Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 58 57 š pl 22 14 46 r ilg 55 9824 š pl 22 2462 r ilg 55 9824 22 2462 Telšių šv Antano Paduviečio katedraVyskupija Tel
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra
55°58′57″š. pl. 22°14′46″r. ilg. / 55.9824°š. pl. 22.2462°r. ilg.
| Telšių šv. Antano Paduviečio katedra | |
|---|---|
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Telšių |
| Savivaldybė | Telšių rajonas |
| Gyvenvietė | Telšiai |
| Adresas | Katedros g. 2 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1794 m. |
- Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Telšių šv. Antano Paduviečio katedra stovi Telšiuose. Vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus.
Istorija
Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia.
Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m.
1761 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, 1794 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Tadas Juozapas Bukota. Statant bažnyčią, į ją integruotas 1650 m. statytas mūrinis šv. Loreto namelis-koplyčia. Išlikę Telšių Loreto koplyčios fragmentai - seniausio mūro pastato Telšiuose pavyzdys. 1802 m. sudaryta sutartis pastatyti priebažnytį ir 2 bokštus (pristatytas tik priebažnytis). 1836 m. tapo parapine. 1853 m. uždarytas bernardinų vienuolynas.
Klebono J. Moncevičiaus rūpesčiu 1862 m. išmūrytas bažnyčios bokštas. Jau 1867 m. gautas valdžios leidimas remontuoti jį. 1881 m. gautas leidimas remontuoti audros apgriautą bokštą. Jis nugriautas ir pastatytas dabartinis. Architektas Piotras Serbinovičius 1893 m. suprojektavo šventoriaus tvorą ir vartus, 1896 m. parengė bažnyčios remonto projektą. Ji su pertraukomis remontuota iki 1914 m. 1898 m. iš Varšuvos atvežta ir sumontuota visą antro aukšto galeriją juosianti aptvara su žibintais ir žvakidėmis. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. Įkūrus Telšių vyskupiją, bažnyčiai 1926 m. suteiktas katedros statusas.
1938 m. čekų meistras Otto Kratokvilas sukonstravo didelius dviejų manualų ir pėdalų, 22 registrų vargonus.
1973-1975 m. katedros klebonu dirbo kun. Antanas Vaičius, kuris nuo 1975 m. valdė Telšių vyskupiją, o 1982 m. buvo nominuotas vyskupu ir iki 2002 m. buvo Telšių vyskupas ordinaras. 1977-1983 m. katedros vikaru dirbo kun. Jonas Kauneckas - būsimasis Panevėžio vyskupas ordinaras (2002-2013 m.).
1996 m. Vokietijos kunigo Gerhard Lange rūpesčiu katedrai padovanoti penki varpai iš Rūro regione (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) nugriautos bažnyčios. Ta proga rekonstruota katedros bokšto varpinė. Rekonstrukcijos metu sumontuota nauja, cinkuoto metalo varpų pakabinimo konstrukcija vietoj iki tol buvusios medinės.
1999 m. rugsėjį į Telšių katedros kriptą perkelti vyskupo kankinio V. Borisevičiaus palaikai. Katedros kriptoje taip pat palaidoti vyskupai Justinas Staugaitis ir Pranciškus Ramanauskas. Katedros šventoriuje palaidoti vyskupai Petras Maželis, Juozapas Pletkus ir Antanas Vaičius, taipogi 1863 m. sukilimo dalyviai - kun. Antanas Gargasas bei kun. Izidorius Noreika.
2009 m. birželio 14 d., Telšių miesto šventės dieną, pašventintos naujosios katedros durys, kuriose dailininkas Romualdas Inčirauskas pavaizdavo krašto krikščionybės ir kultūros istoriją.
2016 m. liepos 23 d. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino katedros šventoriaus vartuose įkomponuotą meninę plokštę, skirtą Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Memorialinės plokštės architetas ir idėjos autorius - Algirdas Žebrauskas, fundatoriai - Elena ir Stanislovas Jurkai. Plokštėje nurodoma, jog 2013 m. rugpjūčio 1-4 d. Telšių katedroje, vadovaujant popiežiaus Pranciškaus legatui kardinolui Peteriui Erdo, iškilmingai paminėtas Žemaičių krikšto jubiliejus.
