laidos ja mokomasi mokyklose UNESCO priskiriama prie kalbu kurioms gresia pavojus isnykti SaltiniaiMoseley Christopher and R E Asher ed Atlas Of The World s Languages New York Routelage 1994 p 100 a href wiki Niu class mw redirect title Niu niu a Duomenys apie kodu niu zymima kalba svetaineje ethnologue com Vidas Kavaliauskas niuju kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 Niuean Vagahau Niue omniglot com Niuean wal unesco org