Antropinis principas kartais vadinamas stebėjimo atrankos efektu hipotezė kurią 1957 m pirmą kartą pasiūlė kad galimų vi

Antropinis principas, kartais vadinamas „stebėjimo atrankos efektu“, – hipotezė, kurią 1957 m. pirmą kartą pasiūlė , kad galimų visatos stebėjimų spektrą riboja tai, kad stebėjimai gali įvykti tik visatoje, kurioje egzistuoja protingos gyvybės formos. Principas teigia, kad tik labai nedaug teoriškai galimų visatų tinka gyvybei užsimegzti ir stebėtojams atsirasti. Antropinis principas paaiškina, kodėl visata turi ir , būtinas sąmoningai gyvybei – joms buvus kitokioms, nebūtų mūsų ir nebūtų kam stebėti visatos. Antropinis principas dažnai naudojamas siekiant paaiškinti, kodėl visata atrodo .

Yra daug skirtingų antropinio principo formuluočių. Filosofas jų priskaičiuoja trisdešimt, tačiau pagrindiniai principai gali būti suskirstyti į „silpnus“ ir „stiprius“, atsižvelgiant į jų keliamus kosmologinius teiginius. Silpnasis antropinis principas, apibrėžtas , teigia, kad visatos palankumas gyvybei yra atrankos paklaidos (ypač išlikusiojo klaidos) rezultatas. Paprastai toks samprotavimas remiasi prielaida, kad egzistuoja daugybė visatų, t. y., statistinė visatų populiacija, kuriose vyksta atranka. Kita vertus, daugumai silpnojo antropinio principo modelių pakanka vienos didžiulės visatos. Karterio teigimu, silpnojo antropinio principo skirtybė nuo stipriojo antropinio principo yra pastarajame daroma prielaida, kad sąmoningos ir protingos gyvybės atsiradimas visatoje tam tikra prasme yra neišvengiamas. suformuluotas dalyvavimo antropinis principas, remdamasis kvantine mechanika, teigia, kad visata, kaip jos egzistavimo sąlyga, turi būti stebima, o tai reiškia, kad egzistuoja vienas ar daugiau stebėtojų. Dar stipresnis yra Džono D. Barou ir Franko Tiplerio pasiūlytas galutinis antropinis principas, pagal kurį visatos struktūra išreiškiama informacijos dalimis taip, kad informacijos apdorojimas yra neišvengiamas ir amžinas.

Šaltiniai

Bostrom, Nick (2008). „Where are they? Why I hope the search for extraterrestrial life finds nothing“ (PDF). Technology Review. 2008: 72–77. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-09.
Bostrom, Nick (2020-02-09). „Was the Universe made for us?“. anthropic-principle.com.
VLE
James Schombert. „Anthropic principle“. Department of Physics at University of Oregon. Suarchyvuotas originalas 2012-04-28. Nuoroda tikrinta 2012-04-26.
„Forms of the anthropic principle“. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2022-10-04.
„What is the anthropic principle?“. thoughtco.com. Nuoroda tikrinta 2022-08-04.

Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Bostrom, Nick (2008). „Where are they? Why I hope the search for extraterrestrial life finds nothing“ (PDF). Technology Review. 2008: 72–77. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-09.

[2] Bostrom, Nick (2020-02-09). „Was the Universe made for us?“. anthropic-principle.com.

[VLE-3] VLE

[4] James Schombert. „Anthropic principle“. Department of Physics at University of Oregon. Suarchyvuotas originalas 2012-04-28. Nuoroda tikrinta 2012-04-26.

[auto-5] „Forms of the anthropic principle“. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2022-10-04.

[6] „What is the anthropic principle?“. thoughtco.com. Nuoroda tikrinta 2022-08-04.