Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šatrija reikšmės ŠatrijaŠatrijaKoordinatės 55 52 21 3 š pl 22 33 29 7 r ilg 55 872583 š pl 22 558250 r il
Pašatrijos piliakalnis
- Kitos reikšmės – Šatrija (reikšmės).
| Šatrija | |||
|---|---|---|---|
| Šatrija | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Luokės seniūnija | ||
| Aukštis | 228 m | ||
| Plotas | 60x60 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Tirtas | 1835 m. | ||
| Registro Nr. | A1393K / 24531, 24532, 3476 / AR1199 | ||
Šatrija – piliakalnis Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Luokė – Gaulėnai 2,7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio Žylakiuose (stovi meninė rodyklė) pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1,5 km yra kelio gale. Apylinkėse įsteigtas Šatrijos kraštovaizdžio draustinis (813 ha).
Archeologinėje nomenklatūroje žinomas kaip Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete, arba Luokės piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1393K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1199).
Piliakalnis
Piliakalnis įrengtas vienoje aukščiausių Žemaitijos kalvų (altitudė – 228,7 m). Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai – Medvėgalis, Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė, matosi Telšių katedros bokštai. Ant kalno yra aukuras. Ant gretimos kalvos yra atkurta amžinoji ugnis. Kalno apylinkės priklauso Šatrijos kraštovaizdžio draustiniui, kuris užima 813 ha.
Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitai labai statūs, daugiau kaip 25 m aukščio. Aikštelė viršuje – ovalios formos, 60x60 m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje. Kitur jie gerokai apardyti, nes anksčiau piliakalnio šlaitai buvo ariami.
Kultūra
Arti Šatrijos Kalno esančio Raudonkalnio viršūnėje sergėjama Šatrijos amžinoji ugnis. Kiekvieną parą nuo 2017 metų savanoriai ugnume (ugnies name) sergėja ugnį ir prižiūri, jog ji neužgestų. Amžinosios ugnies sergėjimas yra atkurta tradicija, kuri kadaise buvo praktikuojama baltų žemėse iki krikščionybės įsitvirtinimo.
Kasmet, trečiąjį liepos šeštadienį senojo protėvių tikėjimo tęsėjai susirenka ant Šatrijos švęsti Gabijos šventės.
Tyrimai
1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkstantmečio antra puse – II tūkstmečio pradžia. Kalvoje rasti archeologiniai radiniai: degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmeniniai kirvukai. Kalvos viršuje XIV a. stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonių gyventa dar nuo II a. pr. m. e. Čia galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus krikščionybę. Viduramžiais buvo net mėginta pervadinti kalvą šv. Juozapoto kalnu, bet šis pavadinimas neprigijo.
2009 m. siekiant gauti finansavimą Šatrijos piliakalniui tvarkyti Žemaičių muziejus Alka, archeologai Dalia Karalienė ir Antanas Kavaliauskas, Varnių regioninio parko direkcijos pavedimu atliko tyrimus piliakalnio teritorijoje. Iškasta 61 perkasa bei šurfai (perkasa – 2x10 m, 5x5 m, šurfai – 1x1, 2x2 m duobė), ištirta 220 m². Giliausia perkasa siekė 1,60 m, giliausias šurfas – 2,20 – 2,30 cm. Duobės buvo kasamos tose vietose, kuriose bus daromi takai, tarp duobių 30 – 40 m atstumas. Piliakalnio papėdėje esančiame take, kuriuo dabar naudojasi ūkininkai, iš 18 duobių tik trijose aptiktas kultūrinis sluoksnis. Šlaituose iškastos 2 perkasos, terasose – 3, viršaus aikštelėje – 1 perkasa. Rasta įrodymų, jog ant piliakalnio buvo įsikūrusi gyvenvietė. Vienoje iš perkasų aptiktos dvi ugniavietės, viena nuo kitos per 5,40 m bei nemažai stambių žolėdžių gyvulių, paukščių kaulų, nedidelės šerno iltys, aptiktos geležies lydymo atliekos, šukos, pagamintos iš kaulo, vyriškas žiedas, titnago skeltė, daug žiestos, grublėtos keramikos, puodų šukių fragmentų. Kai kurios šukės lipdytos ir ornamentuotos gnaibymu, kai kurios – piršto įspaudimu. Viename šurfe, rytinėje piliakalnio papėdėje, 40 cm gylyje, aptikta žmonių kaulų: keletas kaukolių, kojų kaulų, dantis. Daroma prielaida, jog radiniai išlikę iš V–VIII a. ar XV a.
