Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kronika reikšmės Lietuvos katalikų bažnyčios kronika LKB kronika pogrindinis leidinys leistas Lietuvoje 1
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
- Kitos reikšmės – Kronika (reikšmės).
Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika) – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Iki 1983 m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta, SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 „LKB kronikos“ numeris. „LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, ispanų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų.
Ištakos
Idėją leisti periodinį pogrindžio leidinį 1972 m. įgyvendino vienas Vilkaviškio vyskupijos veikliųjų kunigų sambūrių neoficialus vadovas kun. Sigitas Tamkevičius SJ, buvęs leidinio vyriausiuoju redaktoriumi bei jo leidimo pagrindiniu koordinatoriumi iki 1983 m., kai jį areštavo KGB. Norėdamas, kad naujasis leidinys būtų palaimintas Bažnyčios, kun. S. Tamkevičius SJ nuvyko į Nemunėlio Radviliškį (Biržų r.) pas tremtinį vyskupą Vincentą Sladkevičių, kuris, pritaręs sumanymui, pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Vadovaujant kun. J. Borutai SJ, „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki 1989 m. prasidėjusio Atgimimo, jos leidimas nutrauktas pačių leidėjų sprendimu. Ir ragino daugiau spausdinti knygu
Rengimas ir platinimas
„LKB kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų sovietų okupuotoje Lietuvoje. Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo žurnalo leidybos pradžios iki arešto 1983 m. buvo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmąjį numerį parengti padėjo Petras Plumpa, ses. . 1975 m. kun. S. Tamkevičiui SJ ėmė talkinti ses. , kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis. Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei išeivijos dvasininkai. XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžusi iš Sibiro, kur buvo kalinama šešerius metus, į „ LKB kronikos“ bendradarbių gretas vėl įsitraukė ses. Nijolė Sadūnaitė.
Publikacijų turinys
„LKB kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą Bažnyčią rinkinys. Nors „LKB kronikos“ leidyba apima 17 metų laikotarpį, joje esama medžiagos ir apie ankstesnius Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, pateikiami kai kurių Lietuvos vyskupijų kunigų sąrašai, nurodant nuo 1940 m. nužudytus, areštuotus, lageriuose mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. Minimi taip pat ir 1968–1969 m. rašyti kolektyviniai kunigų kreipimaisi dėl Bažnyčios padėties.
„LKB kronikos“ medžiagą sudaro: kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo; pranešimai apie priverstinę jaunimo ateizaciją; pranešimai apie valdžios kovą prieš pačią „LKB kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas bei teismus; žinios iš vyskupijų pateikdavo konkrečius tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus. Taip pat publikuojami kunigų ir tikinčiųjų pareiškimai bei kreipimaisi adresuoti tiek Bažnyčios vadovams, tiek tuometinei Respublikos ar SSRS valdžiai. Labai daug kreipimųsi adresuota įvairioms valdžios institucijoms, reikalaujant grąžinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedrą, Klaipėdoje statyti naujas bažnyčias. Skyrelyje „Žinios iš vyskupijų“ aprašomi konkretūs tikinčiųjų diskriminacijos bei persekiojimo faktai. Aprašomi atvejai, kai dėl įsitikinimų žmonės (ypač pedagogai) buvo atleidžiami iš darbo. Dažnai informuojama apie valdžios pareigūnų sunaikintus kryžius žmonių sodybose.
Persekiojimai ir represijos
Pagrindinė „LKB kroniką“ persekiojusi institucija buvo KGB – TSRS Valstybės saugumo komitetas. 1973 m. KGB ėmėsi likviduoti slaptas religinės literatūros spaustuves. Lapkričio mėnesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenų butuose. Buvo suimti „LKB Kronikos“ bendradarbiai: Petras Plumpa, , Jonas Stašaitis. 1974 m. suimami Virgilijus Jaugelis, Juozas Gražys, Nijolė Sadūnaitė, . 1983 m. kun. Alfonso Svarinsko teisme buvo suimtas „LKB Kronikos“ redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius SJ ir nuteistas 6 metams laisvės atėmimo ir 4 metams tremties.
