Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Bohemijos Miškas vok Böhmer
Bohemijos Miškas
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Bohemijos Miškas (vok. Böhmerwald), Šumava (ček. Šumava) – žemi kalnai Centrinėje Europos dalyje, Bohemijos srityje (nuo čia ir pavadinimas). Jie stovi Čekijoje ir Austrijoje, tie patys kalnai, tik pavadinti Bavarijos Mišku, yra Vokietijoje. Vidutinis kalnų aukštis 1000–1200 m. Aukščiausia viršūnė (neįskaitant Bavarijos Miško viršūnės Didžiojo Arberio – 1456 m) – Plechai, siekianti 1378 m. Tai vieni seniausių Europos kalnų, susidarę iš granitų, gneisų, kristalinių skalūnų ir kitokių uolienų.
Kalnai skiria upių baseinus įtekančius į Juodąją jūrą ir į Šiaurės jūrą. Iš kalnų išteka Vltava, Otava ir Uhlava.
Kalnų šlaitai apaugę spygliuočių ir mišriaisiais miškais, įsikūręs Šumavos nacionalinis parkas. Plėtojamas turizmas, žiemos sportas.
Pavadinimai ir etimologija
Dėl istorinių priežasčių čekų ir vokiečių pusės kalbose vietovės vadinamos skirtingai: čekų kalboje čekų pusė vadinama Šumava, o Bavarijos pusė – Zadní Bavorský les („Užpakalinis Bavarijos miškas“), tuo tarpu vokiečių kalboje čekų pusė vadinama Böhmerwald („Bohemijos miškas“), o Bavarijos pusė – Bayerischer Wald („Bavarijos miškas“). Čekų kalboje pavadinimas Šumava taip pat naudojamas visam Bohemijos ir Vokietijos regionui apibūdinti. Pavadinimas Šumava buvo paliudytas dar XV a. pabaigoje Antonio Bonfini veikale Rerum unganicarum decades. Liaudiškoje etimologijoje šis vardas siejamas su čekų žodžiais šum, šumění (pažodžiui „šlamėjimas, šniokštimas“), reiškiančiais medžių garsą vėjyje. Tačiau labiausiai priimtina nuomonė yra ta, kad Šumava kilusi iš rekonstruoto protoslaviško žodžio šuma – „tankus miškas“ (plg. serbų kalboje šuma), ypač turint omenyje, kad regionas ribojasi su sorbų gyvenamomis Lusatijos teritorijomis Šiaurės Rytų Bavarijoje ir Saksonijoje. Panašių vietovardžių yra ir šiuolaikinėje Serbijoje, pvz., Šumadija – „tankaus miško kraštas“. Serbų kalba vis dar vartoja žodį šuma („miškas“), tad vietovardis Šumava gali reikšti „mišku apaugusias žemes“. Senoviniuose astronomo ir geografo Ptolemėjaus žemėlapiuose šis kalnynas vadinamas Gabreta. Graikų geografo Strabono žemėlapiuose kalnų grandinė vadinama Sudeta. Abu šie pavadinimai laikomi keltų kilmės.
Geografija
Bohemijos mišką sudaro tankiai apaugę kalnai, kurių vidutinis aukštis siekia 800–1 400 metrų. Aukščiausia viršukalnė yra Großer Arber (1 456 m) Bavarijos pusėje. Aukščiausias taškas Bohemijos ir Austrijos pusėje – Plöckenstein (ček. Plechý, 1 378 m). Ryčiausia viršukalnė – Sternstein (1 125 m). Tai vienas seniausių kalnynų Europoje, todėl kalnai yra apvalių formų, su nedaug uolėtų atodangų. Bohemijos miškui būdingi aukštieji plynaukščiai, esantys 1 000–1 200 m aukštyje, pasižymintys atšiauriu klimatu ir gausiais aukštapelkių plotais.
