Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Eldaras Aleksandrovičius Riazanovas rus Эльда р Алекса ндрович Ряза новEldaras RiazanovasGimė 1927 m lapkričio 18 d Sama
Eldaras Riazanovas
| Eldaras Aleksandrovičius Riazanovas rus. Эльда́р Алекса́ндрович Ряза́нов | |
|---|---|
| Eldaras Riazanovas | |
| Gimė | 1927 m. lapkričio 18 d. Samaroje, SSRS |
| Mirė | 2015 m. lapkričio 30 d. (88 metai) Maskvoje, Rusija |
| Palaidotas (-a) | 2015 m. gruodžio 3 d. Novodevičės kapinėse |
| Tėvas | Aleksandras Semionovičius Riazanovas |
| Motina | Sofija Michailovna Riazanova (Šusterman) |
| Sutuoktinis (-ė) | Emma Valerijanovna Abaidulina |
| Vaikai | Olga Eldarovna Riazanova |
| Veikla | rusų režisierius, scenaristas bei aktorius. |
| Vikiteka | Eldaras Riazanovas |
Eldaras Aleksandrovičius Riazanovas (rus. Эльда́р Алекса́ндрович Ряза́нов, 1927 m. lapkričio 18 d. Samaroje – 2015 m. lapkričio 30 d. Maskvoje) – rusų kino režisierius, scenaristas, dramaturgas, aktorius, poetas, dainų tekstų autorius.
Gyveno ir dirbo Maskvoje.
Biografija
Eldaras Riazanovas gimė 1927 m. lapkričio 18 d. Samaroje, Rusijoje. Tėvas – Aleksandras Riazanovas, mama – Sofija Riazanova. Žmona – Ema Abaidulina, žurnalistė. Dukra – Olga Riazanova, baigė Maskvos valstybinį M. Lomonosovo universitetą, filologė, kinotyrininkė. Anūkas – Dmitrijus Trojanovskis.
E. Riazanovo tėvai dirbo tarybinėje prekybos atstovybėje Teherane. Eldaras gimė Samaroje, kur gyveno mamos tėvai. Netrukus tėvai grįžo į Maskvą. E. Riazanovo tėvas dirbo vynų valdybos viršininku. 1930 m. tėvai išsiskyrė.
Eldaras Riazanovas nuo vaikystės mėgo skaityti, ruošėsi tapti rašytoju, svajojo apie tolimas keliones. Po dešimtmetės mokyklos baigimo net išsiuntė laišką su prašymu priimti į Odesos jūreivystės mokyklą, tačiau dėl vykstančio karo atsakymo nesulaukė.
Visiškai atsitiktinai E. Riazanovas tapo Visasąjunginio valstybinio kinematografijos instituto (ВГИК) studentu (G. Kozincevo kursas). Tuo metu G. Kozincevas jau buvo pasaulinio garso režisierius. Tarp pedagogų buvo ir Sergejus Eizenšteinas, kuris ir „išskyrė“ iš kitų studentų tarpo jaunąjį E. Riazanovą.
1950 m. E. Riazanovas baigė institutą, diplominiam darbui kartu su kurso drauge Z. Fomina sukūręs dokumentinį filmą „Jie mokosi Maskvoje“. Jaunieji režisieriai gavo diplomą su pagyrimu. Penkerius metus E. Riazanovas kūrė dokumentinius filmus, siužetus kino žurnalams „Pionierija“, „Tarybinis sportas“, „Dienos naujienos“ ir kt.
