Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vėlyvasis kosminis bombardavimas Žemės istorijos laikotarpis prasidėjęs prieš 4 1 ir pasibaigęs prieš 3 8 milijardo metų
Vėlyvasis kosminis bombardavimas
Vėlyvasis kosminis bombardavimas – Žemės istorijos laikotarpis, prasidėjęs prieš 4,1 ir pasibaigęs prieš 3,8 milijardo metų, kai Žemė, Mėnulis, Marsas ir kiti Saulės sistemos kūnai itin dažnai susidurdavo su asteroidais ar kometoidais. Nustatyta, kad dauguma Mėnulyje esančių smūgio išlydytų uolienų susidarė kaip tik šiuo laikotarpiu. Kol kas dar nežinoma, kodėl susidūrimai su kosminiais kūnais intensyviausiai vyko kaip tik šiuo geologiškai trumpu laikotarpiu. Egzistuoja hipotezė, kad kaip tik tuo metu vyko dujinių milžinių migracija, dėl kurios gravitacinio poveikio Koiperio žiedo ar asteroidų žiedo objektai įgavo labai ekscentriškas orbitas ir todėl padidėjo susidūrimo su Žemės tipo planetomis tikimybė.
Įrodymai
Pagrindinis įrodymas, kad Mėnulis patyrė kosminį bombardavimą, yra radiometrinio datavimo metodais nustatyti smūgio ištirpdytų uolienų, surinktų „Apollo“ misijų metu, amžiai. Manoma, kad dauguma šių uolienų susidarė susidūrimų su dešimčių kilometrų skersmens kūnais metu. Ištyrus uolienų mėginius Žemėje, pasirodė, kad jos visos sustingo prieš 3,8–4,1 mlrd. metų. Tačiau kosminio bombardavimo hipotezė susilaukė ir kritikos. Pagrindiniai priekaištai jai yra tai, kad (1) „Apollo“ misijų metu paimti mėginiai iš tiesų buvo iš to paties susidūrimo rajono (Lietų jūros) ir (2) senesnės, nei 4,1 mlrd. metų smūginės uolienos neišliko dėl vėlesnių susidūrimų, arba išsilydė jų metu. Pirmasis teiginys liečia tai, kad visi „Apollo“ paimti uolienų pavyzdžiai galėjo būti paimti iš Lietų jūros rajono, kadangi vieno susidūrimo metu išmestos medžiagos galėjo atsirasti visose trijose „Apollo“ nusileidimų vietose. Antroji hipotezė teigia, kad senesnių, nei 4,1 mlrd. metų, smūginių uolienų nerasta, nes jos buvo sunaikintos per praėjusius 4 mlrd. metų, arba jos buvo dar sykį išlydytos vėlesnių susidūrimų metu ir taip sumažėjo jų radiometriniais matavimais nustatomas amžius.
Geologinės pasekmės
Akivaizdu, kad ir Žemė turėjo patirti stiprų asteroidų bombardavimą tuo pačiu metu, kaip Mėnulis, tik susidūrimų žymes ant Žemės paviršiaus paslėpė aktyvesni geologiniai bei biologiniai procesai, vanduo, erozija. Spėjama, kad Žemėje tuo metu turėjo susidaryti:
- 22 000 ar daugiau smūginių kraterių, kurių skersmuo neviršija > 20 km,
- apie 40 smūginių baseinų, kurių skersmuo būtų apie 1000 km,
- keletas 5000 km dydžio smūginių baseinų.
Anksčiau buvo tikima, kad per visą Hadėjaus eoną Žemės paviršius buvo išsilydęs ir seismiškai aktyvus, temperatūra aukšta. Dabar manoma, kad Žemės paviršius sukietėjo labai greitai – maždaug per 100 mln. metų, ir Hadėjaus eono metu Žemė jau turėjo kietą paviršių, joje buvo gana vėsu ir jau egzistavo vanduo. Vėlyvojo kosminio bombardavimo teorija paaiškina, kodėl beveik nėra įrodymų, kad Žemėje egzistuoja senesnės, nei 3,8 mlrd. metų uolienos – teigiama, kad didžiąją Žemės plutos dalį sunaikino susidūrimai.
