Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fransua Rablė François Rabelais 1494 m 1553 m balandžio 9 d prancūzų rašytojas antikinės literatūros bei kalbų žinovas m
François Rabelais
Fransua Rablė (François Rabelais, 1494 m. – 1553 m. balandžio 9 d.) – prancūzų rašytojas, antikinės literatūros bei kalbų žinovas, medicinos daktaras, Renesanso atstovas.
Biografija
Apie F. Rablė gyvenimą išlikę labai mažai žinių. Net gimimo metai tiksliai nenustatyti (vieni tyrinėtojai nurodo 1494 m., kiti 1495 m., o dar kai kur nurodoma žymiai ankstesnė data – 1483 m.). Gimė F. Rablė netoli nedidelio Šinono miesto, Turenės provincijoje žemvaldžio ir advokato šeimoje. Spėjama jo gimimo vieta – Davinjerė, jo tėvui priklausiusi užmiesčio sodyba. Vaikystės metai prabėgo provincijoje, todėl būsimasis rašytojas anksti susipažino su Prancūzijos kaimo žmonių gyvenimu ir papročiais. Apie 1510 m., Rablė įstojo į pranciškonų vienuolyną Puatu provincijoje, o apie 1521 m. įšventintas kunigu. Vienuolyne gerai išmoko lotynų ir graikų kalbas, skaitė antikinių autorių – Platono, Plutarcho, ir kitų – veikalus, domėjosi teise. Tuo metu susipažino ir su žymesniaisiais humanistais. Ypač reikšminga jam buvo pažintis su G. Biudė.
Tačiau uolus antikos, ypač graikų autorių, studijavimas nepatiko vienuolyno vyresnybei. 1524 m. Rablė pateko į jos nemalonę, o jo knygos buvo konfiskuojamos. Rablė išgelbėjo draugai, padėdami jam gauti popiežiaus leidimą pereiti į Benediktinų vienuolyną, kurio įstatai buvo ne tokie griežti. Čia Rablė ne tik tęsė antikos studijas, bet vis labiau domėjosi gamtos mokslais ir medicina. Jis tapo vienuolyno vyskupo sekretoriumi.
Kaskart plėtėsi Rablė interesai, taip pat jo ryšiai su humanistais. Jis dalyvavo įvairiuose rateliuose, jų diskusijose teisės, filosofijos ir kitais klausimais. Apie 1527 m. išvyko iš Puatu ir kurį laiką gyvena Paryžiuje ir kitur. 1530 m. atvyko į Monpeljė ir čia studijavo mediciną, o vėliau ir pats skaitė medicinos paskaitas, sekdamas Hipokrato ir Galeno teorijomis. 1532 m. gavo gydytojo vietą Liono, tuomet svarbaus humanizmo centro ligoninėje. Tuo metu užmezgė ryšius su Erazmu Roterdamiečiu.
1533 m. (ar 1532 m. rudenį) buvo išleistas Rablė fantastinis romanas „Pantagriuelis, Dipsodų karalius, atgyvintas tikruoju pavidalu su visais baisiais savo darbais bei žygiais“, pasirašytas Alkofibraso Nazjė (Alcofribas Nasier, jo tikrųjų vardo ir pavardės anagrama) slapyvardžiu. Sakmės apie milžinus Prancūzijoje buvo labai paplitusios dar viduramžiais, be to, neseniai buvo išėjusi liaudies pasakojimų knyga „Didinga ir nepalyginamai vertinga kronika apie nepaprastą milžiną Gargantiua“. Matyt, ji ir paskatino Rablė parašyti veikalą apie apie Gargantiua sūnaus Pantagriuelio gyvenimą. „Pantagriuelis“ buvo sumanytas kaip liaudies pasakojimų tęsinys, tačiau Rablė liaudies vaizdus praturtino humanistiniu turiniu, skelbiančiu tikėjimą mokslo ir švietimo reikšme.
Rablė akiratį praplėtė kelionės į Italiją. Pirmą kartą išvyko į Romą būdamas vyskupo Žano diu Belė (Jean du Bellay) gydytoju. Ten praleido du mėnesius ir susipažino su italų Renesanso kultūra, antikinio meno paminklais. Grįžęs iš Italijos, išleido naują knygą: „Baisenybingas didžiojo Gargantiua, Pantagriuelio tėvo, gyvenimas, kurį surašė maestras Alkofibrasas, kvintesencijos traukovas“. Knygoje matomas gilesnis Rablė humanizmo turinys, dažnesnės aliuzijos į antiką, aštresnė satyra. Pratarmėje rašytojas liepė ieškoti jo veikale „gilesnės prasmės“, nors kartais atrodytų, jog „autorius tik šiaip sau juokauja“. Vėliau ši knyga tapo pirmąja, o „Pantagriuelis“ – antrąja viso kūrinio dalimi.