E. Riazanovo filmai
1955 m. E. Riazanovas tapo kino studijos „Mosfilm“ režisieriumi ir kartu su S. Gurovu sukūrė pirmąjį tarybinį plačiaekranį filmą – reviu Pavasario balsai, kuriame buvo ir vaidybinių epizodų. O po metų žymiausias tarybinis komedijų autorius, „Mosfilmo“ kino studijos vadovas I. Pyrjevas (И. А. Пырьев) tiesiog privertė E. Riazanovą kurti kino komediją. I. Pyrjevo nuojauta pasiteisino – filmas „Karnavalo naktis“ (Карнавальная ночь, 1956 m.) turėjo didžiulį pasisekimą. Žymusis Igoris Iljinskis (Игорь Владимирович Ильинский) suvaidino šiame filme vieną geriausių savo vaidmenų – biurokratą Ogurcovą, o pagrindinio vaidmens atlikėja, tada dar jauna aktorė (Людмила Гурченко) tapo kino žvaigžde. Kompozitoriaus A. Lepino dainos iš šio filmo iki šiol plačiai atliekamos.
Per keletą vėlesnių metų E. Riazanovas įrodė savo, kaip komedijų autoriaus, įvairiapusiškumą. Jis sukūrė lyrinę komediją „Mergina be adreso“ (Девушка без адреса; 1957), herojinę komediją „Husarų baladė“ (Гусарская баллада, 1962), buitinę komediją „Duokite skundų knygą“ (Дайте жалобную книгу; 1964), ekscentrinę komediją „Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje“ (Невероятные приключения итальянцев в России; 1974). 1961 m. jis sukūrė dvi satyrines kino juostas „Kaip kūrė Robinzoną“ bei „Žmogus iš niekur“ (Человек ниоткуда). Pastarajame filme, kuris buvo beveik nerodomas dėl cenzūros draudimų, sėkmingai debiutavo (Сергей Юрский) bei (Анатолий Папанов). A. Papanovas, tuo metu jau žinomas teatro aktorius, šiame filme turėjo keturis vaidmenis, taip paneigdamas skleidžiamus mitus, kad yra „nekinogeniškas“.
Kuriant filmą „Husarų baladė“ režisieriui E. Riazanovui vėl labai padėjo I. Pyrjevas, gavęs leidimą filmavimui bei įkalbėjęs vaidinti poručiko Rževskio vaidmenį Jurijų Jakovlevą (Ю. В. Яковлев). Pačiam režisieriui teko ilgai įrodinėti kino sistemos vadovams, kad geriausias kandidatas M. Kutuzovo vaidmens atlikimui- I. Iljinskis, bei kad šiuo filmu visiškai neiškreipiama Rusijos istorija, o ji tiesiog romantizuojama. A. Gladkovo pjesę „Senų senovėje“ (Давным-давно), pagal kurią buvo sukurtas filmas, E. Riazanovas sutrumpino, bet sukūrė keletą papildomų eiliuotų epizodų, kurie organiškai įsiliejo į kūrinį.
6-ajame dešimtmetyje susiklostė E. Riazanovo kūrybinių bendraminčių kolektyvas – scenaristas Emilis Braginskis (Эмиль Брагинский), kompozitorius Andrejus Petrovas (Андрей Петров), operatorius Vladimiras Nachabcevas (Владимир Нахабцев), aktoriai Jurijus Jakovlevas, Andrejus Mironovas (Андрей Миронов), Jevgenijus Jevstignejevas (Евгений Евстигнеев), Valentina Talyzina (Валентина Талызина), vėliau – Lija Achedžakova (Лия Ахеджакова), Olegas Basilašvilis (Олег Басилашвили), Andrejus Miagkovas (Андрей Мягков), Valentinas Gaftas (Валентин Гафт), Georgijus Burkovas (Георгий Бурков), Svetlana Nemoliajeva (Светлана Немоляева).
Neabejotinai viena geriausių E. Riazanovo komedijų – „Saugokis automobilio“ (Берегись автомобиля; 1966). Nepaisant to, kad filmo pagrindas – anekdotinė istorija apie kilnų mašinų vagį, jame gerai parodytos gyvenimiškosios kolizijos, charakteriai ir dialogai. Šiame filme puikius vaidmenis atliko puikūs aktoriai Inokentijus Smoktunovskis (Иннокентий Смоктуновский), J. Jevstignejevas, A. Papanovas, A. Mironovas, Olegas Jefremovas (Олег Ефремов), Olga Aroseva (Ольга Аросева), Galina Volček (Галина Волчек) ir kiti. Visa tai ir puiki A. Petrovo muzika neleidžia filmui pasenti.