2015-2017 m. katedros klebonu dirbo kun. teol. dr. Darius Trijonis, kuris 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo nominuotas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru.
Nuo 2017 m. spalio 15 d. parapijos klebonu dirba kan. teol. lic. Vygintas Gudeliūnas.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais, dengtų skliautais. Meistrai Jurgis Mažeika ir Tomas Podgaiskis sukūrė septynis altorius. Jurgis Mažeika taip pat sukūrė baroko ir rokoko formų mūrinę sakyklą, kurioje pavaizduoti keturi Vakarų Bažnyčios tėvai.
Pagrindinis katedros fasadas - lakoniškų ir santūrių formų su virš jo kylančiu bokštu. Virš centrinio portalo įkomponuotas trikampis sandrikas. Antrą tarpsnį skaido siaurų, aukštų pusapvalių arkų langai. Pirmąjį galerijos aukštą apšviečia nedideli ovalūs fasadų langeliai.
2005 m., minint Telšių miesto 555 metų jubiliejų, katedros šventoriaus vartuose pastatytos katedros globėjo šv. Antano Paduviečio ir Telšių miesto globėjo šv. Stanislovo skulptūros, sukurtos skulptoriaus Arūno Sakalausko.
2009 m. katedrą papuošė prof. Romualdo Inčirausko su Rimo Mickevičiaus pagalba sukurtos reljefinės durys, skirtos Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Duris sudaro 4 reljefiniai epizodai-meniniai blokai: žemaičių pagoniškoji istorinė praeitis iki krikšto; Žemaitijos krikštas bei Konstancos Visuotinis Bažnyčios susirinkimas ir garsusis žemaičių skundas; Žemaičių vyskupystės istorija bei Telšių vyskupijos istorija.
Interjeras
Analogų Lietuvoje neturi katedros interjeras, kurio išskirtinis bruožas yra sienas supanti galerija. Jos pirmame ir antrame aukštuose išdėstyti 7 altoriai, kuriuos sukūrė skulptoriai Jurgis Mažeika ir Tomas Podgaiskis. Katedroje yra du didieji altoriai. Pirmame aukšte - Loreto Dievo Motinos su Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra. Antrame aukšte - šv. Antano Paduviečio su XVIII a. vidurio šv. Antano paveikslu. Šoniniai altoriai skirti Jėzaus Kristaus (Kristaus kalėjime), šv. Juozapo, šv. Barboros, šv. Pranciškaus ir šv. Justino garbei. Tomo Podgaiskio kūrybai iš šių altorių priskiriami trys, esantys antro aukšto galerijoje, ir didysis altorius.
Loreto Dievo motinos altorius, esantis pirmo katedros aukšto galerijoje, pastatytas XVIII a. pabaigoje, o jo autorystė priskiriama Tomui Podgaiskiui. Altorius įkomponuotas nišoje tarp neaukštų skliautų, todėl savo proporcijomis jis daug mažesnis nei antro aukšto galerijoje esantis šv. Antano altorius. Altoriuje esanti Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra greičiausiai sukurta XIX a. Apatinio tarpsnio šonuose, šalia nišos Dievo Motinos skulptūrai, abipus tabernakulio, yra dvi ant vieno kelio priklaupusių angelų figūros. Tarp sutrigubintų šoninių apatinio tarpsnio kolonų esančios dvi nišos šiuo metu tuščios, nors anksčiau ten stovėjo po dar vieną skulptūrą (tai matosi iš XIX-XX a. sandūroje darytų katedros nuotraukų). Viršutinio tarpsnio viršuje, centre, matyti debesys su angelų galvutėmis, supančiomis Marijos monogramą, o šonuose - du sėdintys ir po vieną ranką į monogramą tiesiantys angelai. Apatiniame tarpsnyje, šalia altoriaus ant piliastrų taip pat yra dvi prie sienos pritvirtintos šv. Petro ir šv. Pauliaus skultūros. Šiam altoriui 1790 m. popiežius Pijus VI suteikė privilegiją, nurodančią, kad altorius skirtas melstis už mirusiųjų sielas.
