Pranciškus Salezijus Potockis (lenk. Franciszek Salezy Potocki; 1700/1720 – 1772 m. spalio 22 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, pulko vadas, magnatas, Kijevo ir Voluinės vaivada, Karūnos didysis raikytojas.
| Pranciškus Salezijus Potockis | |
|---|---|
| Potockiai | |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1700 m. Červonohradas |
| Mirė | 1772 m. spalio 22 d. (~72 metai) |
| Tėvas | Juozapas Felicijonas Potockis |
| Motina | Teofilė Terezė Cetnerytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Rečickaityė, Ana Potockytė |
| Vaikai | Stanislovas Feliksas Potockis, Antonina Adela Potockytė, Pelagija Terezė Potockytė, Liudvika Pelagija Potockytė, Mariana Potockytė |
| Vikiteka | Pranciškus Salezijus Potockis |
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Vienas iš tų ATR visuomenės veikėjų, kurio prasta socialinė politika tapo tragiškų įvykių priežastimi ir mirtimi daugelio nekaltų žmonių, netiesiogiai pagreitinęs ATR žlugimą.
Biografija
Kilo iš magnatų Potockių giminės, Karūnos didžiojo sargybinio Juozapo Felicijono Potockio (m. 1723) ir Teofilės Terezės Cetnerytės sūnus.
Karūnos didysis raikytojas nuo 1736 metų, Voluinės vaivada nuo 1755 metų, Kijevo vaivada nuo 1756 metų. Vienas iš savo laiko turtingiausių magnatų, savininkas didžiulių turtų, Ukrainoje, pramintas „Rusios karalaičiu“.
Kartu su savo šeima palaikė karalių Stanislovą Leščinskį, dalyvavo Dzikovo konfederacijoje, kurios vardu buvo pasiuntiniu į Turkiją. OPo konfederacijos pralaimėjimo kurį tai laiką praleido tremtyje, 1736 metais grįžo į tėvynę ir susitaikė su karaliumi Augustu III. Be to jis buvo Saksonijos priešininku ir vienas iš lyderių respublikonų partijos, ir po savo tėvo Juozapo Felicijono Potockio ir Mykolo Potockio mirties tapo Potockių klano galva.
Butent Kolijivščinos metu buvo Umanės miestelio savininkas ir Ivano Gontos senjoru, kuris, aukodamas savo visuomenine padėtimi ir savo šeimos saugumu, galimai, periešindamasis Potockio Baro konfederacijai, perėjo į kariavusių prieš konfederatus pusę, gaidamakus, kas tapo Umanės skerdynių priežastimi.
Šeima ir vaikai
Buvo vedęs du kartus. Jo pirma žmona buvo Sofija Rečickaityė (m. 1741), nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo. 1742 metais vedė antrą kartą Aną Potockytę (m. 1772), Poznanės vaivados Stanislovo Potockio (m. 1760) ir Marijos Lašč (m. 1731) dukterį. Vaikai:
- Stanislovas Feliksas Potockis (1751–1805) – Lenkijos magnatas ir valstybinis veikėjas, Karūnos didysis vėliavininkas, Rusios vaivada, Lenkijos armijos generolas-leitenantas ir Karūnos artilerijos generolas, Belzo, Grubešovo, Sokalo seniūnas
- Antonina Adela (lenk. Antonina Adela) Potockytė – Secechovskio seniūno ir Rusijos armijos generolo-leitenanto, kunigaikščio Pranciškaus Ksavero Liubomirskio (1747–1819) pirmoji žmona.
- Pelagija Terezė Potockytė, nuo 1771 metų Karūnos didžiojo maršalkos Mykolo Jurgio Mnišeko (1748–1806) žmona
- Liudvika Pelagija Potockytė (apie 1758–1783), nuo 1775 metų Karūnos lauko raštininko Kazimiero Rževuskio[ (m. 1820) žmona
- Mariana Potockytė, nuo 1760 metų Karūnos artilerijos generolo, grafo Frederiko Alozijaus Briulio (1739–1793) žmona.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pranciškus Salezijus Potockis, Kas yra Pranciškus Salezijus Potockis? Ką reiškia Pranciškus Salezijus Potockis?