Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Klemensas Popeliučka 1892 m birželio 29 d Bučiūnai Pašvitinio valsčius Šiaulių apskritis 1948 m spalio 25 d Oberammergau
Klemensas Popeliučka
Klemensas Popeliučka (1892 m. birželio 29 d. Bučiūnai, Pašvitinio valsčius, Šiaulių apskritis – 1948 m. spalio 25 d. Oberammergau, palaidotas Augsburge, Vokietija) – Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas.
Biografija
Mokėsi Šiaulių ir Maskvos gimnazijose. 1912–1914 m. studijavo architektūrą . Pirmojo pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, o 1916 m., baigęs Petrogrado karo inžinerijos mokyklą, pasiųstas į frontą.
Į Lietuvą grįžo 1919 m. ir jau balandžio 12 d. pašauktas į Lietuvos kariuomenės Inžinerinį batalioną. 1919 m. gegužės 2 d. jam pavesta formuoti 2-ąją pionierių kuopą, su kuria (2 karininkai ir 36 kareiviai su 18 arklių) gegužės 30 d. išvyko prie Paliūniškio, netoli Panevėžio, atstatyti bolševikų sudeginto tilto per Lėvens upę.
Nepriklausomybės kovose
1919 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas Atskirosios geležinkelio kuopos vadu. Rugpjūčio pabaigoje kuopa persikėlė į Rokiškį, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 22 d. eksploatavo siaurąjį geležinkelį Eglaitė-Zarasai bei Obelių ir Eglaitės geležinkelio stotis. Ruošiantis kovai su bermontininkais ir gavusi Susisiekimo dalies vedėjo 1919 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 1447, kuopa atvyko į Baisogalą. Lapkričio 23 d. pasibaigus kovoms, kuopa iš Radviliškio išvežė 30 lėktuvų, 39 lėktuvų variklius, 8 artilerijos pabūklus, 1 zenitinę bateriją, 8 sunkvežimius, 10 minosvaidžių, per 50 tūkstančių artilerijos sviedinių, apie 75 tūkstančius šautuvų šovinių ir daug kitų iš bermontininkų atimtų trofėjų.
1919 m. gruodžio 9 d. kuopa perkelta į Šiaulius, kur prižiūrėjo geležinkelio ruožus Šilėnai-Tauragė ir Šiauliai – Joniškis. 1920 m. vasario 3 d. geležinkelio kuopa perkelta į Radviliškį, o kovo 1 d. pertvarkyta į Atskirąjį geležinkelių batalioną, kurio vadu paskirtas majoras K. Popeliučka. Dalis bataliono karių tvarkė geležinkelio ruožą Eglaitė – Kalkūnai, atstatė lenkų sudegintą tiltą per upę. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Lietuva ir Sovietų Rusija pasirašė teritorijų perdavimo sutartį. Rugpjūčio 10 d. vienas Geležinkelių bataliono būrys užėmė Švenčionėlių geležinkelio stotį, kur tuo metu dirbo Lietuvos ir Sovietų Rusijos komisija, turėjusi padalinti geležinkelio turtą. Jos pirmininko K. Popeliučkos sumanumo dėka Lietuvai atiteko daugiau garvežių, riedmenų ir kitokio turto.
1920 m. spalio 3 d. lenkams pradėjus pulti Varėną, bataliono statybos kuopos 1-asis būrys išardė geležinkelį Varėna-Valkininkai. Čia nuvirto iš Lietuvos kariuomenės atimtas „Gediminas“, kuris tik po pusės paros vėl buvo užkeltas ant bėgių. Lenkų puolimo metu Geležinkelių bataliono Sprogdintojų komanda išardė geležinkelį tarp Varėnos ir Artilerijos stoties, užminavo tiltą per Nemuną.