Legendos
Pasakojama, kad nuo seno ant kalvos rinkosi visos Žemaitijos raganos. Kažkada jos apipylė žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią ir atsirado piliakalnis. Bažnyčiai ėmus pūti, kalno viršus įlinko. Žmonės kalba, kad kažkada per kalvotą Žemaitiją ėjęs milžinas prisipylė pilnas kišenes žemių. Pavargęs prigulė pailsėti ir užmigo. Kur buvusios kur nebuvusios čia pat atlėkė pelės, kurios pragraužė kišenes ieškodamos skanėstų. Prabudęs milžinas įsiuto ir sušuko: „Ak jūs nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“. Pelės kaipmat išsilakstė, ir taip prigijo Šatrijos pavadinimas.
Literatūra
Šatrijos kalvą savo kūryboje mini nemažai žymių Lietuvos menininkų: Eduardas Mieželaitis, Antanas Žmuidzinavičius, Maironis, Kazys Bradūnas, Čiurlionis. Marija Pečkauskaitė pasirinko Šatrijos Raganos slapyvardį.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Getautės piliakalnis 15 km Biržuvėnų piliakalnis 6 km | Gyvolių piliakalnis 39 km | Luponių piliakalnis 47 km Romučių piliakalnis 24 km | |||||||||
| Paplienijos piliakalnis 22 km | | Girnikų piliakalnis 30 km Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 19 km | |||||||||
| Medvėgalis 35 km Sprūdės piliakalnis 10 km | Girgždūtė 17 km Moteraičio piliakalnis 11 km | Vainagių piliakalnis 22 km | |||||||||
Galerija
- Šatrijos piliakalnis
- Šatrijos piliakalnis
Šaltiniai
- Žemaitijos piliakalniai. Jie slėpė ir gynė žemaičius. Žemaičių žemė, 2004 m. Nr. 3 Archyvuota kopija 2015-01-02 iš Wayback Machine projekto.
- Skaistė Sadonytė. Šatrijos piliakalnis slepia gyvenvietės liekanas. Telšių žinios, 2009 m. rugpjūčio 11 d.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. p. 161 (Nr. 715)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V.,1973, p. 189
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pašatrijos piliakalnis, Kas yra Pašatrijos piliakalnis? Ką reiškia Pašatrijos piliakalnis?
Kitos reiksmes Satrija reiksmes SatrijaSatrijaKoordinates 55 52 21 3 s pl 22 33 29 7 r ilg 55 872583 s pl 22 558250 r ilg 55 872583 22 558250Vieta Telsiu rajonasSeniunija Luokes seniunijaAukstis 228 mPlotas 60x60Priespilis gyvenvieteNaudotas I tukstantmetis II tukstantmecio pradziaTirtas 1835 m Registro Nr A1393K 24531 24532 3476 AR1199 Satrija piliakalnis Zemaitijoje Telsiu rajono savivaldybes teritorijoje prie Pasatrijos kaimo Luokes seniunija Pasiekiamas is kelio Luoke Gaulenai 2 7 km į pietrycius nuo Luokes miestelio Zylakiuose stovi menine rodykle pasukus į desine pietu kryptimi uz 1 5 km yra kelio gale Apylinkese įsteigtas Satrijos krastovaizdzio draustinis 813 ha Archeologineje nomenklaturoje zinomas kaip Pasatrijos piliakalnis su gyvenviete arba Luokes piliakalnis registro kodas iki 2005 m balandzio 19 d A1393K Lietuvos Respublikos kulturos paminklu saraso Nr AR1199 Piliakalnis3D modelis Piliakalnis įrengtas vienoje auksciausiu Zemaitijos kalvu altitude 228 7 m Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai Medvegalis Girgzdute Moteraitis Sprude matosi Telsiu katedros bokstai Ant kalno yra aukuras Ant gretimos kalvos yra atkurta amzinoji ugnis Kalno apylinkes priklauso Satrijos krastovaizdzio draustiniui kuris uzima 813 ha Piliakalnio vakarinis ir rytinis slaitai labai status daugiau kaip 25 m aukscio Aikstele virsuje ovalios formos 60x60 m dydzio Ryskus pylimai pietineje slaito puseje Kitur jie gerokai apardyti nes anksciau piliakalnio slaitai buvo ariami KulturaArti Satrijos Kalno esancio Raudonkalnio virsuneje sergejama Satrijos amzinoji ugnis Kiekviena para nuo 2017 metu savanoriai ugnume ugnies name sergeja ugnį ir priziuri jog ji neuzgestu Amzinosios ugnies sergejimas yra atkurta tradicija kuri kadaise buvo praktikuojama