„1984 m. pavasarį į Permės lagerį atvyko tardytojas J. Urbonas ir pasikvietė pokalbiui. Po kurio laiko atsisuko į mane ir pasakė: „Jūs buvote „LKB Kronikos“ redaktorius“. Tikriausiai tikėjosi, kad būdamas nuteistas, prisipažinsiu. „Ar „LKB Kronika“ jau neina?“ – paklausiau. „Eina“, – išgirdau atsakymą, kuris buvo ne mažiau brangus kaip kalinio duona. O paskui informacija nutrūko iki 1988 m., kai būdamas Sibire sužinojau, kad per pačius sunkiausius saugumo siautėjimo metus „LKB Kroniką“ išlaikė gyvą kelios seserys vienuolės ir kun. Jonas Boruta SJ. Per 17 metų KGB nesugebėjo likviduoti „LKB Kronikos“, – tai iš tiesų stebuklas, kai žinai, kiek ši represinė mašina turėjo etatinių darbuotojų ir informatorių.
Skleidimas pasaulyje
„LKB kronikos“ reikšmė ypač didelė buvo užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus totalitarinės sistemos uždangos. Lietuvoje „LKB Kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais. Dėl intensyvaus KGB sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „LKB Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių. Vienas iš svarbiausių „LKB Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus, dažniausiai į JAV, iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „LKB Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Į užsienį patekusių numerių rašiniai buvo skaitomi per Amerikos balso, „Laisvės“, Vatikano radijo stotis. Anot arkivyskupo S. Tamkevičiaus pirmuosius „LKB Kronikos“ numerius jis perduodavo per Maskvos disidentus (S. Kovaliovą, , , ir kt.) Čikagoje leidžiamam dienraščiui „Draugas“, vėliau Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Kun. nuo antrojo „LKB Kronikos“ numerio pradėjo versti ją į anglų kalbą. Jo iniciatyva visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėti į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką ir Australiją, kur buvo susibūrę daugiau lietuvių.
Įvertinimas
2021 m. „LKB kronika“ įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionalinį registrą.
Minint 50 metų, kai prasidėjo „LKB kronikos“ leidyba, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais. Pogrindinio leidinio bendradarbiams – vyskupui emeritui Jonui Borutai, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolėms ir – įteiktos Laisvės premijos.
Šaltiniai
- Lietuvos katalikų bažnyčios kronika
- Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius : Pradai, 1997, ISBN 9986-776-62-7
- Kronika. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: jubiliejinės konferencijos medžiaga, Prano Vaičaičio draugija 1998, ISBN 9986-851-17-3
- Kronika. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: jubiliejinės konferencijos medžiaga, Prano Vaičaičio draugija 1998, ISBN 9986-851-17-3
- Europinės reikšmės „LKB Kronika“ – UNESCO „Pasaulio atminties“ nacionaliniame registre kaunoarkivyskupija.lt
- Įteiktos 2021-ųjų Laisvės premijos Archyvuota kopija 2022-01-13 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Tekstų archyvas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Kas yra Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika? Ką reiškia Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika?