Šv. Juozapo arba Šventosios šeimos altorius pastatytas arčiausiai centrinio Loreto Dievo Motinos altoriaus. Tai vėlyvas, tik XIX a. II pusėje pastatytas klasicistinio stiliaus altorius, besiskiriantis nuo kitų altorių. Šio altoriaus paveikslai perkelti iš nugriautos medinės Telšių parapinės bažnyčios. Pirmojo tarpsnio centre – paveikslas Šventoji Šeima. Antrojo tarpsnio altoriaus paveikslas skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės garbei. Puošnumo altoriui teikia greta antro tarpsnio paveikslo simetriškai įkomponuotos vazos ir altorių vainikuojančios arkos centre įkomponuota angeliuko figūra.
Šv. Barboros altoriaus apatinio tarpsnio centre esančioje nišoje įkomponuota šv. Barboros skulptūra. Šalia skulptūros vaizduojamas bokštas, nes, pasak legendos, šv. Barboros tėvas pagonis Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatęs bokštą ir ten ją įkurdinęs. Viršutiniame altoriaus tarpsnyje - ypač dekoratyvus reljefas su šonuose sėdinčių angeliukų figūromis. Altoriaus viršūnę vainikuoja įmantrus vėlyvojo baroko baldakimas, po kuriuo šv. Onos, mokančios Švč. Mergelę Mariją, paveikslas. Šis paveikslas vėlyvas, į altorių įstatytas XIX a. viduryje ar II pusėje. 1780 m. popiežius Pijus VI bažnyčioje veikusiai šv. Barboros Kankinės brolijai dovanojo amžinus atlaidus. 1799 m. šį apdovanojimą patvirtino Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis.
Priešais šv. Barboros altorių yra Kristaus Kalėjime arba Antakalnio Jėzaus altorius. Pastarasis pavadinimas galėjo atsirasti dėl čia buvusios Antakalnio Jėzaus skulptūros, minimos 1822 m. bažnyčios inventoriuje. Altoriaus kompozicija tapati šv. Barboros altoriui. Pirmajame altoriaus tarpsnyje yra Kristaus kalėjime skulptūra, o antrajame - šv. Kazimiero paveikslas.
Antro aukšto katedros galerijoje, iš kairės centriniam šv. Antano altoriui yra Telšių vyskupijos globėjo Šv. Justino altorius. Iki 1926 m. šis altorius buvo dedikuotas Švč. Mergelei Marijai. Altoriaus šonuose ant stačiakampių formų retabulo stovi šv. Elžbietos ir šv. Zacharijaus – šv. Jono Krykštytojo tėvų skulptūros. Antrojo altoriaus tarpsnio kompoziciją rėmina voliutos, ant kurių keterų įkomponuotos viršuje ir apačioje simetriškai altoriaus kompozicijai sėdinčių keturių angelų figūros. Centre – tarp debesų, supama angelų vaizduojama Švenčiausioji Trejybė. Kompozicijos viršuje – debesyse stovintis angelas.
Kitas šoninis antro aukšto galerijos altorius yra Šv. Pranciškaus Serafiškojo altorius. Pirmajame altoriaus tarpsnyje tarp kolonų yra šv. Pranciškaus paveikslas. Šonuose, ant stačiakampių formų retabulo postamento stovi šv. Kazimiero ir šv. Vaclovo skulptūros. Antrasis altoriaus tarpsnis panašus į Šv Justino altorių - jo kompoziciją rėmina voliutos, ant kurių keterų įkomponuotos viršuje ir apačioje simetriškai altoriaus kompozicijai sėdinčių keturių angelų figūros. Bareljefinės figūros iliustruoja šv. Pranciškaus stigmų gavimą. Klūpančiam šv. Pranciškui Švč. Mergelė Marija tiesia kaspiną su įrašu Agnus Dei ir rodo į iškilmingai pasirodantį debesyse, supamą angelų Jėzų. Jėzus - viena ranka laiminantis, o kita - laikantis kryžių.