1921 m. Geležinkelių batalionas tarp Radviliškio ir Šilėnų nutiesė 3,5 km geležinkelio ir supylė pylimą. Vėliau Alytaus prieigose išardė 4 km geležinkelio, sutaisė tiltą per Bražuolės upelį prie Vievio, nutiesė 805 m siaurojo geležinkelio, atliko kitus darbus. 1922 m. batalionas išardė po pusę kilometro geležinkelio abipus tilto per Varėnę, paruošė sudeginti geležinkelio tiltus per Nemuną prie Alytaus, per Kirsną prie Šeštokų, keturiose vietose išardė geležinkelį Šeštokai-Suvalkai. Tais pačiais metais kariai pastatė 15 medinių tiltų ir nutiesė 26 km geležinkelio Marijampolė – Kazlų Rūda. 1923 m. dvi Geležinkelio bataliono karininkų komandos ištyrė galimybę pratęsti siaurąjį geležinkelį nuo Ukmergės iki Molėtų ir 169 km liniją Ukmergė – Utena-Zarasai, parengė projektą ir brėžinius. Jie atliko Nemuno vagos tyrinėjimo darbus projektuojamam geležinkelio tiltui ties Jurbarku. Remiantis šiais tyrimais, vėliau buvo suprojektuoti geležinkeliai ir tiltai.
Tarnyba Tėvynei
1924 m. lapkričio mėn., vadovavimą batalionui perdavęs kapitonui Ežerskiui, išvyko mokytis į Aukštuosius karininkų kursus. Baigus juos, 1925 m. gegužės 30 d. jam pavesta laikinai eiti Karo technikos viršininko pareigas. Vietoje buvusios Karo technikos valdybos įsteigus Karo technikos inspekciją, pavaldžią Vyriausiojo štabo viršininkui, paskirtas Karo technikos inspektoriumi. Inspekcija rūpinosi technikos dalių kareivių mokymu, mokslo planų, programų, vadovėlių rengimu. Nuo 1927 m. birželio 15 d. jam pavaldūs tapo ir Šarvuočių rinktinė, perduota Aukštųjų karo technikos kursų biblioteka. Jis tapo Aukštųjų karo technikos kursų pedagogų tarybos nariu. 1927 m. liepos 28 d. paskirtas Karo technikos viršininku, tačiau tų pačių metų rugpjūčio 26 d. išvyko mokytis į Prancūzijos Aukštąją karo mokyklą. Ją baigęs 1929 m. balandžio 17 d. pulkininkas K. Popeliučka paskirtas Karo technikos štabo viršininku, o nuo rugpjūčio 14 d. vėl tapo Karo technikos viršininku. 1933 m. rugpjūčio 1 d., reorganizavus Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus, Inžinerijos ir technikos skyriai perėjo Karo technikos viršininko žinion. 1933 m. rugsėjo 14 d. Karo technikos skyrius įjungtas į Karo technikos štabą. 1935 m. vasario 14 d. Prezidento aktu Nr. 111 suteiktas generolo leitenanto laipsnis.
1935 m. rugpjūčio 1 d. tapo Karo technikos valdybos vadovu, nors oficialios pareigos liko tos pačios – Karo technikos viršininkas. Į Karo technikos valdybą įėjo Karo technikos štabas ir Karo technikos tiekimo skyrius. Karo technikos štabas tvarkė visos Lietuvos kariuomenės technikos dalių reikalus, organizavo karių mokymą, inspektavo technikos dalis bei technikos dalinius junginiuose ir pulkuose. Karo technikos tiekimo skyrius rūpinosi karo technikos tiekimu bei paskirstymu karinėms dalims, prižiūrėjo, kaip naudojama technika, tvarkė karinės technikos motorizuotų priemonių registraciją, rūpinosi karinės technikos gamybos organizavimu. Karo technikos valdybos viršininko K. Popeliučkos žinioje buvo 1-asis inžinerinis batalionas Kaune, 2-asis inžinerinis batalionas Radviliškyje, Ryšių batalionas ir Autorinktinė Kaune, Šarvuočių rinktinė Radviliškyje ir mokomasis karo laivas „Prezidentas Smetona“ Klaipėdoje, nuo 1939 m. Šventosios uoste.1936 m. gruodžio 28 d., remiantis Karinės tarnybos įstatymu, generolo leitenanto laipsnis pakeistas į brigados generolo laipsnį.
Jis daug rašė aktualiais karinės technikos klausimais leidiniuose „Karys“, „Mūsų žinynas“, „Jūra“ ir kituose to meto žurnaluose.
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. paleistas į atsargą. Išvengęs represijų, 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Įvertinimas
- 1916 m.
- 1929 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1933 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
- Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės jubiliejiniai medaliai
Šaltiniai
- Klemensas Popeliučka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 560 psl.
- Lietuvių enciklopedija. Boston, 1961. T. 23. P. 291.