Kitos reiksmes Kronika reiksmes Lietuvos kataliku baznycios kronika LKB kronika pogrindinis leidinys leistas Lietuvoje 1972 1989 m Pirmasis numeris pasirode 1972 m kovo 19 d Leido Tikinciuju teisems ginti kataliku komitetui artimi kunigai seserys vienuoles pasaulieciai katalikai Rase apie kataliku persekiojimus ir diskriminacija Lietuvoje tikinciuju gyvenima kitose sovietinese respublikose informavo pasaulio visuomene apie tikraja Baznycios ir tikinciuju padetį Lietuvoje Iki 1983 m LKB Kronika redagavo kun Sigitas Tamkevicius SJ veliau pereme kun Jonas Boruta SJ Per 17 metu isejo apie 81 LKB kronikos numeris LKB kronika buvo verciama į anglu ispanu ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikisku krastu Leidinio virselisIstakosIdeja leisti periodinį pogrindzio leidinį 1972 m įgyvendino vienas Vilkaviskio vyskupijos veikliuju kunigu samburiu neoficialus vadovas kun Sigitas Tamkevicius SJ buves leidinio vyriausiuoju redaktoriumi bei jo leidimo pagrindiniu koordinatoriumi iki 1983 m kai jį arestavo KGB Noredamas kad naujasis leidinys butu palaimintas Baznycios kun S Tamkevicius SJ nuvyko į Nemunelio Radviliskį Birzu r pas tremtinį vyskupa Vincenta Sladkeviciu kuris pritares sumanymui pasiule leidinį pavadinti Lietuvos Kataliku Baznycios Kronika Vadovaujant kun J Borutai SJ LKB Kronika buvo leidziama iki 1989 m prasidejusio Atgimimo jos leidimas nutrauktas paciu leideju sprendimu Ir ragino daugiau spausdinti knyguRengimas ir platinimas LKB kronikos redagavimas buvo ne vien sunkus bet vienas pavojingiausiu uzsiemimu sovietu okupuotoje Lietuvoje Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo zurnalo leidybos pradzios iki aresto 1983 m buvo kun Sigitas Tamkevicius SJ Pirmajį numerį parengti padejo Petras Plumpa ses 1975 m kun S Tamkeviciui SJ eme talkinti ses kuriai ilgus metus teko didziulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo kruvis Renkant medziaga kurios didziaja dalį sudarydavo sovietines valdzios vykdomo persekiojimo faktai taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemazas burys kunigu seseru bei pasaulieciu Zurnala dvasiskai ir finansiskai reme sviesiausi Lietuvos bei iseivijos dvasininkai XX a 9 ojo desimtmecio pradzioje grįzusi is Sibiro kur buvo kalinama seserius metus į LKB kronikos bendradarbiu gretas vel įsitrauke ses Nijole Sadunaite Publikaciju turinys LKB kronika yra issamiausias dokumentu bei faktu apie sovietu valdzios persekiota Baznycia rinkinys Nors LKB kronikos leidyba apima 17 metu laikotarpį joje esama medziagos ir apie ankstesnius Baznycios persekiojimo faktus Pavyzdziui pateikiami kai kuriu Lietuvos vyskupiju kunigu sarasai nurodant nuo 1940 m nuzudytus arestuotus lageriuose mirusius ir is ju grįzusius kunigus Minimi taip pat ir 1968 1969 m rasyti kolektyviniai kunigu kreipimaisi del Baznycios padeties LKB kronikos medziaga sudaro kreipimaisi ir pareiskimai del tikinciuju teisiu varzymo pranesimai apie priverstine jaunimo ateizacija pranesimai apie valdzios kova pries pacia LKB kronika jos leideju bei talkininku tardymus kratas bei teismus zinios is vyskupiju pateikdavo konkrecius tikinciuju teisiu pazeidimo faktus Taip pat publikuojami kunigu ir tikinciuju pareiskimai bei kreipimaisi adresuoti tiek Baznycios vadovams tiek tuometinei Respublikos ar SSRS valdziai Labai daug kreipimusi adresuota įvairioms valdzios institucijoms reikalaujant grazinti tikintiesiems Vilniaus arkikatedra Klaipedoje statyti naujas baznycias Skyrelyje Zinios is vyskupiju aprasomi konkretus tikinciuju diskriminacijos bei persekiojimo faktai Aprasomi atvejai