Centrinis katedros altorius skirtas Šv. Antanui Paduviečiui. Šis altorius - baroko ir klasicizmo elementų derinys. Altoriaus pirmo tarpsnio centre - XVIII a. vidurio nežinomo autoriaus tapytas šv. Antano paveikslas. Paveikslo šone, netoli rėmo, prie baldakimo matyti jo fundatoriaus Mykolo Gorskio herbas iš auksuotos sidabro plokštelės. Altorių darė skulptorius Tomas Podhaiskis. Jis altoriui komponuoti pasirinko korintiškąjį orderį su smulkiai kaneliūruotomis kolonomis ir piliastrais, virš jų - gausiai dantyti karnizai, frizai, puošti angeliukų su girliandomis lipdiniais. Altoriaus antro aukšto dalis užbaigta skulptūrine grupe, kurios pagrindą sudaro legenda, pagal kurią šv. Antanas tam, kad įrodytų, jog Eucharistija yra Kristaus kūnas ir kraujas, privertė prie taurės ir Ostijos suklupti asilą. Abejose altoriaus nišose, puoštuose vienodu rokokiniu ornamentu, yra pranciškonų šventųjų - Šv. Liuviko ir šv. Bonaventūros skulptūros.
Katedros pirmojo aukšto galerijoje, priešais šv. Juozapo altorių yra rokoko stiliaus sakykla. Apačioje ją puošia keturių bažnyčios daktarų figūros, o virš sakyklos - marmurinis baldakimas, po kuriuo - balandžio pavidalo Šventoji Dvasia. Ant marmurinio baldakimo karnizo stovi arba sėdi keturių evangelistų skulptūros, o virš jų - laiminančio Kristaus figūra.
Katedroje esantį vyskupo sostą su baldakimu, puoštą auksuotais drožiniais, 1926 m. sukūrė drožėjas Kazys Karalius.
Nuorodos
- Katedros oficiali svetainė
- Informacija apie katedrą Telšių vyskupijos svetainėje
Literatūra
- Adomas Butrimas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. – V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. – 287 [1] p. ISBN 978-9955-854-02-9
- 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 132-133. ISBN 978-9955-652-48-9
Šaltiniai
- 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 132
- 2008 m. sausio 5 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedros architektūriniai tyrimai Nr. G334K1, p. 1. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- 2008 m. sausio 5 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedros architektūriniai tyrimai Nr. G334K1, p. 1. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- Telšių parapijos istorija
- Mirė Telšių vyskupas emeritas Archyvuota kopija 2018-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas[neveikianti nuoroda]
- 2008 m. sausio 5 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedros architektūriniai tyrimai Nr. G334K1, p. 3-4. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- Kankinių vyskupo Vincento Borisevičiaus <...> palaikai iškilmingai perkelti į Žemaitiją
- Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- Ant Telšių katedros durų – Žemaitijos krikšto istorija Archyvuota kopija 2009-12-15 iš Wayback Machine projekto.
- Telšių katedros Garbės vartus papuošė memorialinė plokštė Archyvuota kopija 2018-01-18 iš Wayback Machine projekto.
- Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis Archyvuota kopija 2018-01-17 iš Wayback Machine projekto.
- Sekmadienis Telšių katedroje: D. Trijonis perdavė parapiją V. Gudeliūnui
- 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 133
- 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 132-133
- Žemaitijos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaitijos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018-01-16 iš Wayback Machine projekto.
- 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 133
- VALINČIUTĖ, Rima. Naujai atributuoti Tomo Podgaiskio kūriniai. Acta Academiae Artium Vilnensis, Nr. 31, 2003, p. 123
- BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 128
- Telšių katedros altoriai
- Telšių katedros altoriai
- BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 136
- Telšių katedros altoriai
- Telšių katedros altoriai
- BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 154, 162, 166
- BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 136
- 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 133
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, Kas yra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra? Ką reiškia Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra?