baltu zemese iki krikscionybes įsitvirtinimo Kasmet treciajį liepos sestadienį senojo proteviu tikejimo tesejai susirenka ant Satrijos svesti Gabijos sventes Tyrimai1835 m piliakalnyje vyko kasinejimai Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tukstantmecio antra puse II tukstmecio pradzia Kalvoje rasti archeologiniai radiniai degintiniai kapai laidojimo urnos asariniai puodeliai dubeniuoti akmenys gintaro ir stiklo papuosalai akmeniniai kirvukai Kalvos virsuje XIV a stovejusi medine pilis o paslaiteje zmoniu gyventa dar nuo II a pr m e Cia galejo buti vienas svarbiausiu pagoniu tikejimo centru sunaikintu įvedus krikscionybe Viduramziais buvo net meginta pervadinti kalva sv Juozapoto kalnu bet sis pavadinimas neprigijo 2009 m siekiant gauti finansavima Satrijos piliakalniui tvarkyti Zemaiciu muziejus Alka archeologai Dalia Karaliene ir Antanas Kavaliauskas Varniu regioninio parko direkcijos pavedimu atliko tyrimus piliakalnio teritorijoje Iskasta 61 perkasa bei surfai perkasa 2x10 m 5x5 m surfai 1x1 2x2 m duobe istirta 220 m Giliausia perkasa sieke 1 60 m giliausias surfas 2 20 2 30 cm Duobes buvo kasamos tose vietose kuriose bus daromi takai tarp duobiu 30 40 m atstumas Piliakalnio papedeje esanciame take kuriuo dabar naudojasi ukininkai is 18 duobiu tik trijose aptiktas kulturinis sluoksnis Slaituose iskastos 2 perkasos terasose 3 virsaus aiksteleje 1 perkasa Rasta įrodymu jog ant piliakalnio buvo įsikurusi gyvenviete Vienoje is perkasu aptiktos dvi ugniavietes viena nuo kitos per 5 40 m bei nemazai stambiu zoledziu gyvuliu pauksciu kaulu nedideles serno iltys aptiktos gelezies lydymo atliekos sukos pagamintos is kaulo vyriskas ziedas titnago skelte daug ziestos grubletos keramikos puodu sukiu fragmentu Kai kurios sukes lipdytos ir ornamentuotos gnaibymu kai kurios pirsto įspaudimu Viename surfe rytineje piliakalnio papedeje 40 cm gylyje aptikta zmoniu kaulu keletas kaukoliu koju kaulu dantis Daroma prielaida jog radiniai islike is V VIII a ar XV a LegendosPasakojama kad nuo seno ant kalvos rinkosi visos Zemaitijos raganos Kazkada jos apipyle zememis kalno vietoje stovejusia baznycia ir atsirado piliakalnis Baznyciai emus puti kalno virsus įlinko Zmones kalba kad kazkada per kalvota Zemaitija ejes milzinas prisipyle pilnas kisenes zemiu Pavarges prigule pailseti ir uzmigo Kur buvusios kur nebuvusios cia pat atleke peles kurios pragrauze kisenes ieskodamos skanestu Prabudes milzinas įsiuto ir susuko Ak jus nenaudeles kaip duosiu su satra Peles kaipmat issilakste ir taip prigijo Satrijos pavadinimas LiteraturaSatrijos kalva savo kuryboje mini nemazai zymiu Lietuvos menininku Eduardas Miezelaitis Antanas Zmuidzinavicius Maironis Kazys Bradunas Ciurlionis Marija Peckauskaite pasirinko Satrijos Raganos slapyvardį Aplinkiniai piliakalniaiGetautes piliakalnis 15 km Birzuvenu piliakalnis 6 km Gyvoliu piliakalnis 39 km Luponiu piliakalnis 47 km Romuciu piliakalnis 24 kmPaplienijos piliakalnis 22 km Girniku piliakalnis 30 km Kalniskiu piliakalnis Saukenai 19 kmMedvegalis 35 km Sprudes piliakalnis 10 km Girgzdute 17 km Moteraicio piliakalnis 11 km Vainagiu piliakalnis 22 kmGalerijaSatrijos piliakalnis Satrijos piliakalnisSaltiniaiZemaitijos piliakalniai Jie slepe ir gyne zemaicius Zemaiciu zeme 2004 m Nr 3 Archyvuota kopija 2015 01 02 is Wayback Machine projekto Skaiste Sadonyte Satrijos piliakalnis slepia gyvenvietes liekanas Telsiu zinios 2009 m rugpjucio 11 d Lietuvos TSR archeologijos atlasas V 1975 T 2 p 161 Nr 715 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas V 1973 p 189 Kulturos paminklu enciklopedija V 1998 T 2 NuorodosLietuvos piliakalniai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai