Janis Jaunsudrabinis

Janis Jaunsudrabinis latv. Jānis Jaunsudrabiņš
Gimė	1877 m. rugpjūčio 25 d. Kruodziniai, Neretos savivaldybė
Mirė	1962 m. rugpjūčio 28 d. (85 metai) , Šiaurės Reinas-Vestfalija
Veikla	latvių rašytojas, dailininkas

Janis Jaunsudrabinis (latv. Jānis Jaunsudrabiņš, 1877 m. rugpjūčio 25 d. Kruodziniai, Neretos savivaldybė – 1962 m. rugpjūčio 28 d. , Šiaurės Reinas-Vestfalija; 1997 m. perlaidotas ) – latvių rašytojas, dailininkas.

Biografija

1886–1892 m. mokėsi Neretos mokykloje, 1892–1893 m. – Panemunio rusų mokykloje, 1893–1895 m. mokytojavo Neretoje, 1895–1897 m. mokėsi Vecsatės žemės ūkio mokykloje. 1896 m. laikraštyje „Latviešu Avīzēs“ išspausdino pirmąjį apsakymą „Žiemos naktis“. 1898 m. dirbo žemės ūkio specialistu, bet pajutęs potraukį dailei, 1899–1903 m. studijavo Bliumo tapybos mokykloje Rygoje. 1905 m. tris mėnesius tobulinosi Miunchene. 1908–1909 m. su šeima gyveno ir studijavo dailę Berlyne, mokytojas Lovis Korintas. Grįžęs gyveno , 1913–1915 m. – Pliaviniose, 1915–1918 m. – Kaukaze. Grįžęs užsiėmė tapyba ir rašymu. 1924 m. su Kultūros fondo stipendija keliavo po Europą. 1937 m. išsiskyręs su žmona gyveno Sabilėje, Ilūkstėje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Kūryba

Tapė peizažus, portretus, iliustravo knygas (taip pat ir savo), parašė straipsnių apie dailę, tarp jų apie kūrybą.

Apysakoje „Šalnos pakąsti žiedai“ atskleista dviejų jaunų žmonių meilės drama. Vaikystės patirtis atsispindi „Baltojoje knygoje“, „Žaliojoje knygoje“, kituose rinkiniuose. Prozoje ryškios psichologinio realizmo ir neoromantizmo tradicijos. Kūryboje subtiliai perteikti veikėjų dvasiniai išgyvenimai, plačiai pavaizduotas Latvijos kaimo įvairių sluoksnių gyvenimas, pabrėžiamas žmogaus ryšys su gamta, tautinių tradicijų tąsa; gausu lietuviškų motyvų. Parašė vaizdelių, apsakymų ir eilėraščių, pjesių, knygų apie latvių emigraciją, apybraižų apie lietuvius įvairiose šalyse. Į latvių kalbą išvertė K. Donelaičio, G. Landsbergio-Žemkalnio, P. Vaičiūno kūrinių.

Bibliografija

• Šalnos pakąsti žiedai (Veja ziedi), 1907 m., lietuvių kalba 1969 m., vertė Lilija Kudirkienė
• Baltoji knyga (Balta grāmata), 1914 m., lietuvių k. 1959 m.
• Žalioji knyga (Zaļa grāmata), 2 d. 1950–1951 m., lietuvių k. Vilnius, Vyturys, 1990 m., vertė Henrikas Čigriejus.
• Aija, 1911 m., Aidas (Atbalss), 1914–1915 m., Žiema (Ziema), 1925 m.; trilogija, visos lietuvių k. 1960 m.
• Mirties šokis (Nāves deja), romanas, 1924 m.,
• Naujakurys ir velnias (Jaunsaimnieks un velns), romanas, 1933 m.,
• Nežiūrėk saulėn (Neskaties saule), romanas, 1936 m.,
• Kapris (Kapri), romanas, 1939 m.,
• Pinigai (Nauda), romanas, 1942 m.,
• Uršulytė (Uršulīte), apysaka, 1929 m.
• Be tėvynės (Bez dzimtenes), 1947 m.,
• Aš pasakoju savo žmonai (Es stāstu savai sievai), 1951 m.
• Mano gyvenimas (Mana dzīve), 1957 m.

Šaltiniai

1. „Jānis Jaunsudrabiņš (1877 - 1962)“. Vietas.lv (latvių). 2006-02-14. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
2. Silvestras Gaižiūnas. Janis Jaunsudrabinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 600 psl.

Nuorodos

• Janio Jaunsudrabinio memorialinis muziejus^{[neveikianti nuoroda]}