55 58 57 s pl 22 14 46 r ilg 55 9824 s pl 22 2462 r ilg 55 9824 22 2462 Telsiu sv Antano Paduviecio katedraVyskupija TelsiuDekanatas TelsiuSavivaldybe Telsiu rajonasGyvenviete TelsiaiAdresas Katedros g 2Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1794 m Kitos reiksmes Sv Antano Paduviecio baznycia Telsiu sv Antano Paduviecio katedra stovi Telsiuose Velyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus IstorijaKatedros vidus Salia buvusios baznycios 1624 m pastatytas bernardinu vienuolynas 1650 m suresta nauja medine baznycia Ji per 1702 m miesto gaisra sudege 1738 m pastatyta nauja medine baznycia Bernardinu murinio vienuolyno L formos viena dalis pastatyta 1702 m kita 1762 m Is Kretingos perkelta mokykla kurios murinis dviaukstis pastatas iskilo 1796 m 1761 m pradeta statyti murine baznycia 1794 m baznycia konsekravo Zemaiciu vyskupas sufraganas Tadas Juozapas Bukota Statant baznycia į ja integruotas 1650 m statytas murinis sv Loreto namelis koplycia Islike Telsiu Loreto koplycios fragmentai seniausio muro pastato Telsiuose pavyzdys 1802 m sudaryta sutartis pastatyti priebaznytį ir 2 bokstus pristatytas tik priebaznytis 1836 m tapo parapine 1853 m uzdarytas bernardinu vienuolynas Klebono J Monceviciaus rupesciu 1862 m ismurytas baznycios bokstas Jau 1867 m gautas valdzios leidimas remontuoti jį 1881 m gautas leidimas remontuoti audros apgriauta boksta Jis nugriautas ir pastatytas dabartinis Architektas Piotras Serbinovicius 1893 m suprojektavo sventoriaus tvora ir vartus 1896 m parenge baznycios remonto projekta Ji su pertraukomis remontuota iki 1914 m 1898 m is Varsuvos atvezta ir sumontuota visa antro auksto galerija juosianti aptvara su zibintais ir zvakidemis Baznycioje sumontuoti garsaus lietuviu meistro Jono Garaleviciaus pagaminti vargonai Įkurus Telsiu vyskupija baznyciai 1926 m suteiktas katedros statusas 1938 m ceku meistras Otto Kratokvilas sukonstravo didelius dvieju manualu ir pedalu 22 registru vargonus 1973 1975 m katedros klebonu dirbo kun Antanas Vaicius kuris nuo 1975 m valde Telsiu vyskupija o 1982 m buvo nominuotas vyskupu ir iki 2002 m buvo Telsiu vyskupas ordinaras 1977 1983 m katedros vikaru dirbo kun Jonas Kauneckas busimasis Panevezio vyskupas ordinaras 2002 2013 m 1996 m Vokietijos kunigo Gerhard Lange rupesciu katedrai padovanoti penki varpai is Ruro regione Siaures Reine Vestfalijoje nugriautos baznycios Ta proga rekonstruota katedros boksto varpine Rekonstrukcijos metu sumontuota nauja cinkuoto metalo varpu pakabinimo konstrukcija vietoj iki tol buvusios medines 1999 m rugsejį į Telsiu katedros kripta perkelti vyskupo kankinio V Boriseviciaus palaikai Katedros kriptoje taip pat palaidoti vyskupai Justinas Staugaitis ir Pranciskus Ramanauskas Katedros sventoriuje palaidoti vyskupai Petras Mazelis Juozapas Pletkus ir Antanas Vaicius taipogi 1863 m sukilimo dalyviai kun Antanas Gargasas bei kun Izidorius Noreika 2009 m birzelio 14 d Telsiu miesto sventes diena pasventintos naujosios katedros durys kuriose dailininkas Romualdas Incirauskas pavaizdavo krasto krikscionybes ir kulturos istorija 2016 m liepos 23 d Panevezio vyskupas Jonas Kauneckas pasventino katedros sventoriaus vartuose įkomponuota menine plokste skirta Zemaiciu kriksto 600 metu jubiliejui Memorialines plokstes architetas ir idejos autorius Algirdas Zebrauskas fundatoriai Elena ir Stanislovas Jurkai Ploksteje nurodoma jog 2013 m