Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozapas Jonas Kantas Osolinskis 1707 m 1780 m lapkričio 18 d Rimanuvas ATR valstybinis veikėjas Lenkijos magnatas Karūn
Juozapas Kantas Osolinskis
Juozapas Jonas Kantas Osolinskis (1707 m. – 1780 m. lapkričio 18 d., Rimanuvas) – ATR valstybinis veikėjas, Lenkijos magnatas, Karūnos dvaro vėliavininkas (nuo 1738 metų), Voluinės vaivada (1757–1775), Sandomiro ir Chmelniko seniūnas.
| Juozapas Kantas Osolinskis | |
|---|---|
| Topuras (herbas) | |
| Gimė | 1707 m. |
| Mirė | 1780 m. lapkričio 18 d. (~73 metai) |
| Tėvas | Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis |
| Motina | Katerina Miončinska |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Juozapas Kantas Osolinskis |
Biografija
Lenkijos magnatų Osolinskių giminės atstovas, herbo „Topor“ savininkas. Karūnos didžiojo iždininko, grafo Pranciškaus Maksimilijono Osolinskio (1676–1756) ir Katerinos Miončinskos (m. 1731) vyresnysis sūnus.
1721 metais Juozapas Kantas Osolinskis mokėsi Krokuvos akademijoje, 1727 metų rugpjūtį buvo Paryžiuje, kur kardinolo Andre de Fliorio priežiūroje. Jo atvykimas į Prancūziją buvo susijęs su Stanislovo Leščinskio pasiruošimu patvirtinimui į Lenkijos karaliaus sostą. Kartu su prancūzų pulkininku Bledovskiu 1729 metais atvyko į Vroclavą. Tais pačiais metais palaikant savo tėvo Pranciškaus buvo išrinktas pasiuntiniu į Gardino seimą nuo infliantų.
1730 metais kapitono arba majoro laipsnyje tarnavo vėliavos komendantu Karūnos artilerijos pulke, kuriam vadovavo Janas Klemensas Branickis. 1756 metais – šarvuotos vėliavos Branickio pulke rotmistras.
1729 m. birželio 26 d. gavo valdyti Sandomiro ir Chelmo seniūnijas.
1732 ir 1733 metais buvo du kartus išrinktas pasiuntiniu nuo Černigovo vaivadijos į Varšuvos seimą. Po Augusto II Stiprtiojo mirties Juozapas Kantas Osolinskis kartu su tėvu palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.
1734 m. birželio 7 d. vadovavo Sanoko žemės seimukui, kuris priėmė sprendimą dėl vaivadijos milicijos organizavimo. 1735 m. kovo 14 d. pripažino Augustą III Vetiną naujuoju Lenkijos karaliumi.
1738 metais Juozapas Kantas Osolinskis aplankė savo tėvą Liunevile (Lotaringija), gaudamas turto Varšuvoje ir dvarus Garbatkoje, Tachomine, baldus ir rūmus, kuriuos pasidalino kartu su savo broliu Tomu.
Nuo 1738 metų Juozapas Kantas Osolinskis, būdamas pasiuntiniu, dalyvavo parlamento darbe kariniais klausimais, tame tarpe reikalavo rusų karinio kontingento, buvusio ATR teritorijoje nuo 1733 metų išvedimo. 1738 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas Karūnos dvaro vėliavininku.
1744 metų spalį dalyvavo Gardino seimo darbe, kur buvo įžeistas pasiuntinio Juozapo Vilčavskio, kad jis kartu su kitais pasiuntiniais paėmė pinigus nuo Prūsijos vadovybės ir pasiekė seimo uždarymo. Po to incidento pareikalavo atsiprašymo, grasindamas sutrikdyti seimo darbą. 1746 ir 1750 metais buvo du kartus renkamas pasiuntiniu į seimus. 1757 metais palaikant Karūnos didžiojo etmono Jano Klemenso Branickio Juozapas Kantas Osolinskis buvo paskirtas Voluinės vaivada.
1757 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. 1764 m. gegužės 7 d. pasirašė manifestą, kuriame pareiškė apie konvokacinio seimo, sušaukto dalyvaujant rusų kariams, neteisėtumą. 1767 metais prisijungė prie Radomo konfederacijos.