Plačiausią žiūrovų auditoriją turėjo vėlesni E. Riazanovo filmai: „Sėkmės zigzagas“ (Зигзаг удачи; 1968), „Seniai – plėšikai“ (Старики-разбойники; 1972), „Likimo ironija, arba po pirties“ (Ирония судьбы, или с легким паром!; 1975, telefilmas), „Tarnybinis romanas“ (Служебный роман, 1977), „Stotis dviem“ (Вокзал для двоих; 1982).
E. Riazanovo filmams būdingas ekstravagantiškas siužetas, žiūrovo įtraukimas į realią buitinę aplinką, neįprasta tikroviškumo ir tariamumo sintezė. Skiriamasis režisieriaus bruožas – linksmų ir liūdnų, juokingų ir graudžių linijų persipynimas. Jo mėgstamiausias žanras – tragikomedija. Beveik visuose filmuose skamba muzika ir eilės.
Tam tikra E. Riazanovo kūrybos riba – filmai „Garažas“ (Гараж; 1979) bei „Užtarkite vargšą husarą“ (1980, telefilmas), aštriai kritiški tarybinės tikrovės atžvilgiu.
1980–1990 m. E. Riazanovas dirbo taip pat intensyviai, kaip ir anksčiau. Jis sukūrė filmus „Žiaurus romansas“ (Жестокий романс; 1984), „Užmiršta fleitos melodija“ (Забытая мелодия для флейты; 1987), „Brangioji Jelena Sergejevna“ (Дорогая Елена Сергеевна; 1988), „Pažadėtieji debesys“ (Небеса обетованные; 1991), „Pranašystė“ (Предсказание; 1993), „Sveiki, puskvailiai“ (Привет, дуралеи!; 1997), taip pat „Senos kriošenos“ (Старые клячи; 2000), ir Andersenas. Gyvenimas be meilės (Андерсен. Жизнь без любви; 2006).
E. Riazanovas – kinematografinės krypties autorius, „paleidęs į gyvenimą“ daugelį jaunų aktorių, naujai atskleidęs jau žinomus aktorius. Jį mėgsta ir kinematografininkai, ir žiūrovai. Jis pasireiškė taip pat kaip dramaturgas, rašytojas. Jis buvo daugelio savo filmų scenarijaus bendraautoris, parašė keletą pjesių, knygų.
Kita veikla
1979–1985 m. E. Riazanovas buvo populiarios TV laidos „Kinopanorama“ vedėju. Be to, jis sukūrė virš 200 autorinių televizijos programų.
2002 m. E. Riazanovas tapo Rusijos kino meno akademijos „Nika“ (НИКА) prezidentu.
2005 m. sausio 23 d. atidarytas „E. Riazanovo kino klubas“ – kaip tarybinio laikotarpio komedijos centras. Trijose salėse, kurių didžiausia turi virš 500 vietų, rodomi filmai, spektakliai, vyksta kūrybiniai vakarai ir susitikimai.
E. Riazanovas dėstė Aukštuosiuose režisierių ir scenaristų kursuose (jo mokiniai – režisieriai J. Maminas, E. Cymbalas, I. Fridbergas ir kt.).
Apdovanojimai
- 1958 m. – Visasąjunginio kino festivalio laureatas (nominacija „Pirmas komedijų prizas“)
- 1969, 1977 m. – du Darbo raudonosios vėliavos ordinai
- 1977 m. – TSRS Valstybinė premija (už filmą „Likimo ironija, arba po pirties“)
- 1979 m. – RTFSR Valstybinė premija (už filmą „Tarnybinis romanas“)
- 1983 m. – Visasąjunginio kino festivalio laureatas (nominacija „Specialusis prizas“)
- 1984 m. – TSRS liaudies artisto vardas
- 1987 m. – Tautų draugystės ordinas
- 1991 m. – premijos NIKA (nominacijos „Geriausia režisūra“ ir „Geriausias vaidybinis filmas“)
- 1996 m. – III laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“,
- 2005 m. – Carskoje Selo meninė premija (Царскосельская художественная премия)
- 2007 m. – Kemerovo srities ordinas „Draugystės raktas“
- 2008 m. – II laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“,
- 2008 m. – Garbės ordinas (Gruzija)
- Prancūzijos meno ir literatūros ordinas.