rugpjucio 1 4 d Telsiu katedroje vadovaujant popieziaus Pranciskaus legatui kardinolui Peteriui Erdo iskilmingai paminetas Zemaiciu kriksto jubiliejus 2015 2017 m katedros klebonu dirbo kun teol dr Darius Trijonis kuris 2017 m rugsejo 29 d buvo nominuotas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru Nuo 2017 m spalio 15 d parapijos klebonu dirba kan teol lic Vygintas Gudeliunas ArchitekturaKatedros durys pasventintos 2009 m Baznycia velyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus staciakampio plano vienabokste su trisiene apside Vidus triju navu atskirtu pilioriais dengtu skliautais Meistrai Jurgis Mazeika ir Tomas Podgaiskis sukure septynis altorius Jurgis Mazeika taip pat sukure baroko ir rokoko formu murine sakykla kurioje pavaizduoti keturi Vakaru Baznycios tevai Pagrindinis katedros fasadas lakonisku ir santuriu formu su virs jo kylanciu bokstu Virs centrinio portalo įkomponuotas trikampis sandrikas Antra tarpsnį skaido siauru aukstu pusapvaliu arku langai Pirmajį galerijos auksta apsviecia nedideli ovalus fasadu langeliai 2005 m minint Telsiu miesto 555 metu jubilieju katedros sventoriaus vartuose pastatytos katedros globejo sv Antano Paduviecio ir Telsiu miesto globejo sv Stanislovo skulpturos sukurtos skulptoriaus Aruno Sakalausko 2009 m katedra papuose prof Romualdo Incirausko su Rimo Mickeviciaus pagalba sukurtos reljefines durys skirtos Zemaitijos kriksto 600 metu jubiliejui Duris sudaro 4 reljefiniai epizodai meniniai blokai zemaiciu pagoniskoji istorine praeitis iki kriksto Zemaitijos krikstas bei Konstancos Visuotinis Baznycios susirinkimas ir garsusis zemaiciu skundas Zemaiciu vyskupystes istorija bei Telsiu vyskupijos istorija InterjerasAnalogu Lietuvoje neturi katedros interjeras kurio isskirtinis bruozas yra sienas supanti galerija Jos pirmame ir antrame aukstuose isdestyti 7 altoriai kuriuos sukure skulptoriai Jurgis Mazeika ir Tomas Podgaiskis Katedroje yra du didieji altoriai Pirmame aukste Loreto Dievo Motinos su Dievo Motinos su kudikiu skulptura Antrame aukste sv Antano Paduviecio su XVIII a vidurio sv Antano paveikslu Soniniai altoriai skirti Jezaus Kristaus Kristaus kalejime sv Juozapo sv Barboros sv Pranciskaus ir sv Justino garbei Tomo Podgaiskio kurybai is siu altoriu priskiriami trys esantys antro auksto galerijoje ir didysis altorius Loreto Dievo motinos altorius esantis pirmo katedros auksto galerijoje pastatytas XVIII a pabaigoje o jo autoryste priskiriama Tomui Podgaiskiui Altorius įkomponuotas nisoje tarp neaukstu skliautu todel savo proporcijomis jis daug mazesnis nei antro auksto galerijoje esantis sv Antano altorius Altoriuje esanti Dievo Motinos su kudikiu skulptura greiciausiai sukurta XIX a Apatinio tarpsnio sonuose salia nisos Dievo Motinos skulpturai abipus tabernakulio yra dvi ant vieno kelio priklaupusiu angelu figuros Tarp sutrigubintu soniniu apatinio tarpsnio kolonu esancios dvi nisos siuo metu tuscios nors anksciau ten stovejo po dar viena skulptura tai matosi is XIX XX a sanduroje darytu katedros nuotrauku Virsutinio tarpsnio virsuje centre matyti debesys su angelu galvutemis supanciomis Marijos monograma o sonuose du sedintys ir po viena ranka į monograma tiesiantys angelai Apatiniame tarpsnyje salia altoriaus ant piliastru taip pat yra dvi prie sienos pritvirtintos sv Petro ir sv Pauliaus skulturos Siam altoriui 1790 m popiezius Pijus VI suteike privilegija