- Karo technikos dalių dvidešimtmetis. 1919-1939. K., 1939. P. 101.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Klemensas Popeliučka, Kas yra Klemensas Popeliučka? Ką reiškia Klemensas Popeliučka?
Klemensas Popeliucka 1892 m birzelio 29 d Buciunai Pasvitinio valscius Siauliu apskritis 1948 m spalio 25 d Oberammergau palaidotas Augsburge Vokietija Lietuvos karinis veikejas brigados generolas K Popeliucka su Lietuvos kariuomenes brigados generolo uniforma ir valstybiniais apdovanojimais tarpukariuK Popeliucka su zmona VandaBiografijaMokesi Siauliu ir Maskvos gimnazijose 1912 1914 m studijavo architektura Pirmojo pasaulinio karo pradzioje mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomene o 1916 m baiges Petrogrado karo inzinerijos mokykla pasiustas į fronta Į Lietuva grįzo 1919 m ir jau balandzio 12 d pasauktas į Lietuvos kariuomenes Inzinerinį bataliona 1919 m geguzes 2 d jam pavesta formuoti 2 aja pionieriu kuopa su kuria 2 karininkai ir 36 kareiviai su 18 arkliu geguzes 30 d isvyko prie Paliuniskio netoli Panevezio atstatyti bolseviku sudeginto tilto per Levens upe Nepriklausomybes kovose1919 m rugpjucio 1 d paskirtas Atskirosios gelezinkelio kuopos vadu Rugpjucio pabaigoje kuopa persikele į Rokiskį nuo rugsejo 1 d iki spalio 22 d eksploatavo siaurajį gelezinkelį Eglaite Zarasai bei Obeliu ir Eglaites gelezinkelio stotis Ruosiantis kovai su bermontininkais ir gavusi Susisiekimo dalies vedejo 1919 m spalio 8 d įsakyma Nr 1447 kuopa atvyko į Baisogala Lapkricio 23 d pasibaigus kovoms kuopa is Radviliskio isveze 30 lektuvu 39 lektuvu variklius 8 artilerijos pabuklus 1 zenitine baterija 8 sunkvezimius 10 minosvaidziu per 50 tukstanciu artilerijos sviediniu apie 75 tukstancius sautuvu soviniu ir daug kitu is bermontininku atimtu trofeju 1919 m gruodzio 9 d kuopa perkelta į Siaulius kur priziurejo gelezinkelio ruozus Silenai Taurage ir Siauliai Joniskis 1920 m vasario 3 d gelezinkelio kuopa perkelta į Radviliskį o kovo 1 d pertvarkyta į Atskirajį gelezinkeliu bataliona kurio vadu paskirtas majoras K Popeliucka Dalis bataliono kariu tvarke gelezinkelio ruoza Eglaite Kalkunai atstate lenku sudeginta tilta per upe 1920 m rugpjucio 6 d Lietuva ir Sovietu Rusija pasirase teritoriju perdavimo sutartį Rugpjucio 10 d vienas Gelezinkeliu bataliono burys uzeme Svencioneliu gelezinkelio stotį kur tuo metu dirbo Lietuvos ir Sovietu Rusijos komisija turejusi padalinti gelezinkelio turta Jos pirmininko K Popeliuckos sumanumo deka Lietuvai atiteko daugiau garveziu riedmenu ir kitokio turto 1920 m spalio 3 d lenkams pradejus pulti Varena bataliono statybos kuopos 1 asis burys isarde gelezinkelį Varena Valkininkai Cia nuvirto is Lietuvos kariuomenes atimtas Gediminas kuris tik po puses paros vel buvo uzkeltas ant begiu Lenku puolimo metu Gelezinkeliu bataliono Sprogdintoju komanda isarde gelezinkelį tarp Varenos ir Artilerijos stoties uzminavo tilta per Nemuna 1921 m Gelezinkeliu batalionas tarp Radviliskio ir Silenu nutiese 3 5 km gelezinkelio ir supyle pylima Veliau Alytaus prieigose isarde 4 km gelezinkelio sutaise tilta per Brazuoles upelį prie Vievio nutiese 805 m siaurojo gelezinkelio atliko kitus darbus 1922 m batalionas isarde po puse kilometro gelezinkelio abipus tilto per Varene paruose sudeginti gelezinkelio tiltus per Nemuna prie Alytaus per Kirsna prie Sestoku keturiose vietose isarde gelezinkelį Sestokai Suvalkai Tais paciais metais