Gamta
Kaip pasienio regionas, Bohemijos miškas turi sudėtingą istoriją XX a. jis buvo geležinės uždangos dalis, todėl dideli plotai buvo ištuštinti nuo gyvenviečių. Net ir iki tol apgyvendinimas čia buvo retas – šimtmečius šioje teritorijoje dominavo miškai, o ne žmogaus buveinės ar keliai. Šios unikalios aplinkybės lėmė, kad didelė dalis gamtos išliko nesugadinta ir menkai paveikta žmogaus veiklos. Kita vertus, žemdirbystės priklausomos buveinės palaipsniui vėl virsta mišku. Čekijoje vertingiausia teritorija yra saugoma Šumavos nacionaliniame parke, saugomame kraštovaizdyje bei UNESCO biosferos rezervate. pusėje saugoma teritorija apima Bavarijos miško nacionalinį parką. Bohemijos miškas yra populiari poilsio vieta, ypač tarp žygeivių – regionas pasižymi tinkamomis sąlygomis pėsčiųjų žygiams. Dauguma įdomiausių gamtos ir kultūros objektų yra sujungti daugiau kaip 500 km pažymėtais vasaros maršrutais bei daugybe dviračių takų. Tačiau parko administracijai ne visada pavyksta užtikrinti tinkamą apsaugą, o daugelis mano, kad sparčiai augantis turizmo infrastruktūros mastas griauna buvusią Šumavos ramybę. Šumavos nacionalinis parkas taip pat susiduria su žievėgraužio tipografo (bark beetle) keliama problema, dėl kurios vyksta aštrios diskusijos, kaip su šia grėsme tvarkytis.
Vandens telkiniai
Bohemijos miškas yra skiriamasis kalnynas tarp Juodosios jūros ir Šiaurės jūros baseinų. Iš čia išteka Vltava, Otava ir Úhlava upės – visos jos prasideda Bohemijos miške. Dėl gausių kritulių (daugiausia sniego), aukštapelkių bei Lipno vandens telkinio, Šumavos regionas yra svarbus vandens rezervuaras Vidurio Europai. Nors ledyninės kilmės ežerai čia nėra itin reikšmingi kaip vandens saugyklos, jie pasižymi dideliu estetiniu ir kraštovaizdiniu vertingumu.
Šaltiniai
- „Šumava“ (čekų). Země světa. 2005. Suarchyvuotas originalas 2020-10-03. Nuoroda tikrinta 2020-08-22.[1] Citavimo klaida: Netinkama
<ref>žymė; vardas "zemesveta" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu - Šumava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- Mísař, Z. (1983). Geology of the Czechoslovak Socialist Republic I, Bohemian Massif (čekų). Prague: SPN.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bohemijos Miškas, Kas yra Bohemijos Miškas? Ką reiškia Bohemijos Miškas?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Bohemijos Miskas vok Bohmerwald Sumava cek Sumava zemi kalnai Centrineje Europos dalyje Bohemijos srityje nuo cia ir pavadinimas Jie stovi Cekijoje ir Austrijoje tie patys kalnai tik pavadinti Bavarijos Misku yra Vokietijoje Vidutinis kalnu aukstis 1000 1200 m Auksciausia virsune neįskaitant Bavarijos Misko virsunes Didziojo Arberio 1456 m Plechai siekianti 1378 m Tai vieni seniausiu Europos kalnu susidare is granitu gneisu kristaliniu skalunu ir kitokiu uolienu Bohemijos Miskas Cekijoje Kalnai skiria upiu baseinus įtekancius į Juodaja jura ir į Siaures jura Is kalnu isteka Vltava Otava ir Uhlava Kalnu slaitai apauge spygliuociu ir misriaisiais miskais įsikures Sumavos nacionalinis parkas Pletojamas turizmas ziemos sportas Vikiteka Bohemijos Miskas vaizdine ir garsine medziagaPavadinimai ir etimologijaDel istoriniu priezasciu ceku ir vokieciu puses kalbose vietoves vadinamos skirtingai ceku kalboje ceku puse vadinama Sumava o Bavarijos puse Zadni Bavorsky les Uzpakalinis Bavarijos miskas tuo tarpu vokieciu kalboje ceku puse vadinama Bohmerwald Bohemijos miskas o Bavarijos puse Bayerischer Wald Bavarijos miskas Ceku kalboje pavadinimas Sumava taip pat naudojamas visam Bohemijos ir