nurodancia kad altorius skirtas melstis uz mirusiuju sielas Sv Juozapo arba Sventosios seimos altorius pastatytas arciausiai centrinio Loreto Dievo Motinos altoriaus Tai velyvas tik XIX a II puseje pastatytas klasicistinio stiliaus altorius besiskiriantis nuo kitu altoriu Sio altoriaus paveikslai perkelti is nugriautos medines Telsiu parapines baznycios Pirmojo tarpsnio centre paveikslas Sventoji Seima Antrojo tarpsnio altoriaus paveikslas skirtas Svc Mergeles Marijos Rozancines garbei Puosnumo altoriui teikia greta antro tarpsnio paveikslo simetriskai įkomponuotos vazos ir altoriu vainikuojancios arkos centre įkomponuota angeliuko figura Sv Barboros altoriaus apatinio tarpsnio centre esancioje nisoje įkomponuota sv Barboros skulptura Salia skulpturos vaizduojamas bokstas nes pasak legendos sv Barboros tevas pagonis Dioskuras noredamas apsaugoti dukterį nuo gerbeju pastates boksta ir ten ja įkurdines Virsutiniame altoriaus tarpsnyje ypac dekoratyvus reljefas su sonuose sedinciu angeliuku figuromis Altoriaus virsune vainikuoja įmantrus velyvojo baroko baldakimas po kuriuo sv Onos mokancios Svc Mergele Marija paveikslas Sis paveikslas velyvas į altoriu įstatytas XIX a viduryje ar II puseje 1780 m popiezius Pijus VI baznycioje veikusiai sv Barboros Kankines brolijai dovanojo amzinus atlaidus 1799 m sį apdovanojima patvirtino Zemaiciu vyskupas Steponas Jonas Giedraitis Priesais sv Barboros altoriu yra Kristaus Kalejime arba Antakalnio Jezaus altorius Pastarasis pavadinimas galejo atsirasti del cia buvusios Antakalnio Jezaus skulpturos minimos 1822 m baznycios inventoriuje Altoriaus kompozicija tapati sv Barboros altoriui Pirmajame altoriaus tarpsnyje yra Kristaus kalejime skulptura o antrajame sv Kazimiero paveikslas Antro auksto katedros galerijoje is kaires centriniam sv Antano altoriui yra Telsiu vyskupijos globejo Sv Justino altorius Iki 1926 m sis altorius buvo dedikuotas Svc Mergelei Marijai Altoriaus sonuose ant staciakampiu formu retabulo stovi sv Elzbietos ir sv Zacharijaus sv Jono Krykstytojo tevu skulpturos Antrojo altoriaus tarpsnio kompozicija remina voliutos ant kuriu keteru įkomponuotos virsuje ir apacioje simetriskai altoriaus kompozicijai sedinciu keturiu angelu figuros Centre tarp debesu supama angelu vaizduojama Svenciausioji Trejybe Kompozicijos virsuje debesyse stovintis angelas Kitas soninis antro auksto galerijos altorius yra Sv Pranciskaus Serafiskojo altorius Pirmajame altoriaus tarpsnyje tarp kolonu yra sv Pranciskaus paveikslas Sonuose ant staciakampiu formu retabulo postamento stovi sv Kazimiero ir sv Vaclovo skulpturos Antrasis altoriaus tarpsnis panasus į Sv Justino altoriu jo kompozicija remina voliutos ant kuriu keteru įkomponuotos virsuje ir apacioje simetriskai altoriaus kompozicijai sedinciu keturiu angelu figuros Bareljefines figuros iliustruoja sv Pranciskaus stigmu gavima Klupanciam sv Pranciskui Svc Mergele Marija tiesia kaspina su įrasu Agnus Dei ir rodo į iskilmingai pasirodantį debesyse supama angelu Jezu Jezus viena ranka laiminantis o kita laikantis kryziu Centrinis katedros altorius skirtas Sv Antanui Paduvieciui Sis altorius baroko ir klasicizmo elementu derinys Altoriaus pirmo tarpsnio centre XVIII a vidurio nezinomo autoriaus tapytas sv Antano paveikslas Paveikslo sone netoli remo prie baldakimo matyti jo fundatoriaus Mykolo Gorskio herbas is auksuotos sidabro ploksteles Altoriu dare skulptorius