- Tarptautinių kino festivalių Madride, Delyje ir Briuselyje laureatas.
Nuorodos
- Straipsnis iš „Nash film“ Archyvuota kopija 2009-06-03 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- Straipsnis iš žurnalo „Seans“ (rus.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Eldaras Riazanovas, Kas yra Eldaras Riazanovas? Ką reiškia Eldaras Riazanovas?
Eldaras Aleksandrovicius Riazanovas rus Elda r Aleksa ndrovich Ryaza novEldaras RiazanovasGime 1927 m lapkricio 18 d Samaroje SSRSMire 2015 m lapkricio 30 d 88 metai Maskvoje RusijaPalaidotas a 2015 m gruodzio 3 d Novodevices kapineseTevas Aleksandras Semionovicius RiazanovasMotina Sofija Michailovna Riazanova Susterman Sutuoktinis e Emma Valerijanovna AbaidulinaVaikai Olga Eldarovna RiazanovaVeikla rusu rezisierius scenaristas bei aktorius Vikiteka Eldaras Riazanovas Eldaras Aleksandrovicius Riazanovas rus Elda r Aleksa ndrovich Ryaza nov 1927 m lapkricio 18 d Samaroje 2015 m lapkricio 30 d Maskvoje rusu kino rezisierius scenaristas dramaturgas aktorius poetas dainu tekstu autorius Gyveno ir dirbo Maskvoje BiografijaEldaras Riazanovas gime 1927 m lapkricio 18 d Samaroje Rusijoje Tevas Aleksandras Riazanovas mama Sofija Riazanova Zmona Ema Abaidulina zurnaliste Dukra Olga Riazanova baige Maskvos valstybinį M Lomonosovo universiteta filologe kinotyrininke Anukas Dmitrijus Trojanovskis E Riazanovo tevai dirbo tarybineje prekybos atstovybeje Teherane Eldaras gime Samaroje kur gyveno mamos tevai Netrukus tevai grįzo į Maskva E Riazanovo tevas dirbo vynu valdybos virsininku 1930 m tevai issiskyre Eldaras Riazanovas nuo vaikystes mego skaityti ruosesi tapti rasytoju svajojo apie tolimas keliones Po desimtmetes mokyklos baigimo net issiunte laiska su prasymu priimti į Odesos jureivystes mokykla taciau del vykstancio karo atsakymo nesulauke Visiskai atsitiktinai E Riazanovas tapo Visasajunginio valstybinio kinematografijos instituto VGIK studentu G Kozincevo kursas Tuo metu G Kozincevas jau buvo pasaulinio garso rezisierius Tarp pedagogu buvo ir Sergejus Eizensteinas kuris ir isskyre is kitu studentu tarpo jaunajį E Riazanova 1950 m E Riazanovas baige instituta diplominiam darbui kartu su kurso drauge Z Fomina sukures dokumentinį filma Jie mokosi Maskvoje Jaunieji rezisieriai gavo diploma su pagyrimu Penkerius metus E Riazanovas kure dokumentinius filmus siuzetus kino zurnalams Pionierija Tarybinis sportas Dienos naujienos ir kt E Riazanovo filmai1955 m E Riazanovas tapo kino studijos Mosfilm rezisieriumi ir kartu su S Gurovu sukure pirmajį tarybinį placiaekranį filma reviu Pavasario balsai kuriame buvo ir vaidybiniu epizodu O po metu zymiausias tarybinis komediju autorius Mosfilmo kino studijos vadovas I Pyrjevas I A Pyrev tiesiog priverte E Riazanova kurti kino komedija I Pyrjevo nuojauta pasiteisino filmas Karnavalo naktis Karnavalnaya noch 1956 m turejo didziulį pasisekima Zymusis Igoris Iljinskis Igor Vladimirovich