Vokietijos regionui apibudinti Pavadinimas Sumava buvo paliudytas dar XV a pabaigoje Antonio Bonfini veikale Rerum unganicarum decades Liaudiskoje etimologijoje sis vardas siejamas su ceku zodziais sum sumeni pazodziui slamejimas sniokstimas reiskianciais medziu garsa vejyje Taciau labiausiai priimtina nuomone yra ta kad Sumava kilusi is rekonstruoto protoslavisko zodzio suma tankus miskas plg serbu kalboje suma ypac turint omenyje kad regionas ribojasi su sorbu gyvenamomis Lusatijos teritorijomis Siaures Rytu Bavarijoje ir Saksonijoje Panasiu vietovardziu yra ir siuolaikineje Serbijoje pvz Sumadija tankaus misko krastas Serbu kalba vis dar vartoja zodį suma miskas tad vietovardis Sumava gali reiksti misku apaugusias zemes Senoviniuose astronomo ir geografo Ptolemejaus zemelapiuose sis kalnynas vadinamas Gabreta Graiku geografo Strabono zemelapiuose kalnu grandine vadinama Sudeta Abu sie pavadinimai laikomi keltu kilmes GeografijaBohemijos miska sudaro tankiai apauge kalnai kuriu vidutinis aukstis siekia 800 1 400 metru Auksciausia virsukalne yra Grosser Arber 1 456 m Bavarijos puseje Auksciausias taskas Bohemijos ir Austrijos puseje Plockenstein cek Plechy 1 378 m Ryciausia virsukalne Sternstein 1 125 m Tai vienas seniausiu kalnynu Europoje todel kalnai yra apvaliu formu su nedaug uoletu atodangu Bohemijos miskui budingi aukstieji plynauksciai esantys 1 000 1 200 m aukstyje pasizymintys atsiauriu klimatu ir gausiais aukstapelkiu plotais GamtaKaip pasienio regionas Bohemijos miskas turi sudetinga istorija XX a jis buvo gelezines uzdangos dalis todel dideli plotai buvo istustinti nuo gyvenvieciu Net ir iki tol apgyvendinimas cia buvo retas simtmecius sioje teritorijoje dominavo miskai o ne zmogaus buveines ar keliai Sios unikalios aplinkybes leme kad didele dalis gamtos isliko nesugadinta ir menkai paveikta zmogaus veiklos Kita vertus zemdirbystes priklausomos buveines palaipsniui vel virsta misku Cekijoje vertingiausia teritorija yra saugoma Sumavos nacionaliniame parke saugomame krastovaizdyje bei UNESCO biosferos rezervate puseje saugoma teritorija apima Bavarijos misko nacionalinį parka Bohemijos miskas yra populiari poilsio vieta ypac tarp zygeiviu regionas pasizymi tinkamomis salygomis pesciuju zygiams Dauguma įdomiausiu gamtos ir kulturos objektu yra sujungti daugiau kaip 500 km pazymetais vasaros marsrutais bei daugybe dviraciu taku Taciau parko administracijai ne visada pavyksta uztikrinti tinkama apsauga o daugelis mano kad sparciai augantis turizmo infrastrukturos mastas griauna buvusia Sumavos ramybe Sumavos nacionalinis parkas taip pat susiduria su zievegrauzio tipografo bark beetle keliama problema del kurios vyksta astrios diskusijos kaip su sia gresme tvarkytis Vandens telkiniaiBohemijos miskas yra skiriamasis kalnynas tarp Juodosios juros ir Siaures juros baseinu Is cia isteka Vltava Otava ir Uhlava upes visos jos prasideda Bohemijos miske Del gausiu krituliu daugiausia sniego aukstapelkiu bei Lipno vandens telkinio Sumavos regionas yra svarbus vandens rezervuaras Vidurio Europai Nors ledynines kilmes ezerai cia nera itin reiksmingi kaip vandens saugyklos jie pasizymi dideliu estetiniu ir krastovaizdiniu vertingumu Saltiniai Sumava ceku Zeme sveta 2005 Suarchyvuotas originalas 2020 10 03 Nuoroda tikrinta 2020 08 22 1 Citavimo klaida Netinkama lt ref gt zyme vardas zemesveta apibreztas keleta kartu su skirtingu turiniu Sumava Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 Misar Z 1983 Geology of the Czechoslovak Socialist Republic I Bohemian Massif ceku Prague SPN