Maršalo žvaigždė

Maršalo žvaigždė (rus. Маршальская Звезда) – TSRS ir Rusijos Federacijos maršalų atskyrio ženklas. Tai penkiakampė žvaigždė iš aukso ir platinos su briliantais, nešiojama su paradine uniforma ant kaklo po apykakle, o nuo 1955 m. – ant kaklaraiščio mazgo.

Maršalo žvaigždės yra dviejų rūšių, kurių pavadinimai keitėsi besikeičiant maršalų laipsnių pavadinimams.

„Didžioji“ maršalo žvaigždė

Tarybų Sąjungos maršalo (nuo 1940 m. rugsėjo 2 d.), Tarybų Sąjungos laivyno admirolo (nuo 1955 m. kovo 3 d.) ir Rusijos Federacijos maršalo atskyrio ženklas.

Tai penkiakampė auksinė žvaigždė su lygiais „dvišlaičiais“ spinduliais. Ženklo centre penkiakampė platininė žvaigždė su briliantais. Centre 2,62 karatų briliantas, o spinduliuose – 25 briliantai, kurių bendras svaoris 1,25 karato. Kampuose tarp auksinės žvaigždės spindulių 5 briliantai, kurių bendras svoris 3,06 karato. Antroji žvaigždės pusė plokščia.

Apie auksinę žvaigždę apibrėžto apskritimo skersmuo 44,5 mm, apie platininę – 23 mm. Maršalo žvaigždės storis – 8 mm. Bendra masė – 36,8 g.

Maršalo žvaigždės viršutinis spindulys turi auselę, kuri sujungta su pusapvaliu laikikliu, pro kurį perveriama 35 mm pločio muaro juosta.

Buvo pagaminta apie 200 tokių žvaigždžių.

„Mažoji“ maršalo žvaigždė

„Mažąją“ maršalo žvaigždę kaip atskyrio ženklą nešiojo:

• artilerijos maršalas (nuo 1943 m. vasario 27 d.)
• aviacijos maršalas (nuo 1943 m. vasario 27 d.)
• tankų kariuomenės maršalas (nuo 1943 m. vasario 27 d.)
• inžinerijos maršalas (nuo 1944 m. kovo 20 d.)
• ryšių kariuomenės maršalas (nuo 1944 m. kovo 20 d.)
• laivyno admirolas (nuo 1962 m. birželio 5 d.)
• armijos generolas (nuo 1974 m. lapkričio 1 d.)

Rusijos ginkluotosiose pajėgose iki 1997 m. sausio 21 d. jas nešiojo:

• armijos generolas
• laivyno admirolas.

Maršalo žvaigždė nebuvo numatyta , bet faktiškai maršalai, gavę vyriausiojo maršalo laipsnį, ir toliau nešiojo maršalo žvaigždę, kurią buvo gavę būdami kariuomenės rūšies maršalai ar armijos generolai (toks buvo tik vienas – Vladimiras Tolubka vyriausiuoju artilerijos maršalu tapo prieš tai buvęs armijos generolu).

Išvaizda

Mažoji maršalo žvaigždė yra penkiakampė auksinė žvaigždė su lygiais „dvišlaičiais“ spinduliais. Ženklo centre penkiakampė platininė žvaigždė su briliantais, kurios centre 2,04 karato briliantas, o spinduliuose – 25 briliantai, kurių bendras svaoris 0,91 karato. Kampuose tarp auksinės žvaigždės spindulių briliantų nėra. Antroji žvaigždės pusė plokščia.

Apie auksinę žvaigždę apibrėžto apskritimo skersmuo 42 mm, apie platininę – 21 mm. Maršalo žvaigždės storis – 8 mm. Bendra masė – 35,1 g.

Maršalo žvaigždės viršutinis spindulys turi auselę, kuri sujungta su pusapvaliu laikikliu, pro kurį perveriama 35 mm pločio muaro juosta. Juostos spalva priklauso nuo kariuomenės rūšies:

• auksaspalvė – artilerija,
• žydra – aviacija,
•  – tankų kariuomenė,
•  – inžinerijos kariuomenė,
• mėlyna – ryšių kariuomenė,
• turkio spalva – laivyno admirolo.

Šių žvaigždžių buvo pagaminta apie 370 vienetų.

Nuorodos

1. Описание маршальской звезды, текст из указа президиума СССР
2. Указ Президиума Верховного Совета СССР «Об учреждении маршальского знака отличия «Маршальская Звезда»  маршала артиллерии, маршала авиации, маршала бронетанковых войск» от 27 февраля 1943 года // Ведомости Верховного Совета Союза Советских Социалистических Республик : газета. – 1943. – 6 марта (№ 10 (216)). – С. 1