kai del įsitikinimu zmones ypac pedagogai buvo atleidziami is darbo Daznai informuojama apie valdzios pareigunu sunaikintus kryzius zmoniu sodybose Persekiojimai ir represijosPagrindine LKB kronika persekiojusi institucija buvo KGB TSRS Valstybes saugumo komitetas 1973 m KGB emesi likviduoti slaptas religines literaturos spaustuves Lapkricio menesį įvykdytos kratos daugiau kaip 40 asmenu butuose Buvo suimti LKB Kronikos bendradarbiai Petras Plumpa Jonas Stasaitis 1974 m suimami Virgilijus Jaugelis Juozas Grazys Nijole Sadunaite 1983 m kun Alfonso Svarinsko teisme buvo suimtas LKB Kronikos redaktorius kun Sigitas Tamkevicius SJ ir nuteistas 6 metams laisves atemimo ir 4 metams tremties 1984 m pavasarį į Permes lagerį atvyko tardytojas J Urbonas ir pasikviete pokalbiui Po kurio laiko atsisuko į mane ir pasake Jus buvote LKB Kronikos redaktorius Tikriausiai tikejosi kad budamas nuteistas prisipazinsiu Ar LKB Kronika jau neina paklausiau Eina isgirdau atsakyma kuris buvo ne maziau brangus kaip kalinio duona O paskui informacija nutruko iki 1988 m kai budamas Sibire suzinojau kad per pacius sunkiausius saugumo siautejimo metus LKB Kronika islaike gyva kelios seserys vienuoles ir kun Jonas Boruta SJ Per 17 metu KGB nesugebejo likviduoti LKB Kronikos tai is tiesu stebuklas kai zinai kiek si represine masina turejo etatiniu darbuotoju ir informatoriu Skleidimas pasaulyje LKB kronikos reiksme ypac didele buvo uzsienyje leidinys informavo pasaulio visuomene apie tikinciuju padetį anapus totalitarines sistemos uzdangos Lietuvoje LKB Kronika dauginta palyginti nedideliais tirazais Del intensyvaus KGB sekimo ir butinos konspiracijos Lietuvoje LKB Kronika negalejo pasiekti labai placiu visuomenes sluoksniu Vienas is svarbiausiu LKB Kronikos leideju uzdaviniu buvo perduoti naujai isleistus numerius į Vakarus dazniausiai į JAV is kur ji paplisdavo įvairiais ziniasklaidos kanalais Sovietu okupuotos Lietuvos zmones galejo isgirsti LKB Kronikos informacija skelbiama per laisvojo pasaulio radijo stotis Į uzsienį patekusiu numeriu rasiniai buvo skaitomi per Amerikos balso Laisves Vatikano radijo stotis Anot arkivyskupo S Tamkeviciaus pirmuosius LKB Kronikos numerius jis perduodavo per Maskvos disidentus S Kovaliova ir kt Cikagoje leidziamam dienrasciui Draugas veliau Lietuviu kataliku religines salpos LKRS organizacijai Kun nuo antrojo LKB Kronikos numerio pradejo versti ja į anglu kalba Jo iniciatyva visi LKB Kronikos numeriai buvo isleisti 1000 egz tirazu ir issiuntineti į Europa Siaures ir Pietu Amerika ir Australija kur buvo susibure daugiau lietuviu Įvertinimas2021 m LKB kronika įtraukta į UNESCO Pasaulio atminties nacionalinį registra Minint 50 metu kai prasidejo LKB kronikos leidyba Lietuvos Respublikos Seimas 2022 uosius paskelbe Lietuvos kataliku baznycios kronikos metais Pogrindinio leidinio bendradarbiams vyskupui emeritui Jonui Borutai Eucharistinio Jezaus seseru kongregacijos vienuolems ir įteiktos Laisves premijos SaltiniaiLietuvos kataliku baznycios kronika Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 ISBN 9986 776 62 7 Kronika Lietuvos Kataliku Baznycios Kronika jubiliejines konferencijos medziaga Prano Vaicaicio draugija 1998 ISBN 9986 851 17 3 Kronika Lietuvos Kataliku Baznycios Kronika jubiliejines konferencijos medziaga Prano Vaicaicio draugija 1998 ISBN 9986 851 17 3 Europines reiksmes LKB Kronika UNESCO Pasaulio atminties nacionaliniame registre kaunoarkivyskupija lt Įteiktos 2021 uju Laisves premijos Archyvuota kopija 2022 01 13 is Wayback Machine projekto NuorodosTekstu archyvas