Tolesnės Rablė veikalo dalys pasirodė po ilgos pertraukos. Krašte buvo vis labiau persekiojami Reformacijos šalininkai, pasunkėjo humanistų padėtis. Kai kurie išleido deklaracijas, kuriose atsisakė savo idėjų, kiti pakeitė gyvenamąją vietą. Rablė taip pat išvyko iš Liono. 1535–1536 m. jis vėl keliavo į Romą su Ž. diu Belė ir čia ypač domėjosi botanika, archeologija. Jis vis labiau tolo nuo dvasininko prievolių, o 1537 m. Monpeljė universitete jis gavo medicinos daktaro laipsnį.
Aštrėjo rašytojo konfliktas su Sorbona, kurios atstovai buvo išjuokti ir „Pantagriuelyje“, ir „Gargantiua“. Rablė buvo vis smarkiau puolamas, jo knygos pasmerkiamos sudeginti. Tačiau jis turėjo užtarėjų, tarp kurių karalius Pranciškus I ir jo sesuo. Vėliau karalius jam suteikė privilegiją toliau leisti „Pantagriuelį“.
„Trečia knyga apie gerojo Pantagriuelio herojiškus darbus ir kalbas“ išėjo 1546 m. Paryžiuje, o netrukus po to Lione ir Tulūzoje. Ji buvo pasirašyta jau tikrąja pavarde: Fransua Rablė, medicinos daktaras. Šioje veikalo dalyje atsiskleidė plati autoriaus erudicija – nepaprastai gausios žinios iš filosofijos, filologijos, teisės ir gamtos mokslų. Tiesioginių išpuolių prieš Sorboną joje nebėra, tačiau ši atsargumo priemonė nepadėjo: ji taip pat buvo pasmerkta sudeginti.
Tuoj po to, kai buvo išleista „Trečia knyga“, Paryžiuje buvo pakartas ir sudegintas senas Rablė draugas E. Dolė. Rablė taip pat grėsė pavojus būti apkaltintam erezija. Karalius Pranciškus I buvo ligotas, tad jo globos buvo sunku sulaukti. 1547 m. jis mirė, o su Henriku II Rablė iš karto neužmezgė ryšių. Bet kardinolas diu Belė ir toliau jį globojo. Kartu su juo 1547 m. Rablė vėl vyko Italijon, kur gyveno iki 1549 m.
Dar prieš išvykdamas į Italiją, Rablė užbaigė „Ketvirtą knygą apie gerojo Pantagriuelio herojiškus darbus ir kalbas“, kurios fragmentai buvo išleisti 1547 m. ir 1548 m., tačiau visa ketvirtoji knyga išėjo tik 1552 m. Paryžiuje. Tais pačiais metais Sorbona pasmerkė knygą, ir Paryžiaus parlamentas uždraudė ją pardavinėti. Vėliau visas Rablė veikalas dėl jo aiškaus nusistatymo prieš katalikų dvasininkiją buvo įtrauktas į katalikų bažnyčios skelbiamą „Draudžiamųjų knygų sąrašą“. Rablė vėl turėjo slapstytis, keisti gyvenamąją vietą. Po kurio laiko jis grįžo į Paryžių, kur ir 1553 m. mirė.
Kūryba
Žymiausias jo kūrinys – tai fantastinis romanas „Gargantiua ir Pantagriuelis”. Tai pasakojimas apie milžino Gargantiua ir jo sūnaus Pantagriuelio gyvenimą, darbus, kalbas. Tai ne vien grožinės literatūros kūrinys, bet ir teisės, filosofijos, medicinos traktatas. Kūrinyje pateikta žinių iš botanikos, senovės istorijos, mitologijos. Jame daug įvairiausių žanrų: mito, pasakėčios, farso, humoristinio pamokslo, disputo, alegorijos. Kūrinys prisotintas ambivalentiško juoko, jame kaitaliojasi įvairiausi prasminiai ir stilistiniai klodai. Norint gerai jį suprasti, reikia pažinti viduramžių liaudies juoko savitumą, farsų, liaudies švenčių, karnavalų tradicijas, nes Rablė juoko esmę nulėmė kaip tik liaudiški jo kūrybos šaltiniai.