Ilinskij suvaidino siame filme viena geriausiu savo vaidmenu biurokrata Ogurcova o pagrindinio vaidmens atlikeja tada dar jauna aktore Lyudmila Gurchenko tapo kino zvaigzde Kompozitoriaus A Lepino dainos is sio filmo iki siol placiai atliekamos Per keleta velesniu metu E Riazanovas įrode savo kaip komediju autoriaus įvairiapusiskuma Jis sukure lyrine komedija Mergina be adreso Devushka bez adresa 1957 herojine komedija Husaru balade Gusarskaya ballada 1962 buitine komedija Duokite skundu knyga Dajte zhalobnuyu knigu 1964 ekscentrine komedija Nepaprasti italu nuotykiai Rusijoje Neveroyatnye priklyucheniya italyancev v Rossii 1974 1961 m jis sukure dvi satyrines kino juostas Kaip kure Robinzona bei Zmogus is niekur Chelovek niotkuda Pastarajame filme kuris buvo beveik nerodomas del cenzuros draudimu sekmingai debiutavo Sergej Yurskij bei Anatolij Papanov A Papanovas tuo metu jau zinomas teatro aktorius siame filme turejo keturis vaidmenis taip paneigdamas skleidziamus mitus kad yra nekinogeniskas Kuriant filma Husaru balade rezisieriui E Riazanovui vel labai padejo I Pyrjevas gaves leidima filmavimui bei įkalbejes vaidinti poruciko Rzevskio vaidmenį Juriju Jakovleva Yu V Yakovlev Paciam rezisieriui teko ilgai įrodineti kino sistemos vadovams kad geriausias kandidatas M Kutuzovo vaidmens atlikimui I Iljinskis bei kad siuo filmu visiskai neiskreipiama Rusijos istorija o ji tiesiog romantizuojama A Gladkovo pjese Senu senoveje Davnym davno pagal kuria buvo sukurtas filmas E Riazanovas sutrumpino bet sukure keleta papildomu eiliuotu epizodu kurie organiskai įsiliejo į kurinį 6 ajame desimtmetyje susikloste E Riazanovo kurybiniu bendraminciu kolektyvas scenaristas Emilis Braginskis Emil Braginskij kompozitorius Andrejus Petrovas Andrej Petrov operatorius Vladimiras Nachabcevas Vladimir Nahabcev aktoriai Jurijus Jakovlevas Andrejus Mironovas Andrej Mironov Jevgenijus Jevstignejevas Evgenij Evstigneev Valentina Talyzina Valentina Talyzina veliau Lija Achedzakova Liya Ahedzhakova Olegas Basilasvilis Oleg Basilashvili Andrejus Miagkovas Andrej Myagkov Valentinas Gaftas Valentin Gaft Georgijus Burkovas Georgij Burkov Svetlana Nemoliajeva Svetlana Nemolyaeva Neabejotinai viena geriausiu E Riazanovo komediju Saugokis automobilio Beregis avtomobilya 1966 Nepaisant to kad filmo pagrindas anekdotine istorija apie kilnu masinu vagį jame gerai parodytos gyvenimiskosios kolizijos charakteriai ir dialogai Siame filme puikius vaidmenis atliko puikus aktoriai Inokentijus Smoktunovskis Innokentij Smoktunovskij J Jevstignejevas A Papanovas A Mironovas Olegas Jefremovas Oleg Efremov Olga Aroseva Olga Aroseva Galina Volcek Galina Volchek ir kiti Visa tai ir puiki A Petrovo muzika neleidzia filmui pasenti Placiausia ziurovu auditorija turejo velesni E Riazanovo filmai Sekmes zigzagas Zigzag udachi 1968 Seniai plesikai Stariki razbojniki 1972 Likimo ironija arba po pirties Ironiya sudby