Po Augusto III mirties Voluinės vaivada Juozapas Kantas Osolinskis palaikė prosaksišką partiją ir pasisakė prieš Stanislovo Augusto Poniatovskio, naudojusio Rusijos palaikymą, išrinkimo į Lenkijos karaliaus sostą.
Baro konfederacijos metu Voluinės vaivada Juozapas Kantas Osolinskis rėmė sukilusius konfedratus pinigais ir žmonėmis. Kada Juozapas Kantas Osolinskis grįžo į savo dvarą, jis buvo areštuotas rusų karių ir įkalintas, kur praleido keletą mėnesių dėl savo antirusiškų manifestų. Netrukus buvo išlaisvintas ir keletą metų bandė bendradarbiauti su prorusiška partija, bet 1775 metais atsisakė nuo Voluinės vaivados pareigybės ir išėjo iš politinės veiklos.
Po baro konfederatų pralaimėjimo ir Pirmo ATR padalijimo Juozapas Kantas Osolinskis apsigyveno Rimanuve. Tachomine pastatė nedidelius medinius rūmus.
1780 metais Juozapas Kantas Osolinskis Rimanuve pastatė bažnyčią, kurioje ir buvo palaidotas.
Šeima
1731 metais vedė Terezę Stadnicką (m. 1776 m. gegužės 6 d.), Lesko pilies valdytoją. Vaikai:
- Juozapas Salezijus (1734–1789), Sandomiro, Chelmo ir Sokolovo seniūnas, Palenkės vaivada
- Maksimilijonas Hilaris (1734–1791), Prancūzijos gvardijos pulkininkas, Sandomiro seniūnas
- Ana Tereza Osolinska (1746–1810), žmona nuo 1760 metų Karūnos didžiojo raikytojo Jozefo Potockio (1735–1802)
- Mariana Osolinska (1731–1802), žmona nuo 1769 metų Karūnos didžiojo vėliavininko Juozapo Jono Vandalino Mnišeko (1742–1797).
- Ignotas (1745–1750)
Nuorodos
- Osolinskių giminės geneaklogija Archyvuota kopija 2014-12-17 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Pranciškus Salezijus Potockis | 1757–1775 | Po to: Jeronimas Jonušas Sanguška |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozapas Kantas Osolinskis, Kas yra Juozapas Kantas Osolinskis? Ką reiškia Juozapas Kantas Osolinskis?
Juozapas Jonas Kantas Osolinskis 1707 m 1780 m lapkricio 18 d Rimanuvas ATR valstybinis veikejas Lenkijos magnatas Karunos dvaro veliavininkas nuo 1738 metu Voluines vaivada 1757 1775 Sandomiro ir Chmelniko seniunas Juozapas Kantas OsolinskisTopuras herbas Gime 1707 m Mire 1780 m lapkricio 18 d 73 metai Tevas Pranciskus Maksimilijanas OsolinskisMotina Katerina MioncinskaZymus apdovanojimaiOrder Orla BialegoVikiteka Juozapas Kantas OsolinskisJuozapo Kanto Osolinskio zmona Tereze StadnickaBiografijaLenkijos magnatu Osolinskiu gimines atstovas herbo Topor savininkas Karunos didziojo izdininko grafo Pranciskaus Maksimilijono Osolinskio 1676 1756 ir Katerinos Mioncinskos m 1731 vyresnysis sunus 1721 metais Juozapas Kantas Osolinskis mokesi Krokuvos akademijoje 1727 metu rugpjutį buvo Paryziuje kur kardinolo Andre de Fliorio prieziuroje Jo atvykimas į Prancuzija buvo susijes su Stanislovo Lescinskio pasiruosimu patvirtinimui į Lenkijos karaliaus sosta Kartu su prancuzu pulkininku Bledovskiu 1729 metais atvyko į Vroclava Tais paciais metais palaikant savo tevo Pranciskaus buvo isrinktas pasiuntiniu į Gardino seima nuo infliantu 1730 metais kapitono arba majoro laipsnyje tarnavo veliavos komendantu Karunos artilerijos pulke kuriam vadovavo Janas Klemensas Branickis 1756 metais sarvuotos veliavos Branickio pulke rotmistras 1729 m birzelio 26 d gavo valdyti Sandomiro ir Chelmo