Rablė romaną „“ nelengva skaityti ir suprasti. Savo sudėtingumu ir daugiaplaniškumu jis prilygsta tokiems pasaulinės literatūros šedevrams kaip Dantės „Dieviškoji komedija“, Servanteso „Don Kichotas“, H. Melvilio „Mobis Dikas“, Dž. Džoiso „Ulisas“.
Kūriniai
- (1532) „Gargantiua“
- (1534) „Pantagriuelis“
Šaltiniai
- Galina Čepinskienė. Rabelais François (Fransua Rablė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 376-377 psl.
Nuorodos
- „Gargantiua ir Pantagriuelis“ anglų kalba
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie François Rabelais, Kas yra François Rabelais? Ką reiškia François Rabelais?
Fransua Rable Francois Rabelais 1494 m 1553 m balandzio 9 d prancuzu rasytojas antikines literaturos bei kalbu zinovas medicinos daktaras Renesanso atstovas Fransua RableBiografijaApie F Rable gyvenima islike labai mazai ziniu Net gimimo metai tiksliai nenustatyti vieni tyrinetojai nurodo 1494 m kiti 1495 m o dar kai kur nurodoma zymiai ankstesne data 1483 m Gime F Rable netoli nedidelio Sinono miesto Turenes provincijoje zemvaldzio ir advokato seimoje Spejama jo gimimo vieta Davinjere jo tevui priklausiusi uzmiescio sodyba Vaikystes metai prabego provincijoje todel busimasis rasytojas anksti susipazino su Prancuzijos kaimo zmoniu gyvenimu ir paprociais Apie 1510 m Rable įstojo į pranciskonu vienuolyna Puatu provincijoje o apie 1521 m įsventintas kunigu Vienuolyne gerai ismoko lotynu ir graiku kalbas skaite antikiniu autoriu Platono Plutarcho ir kitu veikalus domejosi teise Tuo metu susipazino ir su zymesniaisiais humanistais Ypac reiksminga jam buvo pazintis su G Biude Taciau uolus antikos ypac graiku autoriu studijavimas nepatiko vienuolyno vyresnybei 1524 m Rable pateko į jos nemalone o jo knygos buvo konfiskuojamos Rable isgelbejo draugai padedami jam gauti popieziaus leidima pereiti į Benediktinu vienuolyna kurio įstatai buvo ne tokie griezti Cia Rable ne tik tese antikos studijas bet vis labiau domejosi gamtos mokslais ir medicina Jis tapo vienuolyno vyskupo sekretoriumi Kaskart pletesi Rable interesai taip pat jo rysiai su humanistais Jis dalyvavo įvairiuose rateliuose ju diskusijose teises filosofijos ir kitais klausimais Apie 1527 m isvyko is Puatu ir kurį laika gyvena Paryziuje ir kitur 1530 m atvyko į Monpelje ir cia studijavo medicina o veliau ir pats skaite medicinos paskaitas sekdamas Hipokrato ir Galeno teorijomis 1532 m gavo gydytojo vieta Liono tuomet svarbaus humanizmo centro ligonineje Tuo metu uzmezge rysius su Erazmu Roterdamieciu 1533 m ar 1532 m rudenį buvo isleistas Rable fantastinis romanas Pantagriuelis Dipsodu karalius atgyvintas tikruoju pavidalu su visais baisiais savo darbais bei zygiais pasirasytas Alkofibraso Nazje Alcofribas Nasier jo tikruju vardo ir pavardes anagrama slapyvardziu Sakmes apie milzinus Prancuzijoje buvo labai paplitusios dar viduramziais be to neseniai buvo isejusi liaudies pasakojimu knyga Didinga ir nepalyginamai vertinga kronika apie nepaprasta milzina Gargantiua Matyt ji ir paskatino Rable parasyti veikala apie apie Gargantiua sunaus Pantagriuelio gyvenima Pantagriuelis buvo sumanytas kaip liaudies pasakojimu tesinys taciau Rable liaudies vaizdus praturtino humanistiniu turiniu skelbianciu tikejima mokslo ir svietimo reiksme Rable akiratį praplete keliones į Italija Pirma karta isvyko į Roma budamas vyskupo Zano diu Bele Jean du Bellay gydytoju Ten praleido du menesius ir susipazino su italu Renesanso kultura antikinio meno paminklais Grįzes is Italijos isleido nauja knyga Baisenybingas didziojo Gargantiua Pantagriuelio tevo gyvenimas kurį surase maestras Alkofibrasas kvintesencijos traukovas Knygoje matomas gilesnis Rable humanizmo