Yra įrodymų, kad gyvybė Žemėje atsirado gerokai seniau, nei dabar galvojama – 4,25 mlrd. metų senumo cirkonio kristaluose nustatytas didelis anglies izotopo kiekis, kas indikuoja biologinius procesus. Gali būti, kad gyvybė Žemėje atsirado Hadėjaus, o ne Archėjaus metu, tik jos vystymąsi pristabdė ar ją net trumpam buvo sunaikinęs kosminis bombardavimas.
Galimos priežastys
Dujinių milžinių migracija
Kai kurios kompiuterinės simuliacijos rodo, kad dujų milžinės susidarė ne tose orbitose, kuriose jos yra dabar, o dėl gravitacinių perturbacijų kelis šimtus milijonų metų judėjo. Manoma, kad Jupiterio orbita pasislinko arčiau Saulės, o Neptūnas bei Uranas apsikeitė vietomis ir nutolo nuo Saulės. Šių migravimų metu Jupiteris ir Saturnas atsidūrė orbitiniame rezonanse, ir dėl šio rezonanso poveikio buvo sutrikdytos asteroidų žiedo ir Koiperio žiedo objektų trajektorijos.
Vėlesnis Urano ir Neptūno susiformavimas
Yra siūloma, kad dėl reto proplanetinio disko išorinėje Saulės sistemoje planetų susidarymas vyko žymiai lėčiau. Tokiu atveju Urano ir Neptūno susidarymas turėjo trukti keletą milijardų metų, ir naujų planetų poveikis galėjo sukelti kosminį bombardavimą. Tačiau kiti skaičiavimai rodo, kad visos dujinės milžinės susiformavo itin greitai, 10 mln. metų laikotarpiu.
Išnašos
- L. A. Haskin, R. L. Korotev, R. L. Rockow, B. L. Jolliff (1998). „The case for an Imbrium origin of the Apollo thorium-rich impact-melt breccias“. Meteorit. Planet. Sci. 33: 959–979.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - http://news.nationalgeographic.com/news/2008/09/080925-oldest-rocks.html
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėlyvasis kosminis bombardavimas, Kas yra Vėlyvasis kosminis bombardavimas? Ką reiškia Vėlyvasis kosminis bombardavimas?
Velyvasis kosminis bombardavimas Zemes istorijos laikotarpis prasidejes pries 4 1 ir pasibaiges pries 3 8 milijardo metu kai Zeme Menulis Marsas ir kiti Saules sistemos kunai itin daznai susidurdavo su asteroidais ar kometoidais Nustatyta kad dauguma Menulyje esanciu smugio islydytu uolienu susidare kaip tik siuo laikotarpiu Kol kas dar nezinoma kodel susidurimai su kosminiais kunais intensyviausiai vyko kaip tik siuo geologiskai trumpu laikotarpiu Egzistuoja hipoteze kad kaip tik tuo metu vyko dujiniu milziniu migracija del kurios gravitacinio poveikio Koiperio ziedo ar asteroidu ziedo objektai įgavo labai ekscentriskas orbitas ir todel padidejo susidurimo su Zemes tipo planetomis tikimybe ĮrodymaiPagrindinis įrodymas kad Menulis patyre kosminį bombardavima yra radiometrinio datavimo metodais nustatyti smugio istirpdytu uolienu surinktu Apollo misiju metu amziai Manoma kad dauguma siu uolienu susidare susidurimu su desimciu kilometru skersmens kunais metu Istyrus uolienu meginius Zemeje pasirode kad jos visos sustingo pries 3 8 4 1 mlrd metu Taciau kosminio bombardavimo hipoteze susilauke ir kritikos Pagrindiniai priekaistai jai yra tai kad 1 Apollo misiju metu paimti meginiai is tiesu buvo is to paties susidurimo rajono Lietu juros ir 2 senesnes nei 