Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Aleksandras Antonijus Sapiega
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Aleksandras Antonijus Sapiega | |
|---|---|
| Sapiegos | |
| Lapinas (herbas) | |
| Gimė | 1773 m. rugsėjo 3 d. Strasbūras |
| Mirė | 1812 m. rugsėjo 8 d. (39 metai) Derečinas |
| Tėvas | Juozapas Sapiega |
| Motina | Teofilė Jablonovska |
| Sutuoktinis (-ė) | Ana Zamoiskytė |
| Vaikai | Ana Sofija Sapiegaitė, Leonas Sapiega, Leonas Liudvikas Sapiega |
| Vikiteka | Aleksandras Antonijus Sapiega |
Kunigaikštis Aleksandras Antonijus Sapiega (lenk. Aleksander Antoni Sapieha, 1773 m. rugsėjo 3 d., Strasbūras – 1812 m. rugsėjo 8 d., Derečinas) – Varšuvos kunigaikštystės ginklininkas, kamergeris ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto adjutantas, mokslininkas, mecenatas, tyrėjas ir politikas.
Biografija
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Kodenio linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos didžiojo raikytojo Juozapo Sapiegos (1737–1792) ir Teofilės Jablonovskos (1743–1816) vienintelis sūnus.
Gimė ir vaikystės metus praleido Prancūzijoje, kur emigravo jo tėvai po Baro konfederacijos pralaimėjimo. Nuo 1777 metų gyveno pas savo tetą Aną Jablonovską (1728–1800), Palenkėje (Semiatičiuose ir ), kur gavo namų išsilavinimą ir pradėjo domėtis mokslu.
1792 metais Aleksandras Sapiega susipažino su Lenkijos mokslininku ir rašytoju Stanislovu Stašic, su kuriuo kartu pradėjo domėtis ATR rytų geologija. 1794 metais Aleksandras Sapiega ir Stanislovas Sašičius išvažiavo į Vieną, kur užmezgė ryšius su Juozapu Maksimilanu Osolinskiu.
1800 metais Stanislovui Stašicui rekomenduojant Aleksandras Sapiega tapo Varšuvos mokslo mylėtojų draugijos nariu. 1801–1802 metais buvo paskelbti A. Sapiega chemijos darbai. 1802–1803 metais keliavo po Balkanų pusiasalio šalis, padarė vertingą savo kelionės aprašymą („Podroze po krajach slowianskich“ (Vroclavas, 1811)). Po trumpos pertraukos, kada jis buvo Prancūzijoje, kur skaitė lekcijas, grįžo į Balkanus kur gyveno iki 1806 metų. Buvo stebimas Prancūzijos ir Austrijos policijos.
1807 metų sausį Aleksandras organizavo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto atvykimą į Varšuvą, tapo jo kamergeriu ir adjutantu. Dalyvavo Gdansko apgultyje (1807), po ko žiemą praleido Paryžiuje, Napoleono rūmuose. 1808–1809 metais užsiėmė moksliniais tyrimais Prancūzijoje, po to prisidengiant tyrimų veikla išvažiavo į Rusiją, kur studijavo žmonių nuotaikas rusų ATR aneksuotose žemėse. Sukūrė Prancūzijos žvalgybos agentų tinklą užimtose teritorijose.
1812 metų liepos 1 d. kunigaikštis Aleksandras Antonijus Sapiega įėjo į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikinos vyriausybės sudėtį, suformuotos palaikant Napoleono armijos Prancūzijos invazijos į Rusiją metu, kur vadovavo kariniam departamentui. Dėl nesutarimų su Lietuvos general-gubernatoriumi Dirku netrukus paliko LDK laikinąją vyriausybę. Aleksandras Sapiega išvažiavo iš Vilniaus į savo dvarą Višnice. Pakeliui jis buvo užpultas šerno, nuo įkandimo kurio jam prasidėjo kraujo užkrėtimas ir gangrena.
1812 metų rugsėjo 8 d. 39-metis Aleksandras Antonijus Sapiega mirė Derečine, savo giminaičio Pranciškaus Sapiegos dvare.
Mokslinė veikla
Aleksandras Antonijus Sapiega įgyvendino mineralogines ekspedicijas po Lietuvą ir Lenkiją, taip pat Alpėse, Balkanų pusiasalyje ir Voluinėje.
Buvo mokslinio darbo „Mineralogija“ (1801 m.), neorganinės chemijos (1801–1802 m.) vadovėlio, rašinio apie kristalografiją autoriumi.
Keliavo po Adrijos jūros pakrantę, kur studijavo Slovencų, Chorvatų, Bosnių ir hercegiovinų etnografiją.
1804 metais pakilo į Mon-Seni Alpėse (aukštis – 3 km), apie ką liepos 13 d. pranešė Liono mokslų akademijos posėdyje.
Šeima
1794 metais Aleksandras Antonijus Sapiega vedė Aną Zamoiskytę (1780–1859), Karūnos didžiojo kanclerio ir Zamoistės ordinato Adžejaus Jeronimo Zamoiskio (1716–1792) ir Konstancijos Čartoriskaitės (1778–1837) dukterį. Vaikai:
- Ana Sofija Sapiegaitė (1799–1864), kunigaikščio Adomo Jurgio Čartoriskio (1770–1861) žmona nuo 1817 metų
- Leonas Sapiega (m. iki 1801)
- Leonas Liudvikas Sapiega (1802–1878), 1825 metais vedė grafaitę Jadvygą Zamoiskytę (1806–1890)
Literatūra
- J. Skowronek. Z magnackiego gniazda do napoleońskiego wywiadu. Aleksander Sapieha. – Warszawa: 1992.