seniunijas 1732 ir 1733 metais buvo du kartus isrinktas pasiuntiniu nuo Cernigovo vaivadijos į Varsuvos seima Po Augusto II Stiprtiojo mirties Juozapas Kantas Osolinskis kartu su tevu palaike Stanislovo Lescinskio kandidatura į Lenkijos karaliaus sosta 1734 m birzelio 7 d vadovavo Sanoko zemes seimukui kuris prieme sprendima del vaivadijos milicijos organizavimo 1735 m kovo 14 d pripazino Augusta III Vetina naujuoju Lenkijos karaliumi 1738 metais Juozapas Kantas Osolinskis aplanke savo teva Liunevile Lotaringija gaudamas turto Varsuvoje ir dvarus Garbatkoje Tachomine baldus ir rumus kuriuos pasidalino kartu su savo broliu Tomu Nuo 1738 metu Juozapas Kantas Osolinskis budamas pasiuntiniu dalyvavo parlamento darbe kariniais klausimais tame tarpe reikalavo rusu karinio kontingento buvusio ATR teritorijoje nuo 1733 metu isvedimo 1738 m gruodzio 17 d buvo paskirtas Karunos dvaro veliavininku 1744 metu spalį dalyvavo Gardino seimo darbe kur buvo įzeistas pasiuntinio Juozapo Vilcavskio kad jis kartu su kitais pasiuntiniais paeme pinigus nuo Prusijos vadovybes ir pasieke seimo uzdarymo Po to incidento pareikalavo atsiprasymo grasindamas sutrikdyti seimo darba 1746 ir 1750 metais buvo du kartus renkamas pasiuntiniu į seimus 1757 metais palaikant Karunos didziojo etmono Jano Klemenso Branickio Juozapas Kantas Osolinskis buvo paskirtas Voluines vaivada 1757 metais tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi 1764 m geguzes 7 d pasirase manifesta kuriame pareiske apie konvokacinio seimo susaukto dalyvaujant rusu kariams neteisetuma 1767 metais prisijunge prie Radomo konfederacijos Po Augusto III mirties Voluines vaivada Juozapas Kantas Osolinskis palaike prosaksiska partija ir pasisake pries Stanislovo Augusto Poniatovskio naudojusio Rusijos palaikyma isrinkimo į Lenkijos karaliaus sosta Baro konfederacijos metu Voluines vaivada Juozapas Kantas Osolinskis reme sukilusius konfedratus pinigais ir zmonemis Kada Juozapas Kantas Osolinskis grįzo į savo dvara jis buvo arestuotas rusu kariu ir įkalintas kur praleido keleta menesiu del savo antirusisku manifestu Netrukus buvo islaisvintas ir keleta metu bande bendradarbiauti su prorusiska partija bet 1775 metais atsisake nuo Voluines vaivados pareigybes ir isejo is politines veiklos Po baro konfederatu pralaimejimo ir Pirmo ATR padalijimo Juozapas Kantas Osolinskis apsigyveno Rimanuve Tachomine pastate nedidelius medinius rumus 1780 metais Juozapas Kantas Osolinskis Rimanuve pastate baznycia kurioje ir buvo palaidotas Seima1731 metais vede Tereze Stadnicka m 1776 m geguzes 6 d Lesko pilies valdytoja Vaikai Juozapas Salezijus 1734 1789 Sandomiro Chelmo ir Sokolovo seniunas Palenkes vaivada Maksimilijonas Hilaris 1734 1791 Prancuzijos gvardijos pulkininkas Sandomiro seniunas Ana Tereza Osolinska 1746 1810 zmona nuo 1760 metu Karunos didziojo raikytojo Jozefo Potockio 1735 1802 Mariana Osolinska 1731 1802 zmona nuo 1769 metu Karunos didziojo veliavininko Juozapo Jono Vandalino Mniseko 1742 1797 Ignotas 1745 1750 NuorodosOsolinskiu gimines geneaklogija Archyvuota kopija 2014 12 17 is Wayback Machine projekto Politinis postasPries tai Pranciskus Salezijus Potockis 1757 1775 Po to Jeronimas Jonusas Sanguska