ili s legkim parom 1975 telefilmas Tarnybinis romanas Sluzhebnyj roman 1977 Stotis dviem Vokzal dlya dvoih 1982 E Riazanovo filmams budingas ekstravagantiskas siuzetas ziurovo įtraukimas į realia buitine aplinka neįprasta tikroviskumo ir tariamumo sinteze Skiriamasis rezisieriaus bruozas linksmu ir liudnu juokingu ir graudziu liniju persipynimas Jo megstamiausias zanras tragikomedija Beveik visuose filmuose skamba muzika ir eiles Tam tikra E Riazanovo kurybos riba filmai Garazas Garazh 1979 bei Uztarkite vargsa husara 1980 telefilmas astriai kritiski tarybines tikroves atzvilgiu 1980 1990 m E Riazanovas dirbo taip pat intensyviai kaip ir anksciau Jis sukure filmus Ziaurus romansas Zhestokij romans 1984 Uzmirsta fleitos melodija Zabytaya melodiya dlya flejty 1987 Brangioji Jelena Sergejevna Dorogaya Elena Sergeevna 1988 Pazadetieji debesys Nebesa obetovannye 1991 Pranasyste Predskazanie 1993 Sveiki puskvailiai Privet duralei 1997 taip pat Senos kriosenos Starye klyachi 2000 ir Andersenas Gyvenimas be meiles Andersen Zhizn bez lyubvi 2006 E Riazanovas kinematografines krypties autorius paleides į gyvenima daugelį jaunu aktoriu naujai atskleides jau zinomus aktorius Jį megsta ir kinematografininkai ir ziurovai Jis pasireiske taip pat kaip dramaturgas rasytojas Jis buvo daugelio savo filmu scenarijaus bendraautoris parase keleta pjesiu knygu Kita veikla1979 1985 m E Riazanovas buvo populiarios TV laidos Kinopanorama vedeju Be to jis sukure virs 200 autoriniu televizijos programu 2002 m E Riazanovas tapo Rusijos kino meno akademijos Nika NIKA prezidentu 2005 m sausio 23 d atidarytas E Riazanovo kino klubas kaip tarybinio laikotarpio komedijos centras Trijose salese kuriu didziausia turi virs 500 vietu rodomi filmai spektakliai vyksta kurybiniai vakarai ir susitikimai E Riazanovas deste Aukstuosiuose rezisieriu ir scenaristu kursuose jo mokiniai rezisieriai J Maminas E Cymbalas I Fridbergas ir kt Apdovanojimai1958 m Visasajunginio kino festivalio laureatas nominacija Pirmas komediju prizas 1969 1977 m du Darbo raudonosios veliavos ordinai 1977 m TSRS Valstybine premija uz filma Likimo ironija arba po pirties 1979 m RTFSR Valstybine premija uz filma Tarnybinis romanas 1983 m Visasajunginio kino festivalio laureatas nominacija Specialusis prizas 1984 m TSRS liaudies artisto vardas 1987 m Tautu draugystes ordinas 1991 m premijos NIKA nominacijos Geriausia rezisura ir Geriausias vaidybinis filmas 1996 m III laipsnio ordinas Uz nuopelnus Tevynei 2005 m Carskoje Selo menine premija Carskoselskaya hudozhestvennaya premiya 2007 m Kemerovo srities ordinas Draugystes raktas 2008 m II laipsnio ordinas Uz nuopelnus Tevynei 2008 m Garbes ordinas Gruzija Prancuzijos meno ir literaturos ordinas Tarptautiniu kino festivaliu Madride Delyje ir Briuselyje laureatas NuorodosStraipsnis is Nash film Archyvuota kopija 2009 06 03 is Wayback Machine projekto rus Straipsnis is zurnalo Seans rus