turinys daznesnes aliuzijos į antika astresne satyra Pratarmeje rasytojas liepe ieskoti jo veikale gilesnes prasmes nors kartais atrodytu jog autorius tik siaip sau juokauja Veliau si knyga tapo pirmaja o Pantagriuelis antraja viso kurinio dalimi Tolesnes Rable veikalo dalys pasirode po ilgos pertraukos Kraste buvo vis labiau persekiojami Reformacijos salininkai pasunkejo humanistu padetis Kai kurie isleido deklaracijas kuriose atsisake savo ideju kiti pakeite gyvenamaja vieta Rable taip pat isvyko is Liono 1535 1536 m jis vel keliavo į Roma su Z diu Bele ir cia ypac domejosi botanika archeologija Jis vis labiau tolo nuo dvasininko prievoliu o 1537 m Monpelje universitete jis gavo medicinos daktaro laipsnį Astrejo rasytojo konfliktas su Sorbona kurios atstovai buvo isjuokti ir Pantagriuelyje ir Gargantiua Rable buvo vis smarkiau puolamas jo knygos pasmerkiamos sudeginti Taciau jis turejo uztareju tarp kuriu karalius Pranciskus I ir jo sesuo Veliau karalius jam suteike privilegija toliau leisti Pantagriuelį Trecia knyga apie gerojo Pantagriuelio herojiskus darbus ir kalbas isejo 1546 m Paryziuje o netrukus po to Lione ir Tuluzoje Ji buvo pasirasyta jau tikraja pavarde Fransua Rable medicinos daktaras Sioje veikalo dalyje atsiskleide plati autoriaus erudicija nepaprastai gausios zinios is filosofijos filologijos teises ir gamtos mokslu Tiesioginiu ispuoliu pries Sorbona joje nebera taciau si atsargumo priemone nepadejo ji taip pat buvo pasmerkta sudeginti Tuoj po to kai buvo isleista Trecia knyga Paryziuje buvo pakartas ir sudegintas senas Rable draugas E Dole Rable taip pat grese pavojus buti apkaltintam erezija Karalius Pranciskus I buvo ligotas tad jo globos buvo sunku sulaukti 1547 m jis mire o su Henriku II Rable is karto neuzmezge rysiu Bet kardinolas diu Bele ir toliau jį globojo Kartu su juo 1547 m Rable vel vyko Italijon kur gyveno iki 1549 m Dar pries isvykdamas į Italija Rable uzbaige Ketvirta knyga apie gerojo Pantagriuelio herojiskus darbus ir kalbas kurios fragmentai buvo isleisti 1547 m ir 1548 m taciau visa ketvirtoji knyga isejo tik 1552 m Paryziuje Tais paciais metais Sorbona pasmerke knyga ir Paryziaus parlamentas uzdraude ja pardavineti Veliau visas Rable veikalas del jo aiskaus nusistatymo pries kataliku dvasininkija buvo įtrauktas į kataliku baznycios skelbiama Draudziamuju knygu sarasa Rable vel turejo slapstytis keisti gyvenamaja vieta Po kurio laiko jis grįzo į Paryziu kur ir 1553 m mire KurybaZymiausias jo kurinys tai fantastinis romanas Gargantiua ir Pantagriuelis Tai pasakojimas apie milzino Gargantiua ir jo sunaus Pantagriuelio gyvenima darbus kalbas Tai ne vien grozines literaturos kurinys bet ir teises filosofijos medicinos traktatas Kurinyje pateikta ziniu is botanikos senoves istorijos mitologijos Jame daug įvairiausiu zanru mito pasakecios farso humoristinio pamokslo disputo alegorijos Kurinys prisotintas ambivalentisko juoko jame kaitaliojasi įvairiausi prasminiai ir stilistiniai klodai Norint gerai jį suprasti reikia pazinti viduramziu liaudies juoko savituma farsu liaudies svenciu karnavalu tradicijas nes Rable juoko esme nuleme kaip tik liaudiski jo kurybos saltiniai Rable romana nelengva skaityti ir suprasti Savo sudetingumu ir daugiaplaniskumu jis prilygsta tokiems pasaulines literaturos sedevrams kaip Dantes Dieviskoji komedija Servanteso Don Kichotas H Melvilio Mobis Dikas Dz Dzoiso Ulisas Kuriniai 1532 Gargantiua 1534 Pantagriuelis SaltiniaiGalina Cepinskiene Rabelais Francois Fransua Rable Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 376 377 psl Nuorodos Gargantiua ir Pantagriuelis anglu kalba Vikiteka Francois Rabelais vaizdine ir garsine medziaga