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8. С.222-228
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Antonijus Sapiega, Kas yra Aleksandras Antonijus Sapiega? Ką reiškia Aleksandras Antonijus Sapiega?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Aleksandras Antonijus SapiegaSapiegosLapinas herbas Gime 1773 m rugsejo 3 d StrasburasMire 1812 m rugsejo 8 d 39 metai DerecinasTevas Juozapas SapiegaMotina Teofile JablonovskaSutuoktinis e Ana ZamoiskyteVaikai Ana Sofija Sapiegaite Leonas Sapiega Leonas Liudvikas SapiegaVikiteka Aleksandras Antonijus Sapiega Kunigaikstis Aleksandras Antonijus Sapiega lenk Aleksander Antoni Sapieha 1773 m rugsejo 3 d Strasburas 1812 m rugsejo 8 d Derecinas Varsuvos kunigaikstystes ginklininkas kamergeris ir Prancuzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto adjutantas mokslininkas mecenatas tyrejas ir politikas BiografijaLietuvos magnatu Sapiegu gimines Kodenio linijos atstovas herbo Lis savininkas Lietuvos didziojo raikytojo Juozapo Sapiegos 1737 1792 ir Teofiles Jablonovskos 1743 1816 vienintelis sunus Gime ir vaikystes metus praleido Prancuzijoje kur emigravo jo tevai po Baro konfederacijos pralaimejimo Nuo 1777 metu gyveno pas savo teta Ana Jablonovska 1728 1800 Palenkeje Semiaticiuose ir kur gavo namu issilavinima ir pradejo dometis mokslu 1792 metais Aleksandras Sapiega susipazino su Lenkijos mokslininku ir rasytoju Stanislovu Stasic su kuriuo kartu pradejo dometis ATR rytu geologija 1794 metais Aleksandras Sapiega ir Stanislovas Sasicius isvaziavo į Viena kur uzmezge rysius su Juozapu Maksimilanu Osolinskiu 1800 metais Stanislovui Stasicui rekomenduojant Aleksandras Sapiega tapo Varsuvos mokslo myletoju draugijos nariu 1801 1802 metais buvo paskelbti A Sapiega chemijos darbai 1802 1803 metais keliavo po Balkanu pusiasalio salis padare vertinga savo keliones aprasyma Podroze po krajach slowianskich Vroclavas 1811 Po trumpos pertraukos kada jis buvo Prancuzijoje kur skaite lekcijas grįzo į Balkanus kur gyveno iki 1806 metu Buvo stebimas Prancuzijos ir Austrijos policijos 1807 metu sausį Aleksandras organizavo Prancuzijos imperatoriaus Napoleono I Bonaparto atvykima į Varsuva tapo jo kamergeriu ir adjutantu Dalyvavo Gdansko apgultyje 1807 po ko ziema praleido Paryziuje Napoleono rumuose 1808 1809 metais uzsieme moksliniais tyrimais Prancuzijoje po to prisidengiant tyrimu veikla isvaziavo į Rusija kur studijavo zmoniu nuotaikas rusu ATR aneksuotose zemese Sukure Prancuzijos zvalgybos agentu tinkla uzimtose teritorijose Aleksandro Antonijaus Sapiegos kapas 1812 metu liepos 1 d kunigaikstis Aleksandras Antonijus Sapiega įejo į Lietuvos didziosios kunigaikstystes laikinos vyriausybes sudetį suformuotos palaikant Napoleono armijos Prancuzijos invazijos į Rusija metu kur vadovavo kariniam departamentui Del nesutarimu su Lietuvos general gubernatoriumi Dirku netrukus paliko LDK laikinaja vyriausybe Aleksandras Sapiega isvaziavo is Vilniaus į savo dvara Visnice Pakeliui jis buvo uzpultas serno nuo įkandimo kurio jam prasidejo kraujo uzkretimas ir gangrena 1812 metu rugsejo 8 d 39 metis Aleksandras Antonijus Sapiega mire Derecine savo giminaicio Pranciskaus Sapiegos dvare Moksline veiklaAleksandras Antonijus Sapiega įgyvendino mineralogines ekspedicijas po Lietuva ir Lenkija taip pat Alpese Balkanu pusiasalyje ir Voluineje Buvo mokslinio darbo Mineralogija 1801 m neorganines chemijos 1801 1802 m vadovelio rasinio apie kristalografija autoriumi Keliavo po Adrijos juros pakrante kur studijavo Slovencu Chorvatu Bosniu ir hercegiovinu etnografija 1804 metais pakilo į Mon Seni Alpese aukstis 3 km apie ka liepos 13 d pranese Liono mokslu akademijos posedyje SeimaAleksandro Antonijaus Sapiegos zmona Ana 1794 metais Aleksandras Antonijus Sapiega vede Ana Zamoiskyte 1780 1859 Karunos didziojo kanclerio ir Zamoistes ordinato Adzejaus Jeronimo Zamoiskio 1716 1792 ir Konstancijos Cartoriskaites 1778 1837 dukterį Vaikai Ana Sofija Sapiegaite 1799 1864 kunigaikscio Adomo Jurgio Cartoriskio 1770 1861 zmona nuo 1817 metu Leonas Sapiega m iki 1801 Leonas Liudvikas Sapiega 1802 1878 1825 metais vede grafaite Jadvyga Zamoiskyte 1806 1890 LiteraturaJ Skowronek Z magnackiego gniazda do napoleonskiego wywiadu Aleksander Sapieha Warszawa 1992 Encyklapedyya gistoryi Belarusi U 6 t T 6 Kn 1 Puzyny Usaya Belarus Encykl Redkal G P Pashkoy galoyny red i insh Mast E E Zhakevich Mn BelEn 2001 591 s il ISBN 985 11 0214 8 S 222 228