4 1 mlrd metu smugines uolienos neisliko del velesniu susidurimu arba issilyde ju metu Pirmasis teiginys liecia tai kad visi Apollo paimti uolienu pavyzdziai galejo buti paimti is Lietu juros rajono kadangi vieno susidurimo metu ismestos medziagos galejo atsirasti visose trijose Apollo nusileidimu vietose Antroji hipoteze teigia kad senesniu nei 4 1 mlrd metu smuginiu uolienu nerasta nes jos buvo sunaikintos per praejusius 4 mlrd metu arba jos buvo dar sykį islydytos velesniu susidurimu metu ir taip sumazejo ju radiometriniais matavimais nustatomas amzius Geologines pasekmesAkivaizdu kad ir Zeme turejo patirti stipru asteroidu bombardavima tuo paciu metu kaip Menulis tik susidurimu zymes ant Zemes pavirsiaus paslepe aktyvesni geologiniai bei biologiniai procesai vanduo erozija Spejama kad Zemeje tuo metu turejo susidaryti 22 000 ar daugiau smuginiu krateriu kuriu skersmuo nevirsija gt 20 km apie 40 smuginiu baseinu kuriu skersmuo butu apie 1000 km keletas 5000 km dydzio smuginiu baseinu Anksciau buvo tikima kad per visa Hadejaus eona Zemes pavirsius buvo issilydes ir seismiskai aktyvus temperatura auksta Dabar manoma kad Zemes pavirsius sukietejo labai greitai mazdaug per 100 mln metu ir Hadejaus eono metu Zeme jau turejo kieta pavirsiu joje buvo gana vesu ir jau egzistavo vanduo Velyvojo kosminio bombardavimo teorija paaiskina kodel beveik nera įrodymu kad Zemeje egzistuoja senesnes nei 3 8 mlrd metu uolienos teigiama kad didziaja Zemes plutos dalį sunaikino susidurimai Yra įrodymu kad gyvybe Zemeje atsirado gerokai seniau nei dabar galvojama 4 25 mlrd metu senumo cirkonio kristaluose nustatytas didelis anglies izotopo kiekis kas indikuoja biologinius procesus Gali buti kad gyvybe Zemeje atsirado Hadejaus o ne Archejaus metu tik jos vystymasi pristabde ar ja net trumpam buvo sunaikines kosminis bombardavimas Galimos priezastysDujiniu milziniu migracija Kai kurios kompiuterines simuliacijos rodo kad duju milzines susidare ne tose orbitose kuriose jos yra dabar o del gravitaciniu perturbaciju kelis simtus milijonu metu judejo Manoma kad Jupiterio orbita pasislinko arciau Saules o Neptunas bei Uranas apsikeite vietomis ir nutolo nuo Saules Siu migravimu metu Jupiteris ir Saturnas atsidure orbitiniame rezonanse ir del sio rezonanso poveikio buvo sutrikdytos asteroidu ziedo ir Koiperio ziedo objektu trajektorijos Velesnis Urano ir Neptuno susiformavimas Yra siuloma kad del reto proplanetinio disko isorineje Saules sistemoje planetu susidarymas vyko zymiai leciau Tokiu atveju Urano ir Neptuno susidarymas turejo trukti keleta milijardu metu ir nauju planetu poveikis galejo sukelti kosminį bombardavima Taciau kiti skaiciavimai rodo kad visos dujines milzines susiformavo itin greitai 10 mln metu laikotarpiu IsnasosL A Haskin R L Korotev R L Rockow B L Jolliff 1998 The case for an Imbrium origin of the Apollo thorium rich impact melt breccias Meteorit Planet Sci 33 959 979 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link http news nationalgeographic com news 2008 09 080925 oldest rocks html