kariai pastate 15 mediniu tiltu ir nutiese 26 km gelezinkelio Marijampole Kazlu Ruda 1923 m dvi Gelezinkelio bataliono karininku komandos istyre galimybe pratesti siaurajį gelezinkelį nuo Ukmerges iki Moletu ir 169 km linija Ukmerge Utena Zarasai parenge projekta ir brezinius Jie atliko Nemuno vagos tyrinejimo darbus projektuojamam gelezinkelio tiltui ties Jurbarku Remiantis siais tyrimais veliau buvo suprojektuoti gelezinkeliai ir tiltai Tarnyba Tevynei1924 m lapkricio men vadovavima batalionui perdaves kapitonui Ezerskiui isvyko mokytis į Aukstuosius karininku kursus Baigus juos 1925 m geguzes 30 d jam pavesta laikinai eiti Karo technikos virsininko pareigas Vietoje buvusios Karo technikos valdybos įsteigus Karo technikos inspekcija pavaldzia Vyriausiojo stabo virsininkui paskirtas Karo technikos inspektoriumi Inspekcija rupinosi technikos daliu kareiviu mokymu mokslo planu programu vadoveliu rengimu Nuo 1927 m birzelio 15 d jam pavaldus tapo ir Sarvuociu rinktine perduota Aukstuju karo technikos kursu biblioteka Jis tapo Aukstuju karo technikos kursu pedagogu tarybos nariu 1927 m liepos 28 d paskirtas Karo technikos virsininku taciau tu paciu metu rugpjucio 26 d isvyko mokytis į Prancuzijos Aukstaja karo mokykla Ja baiges 1929 m balandzio 17 d pulkininkas K Popeliucka paskirtas Karo technikos stabo virsininku o nuo rugpjucio 14 d vel tapo Karo technikos virsininku 1933 m rugpjucio 1 d reorganizavus Vytauto Didziojo aukstuosius karininku kursus Inzinerijos ir technikos skyriai perejo Karo technikos virsininko zinion 1933 m rugsejo 14 d Karo technikos skyrius įjungtas į Karo technikos staba 1935 m vasario 14 d Prezidento aktu Nr 111 suteiktas generolo leitenanto laipsnis 1935 m rugpjucio 1 d tapo Karo technikos valdybos vadovu nors oficialios pareigos liko tos pacios Karo technikos virsininkas Į Karo technikos valdyba įejo Karo technikos stabas ir Karo technikos tiekimo skyrius Karo technikos stabas tvarke visos Lietuvos kariuomenes technikos daliu reikalus organizavo kariu mokyma inspektavo technikos dalis bei technikos dalinius junginiuose ir pulkuose Karo technikos tiekimo skyrius rupinosi karo technikos tiekimu bei paskirstymu karinems dalims priziurejo kaip naudojama technika tvarke karines technikos motorizuotu priemoniu registracija rupinosi karines technikos gamybos organizavimu Karo technikos valdybos virsininko K Popeliuckos zinioje buvo 1 asis inzinerinis batalionas Kaune 2 asis inzinerinis batalionas Radviliskyje Rysiu batalionas ir Autorinktine Kaune Sarvuociu rinktine Radviliskyje ir mokomasis karo laivas Prezidentas Smetona Klaipedoje nuo 1939 m Sventosios uoste 1936 m gruodzio 28 d remiantis Karines tarnybos įstatymu generolo leitenanto laipsnis pakeistas į brigados generolo laipsnį Jis daug rase aktualiais karines technikos klausimais leidiniuose Karys Musu zinynas Jura ir kituose to meto zurnaluose TSRS okupavus Lietuva 1940 m birzelio 25 d paleistas į atsarga Isvenges represiju 1944 m pasitrauke į Vakarus Įvertinimas1916 m 1929 m Gedimino 3 laipsnio ordinas 1933 m Vytauto Didziojo 3 laipsnio ordinas Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybes jubiliejiniai medaliaiSaltiniaiKlemensas Popeliucka Visuotine lietuviu enciklopedija T XVIII Perk Pra Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 560 psl Lietuviu enciklopedija Boston 1961 T 23 P 291 Karo technikos daliu dvidesimtmetis 1919 1939 K 1939 P 101