Tomas Podhaiskis Jis altoriui komponuoti pasirinko korintiskajį orderį su smulkiai kaneliuruotomis kolonomis ir piliastrais virs ju gausiai dantyti karnizai frizai puosti angeliuku su girliandomis lipdiniais Altoriaus antro auksto dalis uzbaigta skulpturine grupe kurios pagrinda sudaro legenda pagal kuria sv Antanas tam kad įrodytu jog Eucharistija yra Kristaus kunas ir kraujas priverte prie taures ir Ostijos suklupti asila Abejose altoriaus nisose puostuose vienodu rokokiniu ornamentu yra pranciskonu sventuju Sv Liuviko ir sv Bonaventuros skulpturos Katedros pirmojo auksto galerijoje priesais sv Juozapo altoriu yra rokoko stiliaus sakykla Apacioje ja puosia keturiu baznycios daktaru figuros o virs sakyklos marmurinis baldakimas po kuriuo balandzio pavidalo Sventoji Dvasia Ant marmurinio baldakimo karnizo stovi arba sedi keturiu evangelistu skulpturos o virs ju laiminancio Kristaus figura Katedroje esantį vyskupo sosta su baldakimu puosta auksuotais droziniais 1926 m sukure drozejas Kazys Karalius NuorodosKatedros oficiali svetaine Informacija apie katedra Telsiu vyskupijos svetainejeVikiteka Telsiu sv Antano Paduviecio katedra vaizdine ir garsine medziagaLiteraturaAdomas Butrimas Telsiai sakralinis kompleksas Insulos kalvoje V Vilniaus dailes akademijos leidykla 2008 287 1 p ISBN 978 9955 854 02 9 153 įdomiausios Lietuvos baznycios Sud Laima Sinkunaite Kaunas Terra Publicum 2009 p 132 133 ISBN 978 9955 652 48 9Saltiniai153 įdomiausios Lietuvos baznycios Sud Laima Sinkunaite Kaunas Terra Publicum 2009 p 132 2008 m sausio 5 d Telsiu sv Antano Paduviecio katedros architekturiniai tyrimai Nr G334K1 p 1 Prieiga per interneta https kvr kpd lt Archyvuota kopija 2016 11 19 is Wayback Machine projekto 2008 m sausio 5 d Telsiu sv Antano Paduviecio katedros architekturiniai tyrimai Nr G334K1 p 1 Prieiga per interneta https kvr kpd lt Archyvuota kopija 2016 11 19 is Wayback Machine projekto Telsiu parapijos istorija Mire Telsiu vyskupas emeritas Archyvuota kopija 2018 01 17 is Wayback Machine projekto Panevezio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas neveikianti nuoroda 2008 m sausio 5 d Telsiu sv Antano Paduviecio katedros architekturiniai tyrimai Nr G334K1 p 3 4 Prieiga per interneta https kvr kpd lt Archyvuota kopija 2016 11 19 is Wayback Machine projekto Kankiniu vyskupo Vincento Boriseviciaus lt gt palaikai iskilmingai perkelti į Zemaitija Telsiu bernardinu vienuolyno ir kunigu seminarijos statiniu kompleksas Archyvuota kopija 2016 11 19 is Wayback Machine projekto Ant Telsiu katedros duru Zemaitijos kriksto istorija Archyvuota kopija 2009 12 15 is Wayback Machine projekto Telsiu katedros Garbes vartus papuose memorialine plokste Archyvuota kopija 2018 01 18 is Wayback Machine projekto Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis Archyvuota kopija 2018 01 17 is Wayback Machine projekto Sekmadienis Telsiu katedroje D Trijonis perdave parapija V Gudeliunui 153 įdomiausios Lietuvos baznycios Sud Laima Sinkunaite Kaunas Terra Publicum 2009 p 133 153 įdomiausios Lietuvos baznycios Sud Laima Sinkunaite Kaunas Terra Publicum 2009 p 132 133 Zemaitijos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018 01 16 is Wayback Machine projekto Zemaitijos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018 01 16 is Wayback Machine projekto 153 įdomiausios Lietuvos baznycios Sud Laima Sinkunaite Kaunas Terra Publicum 2009 p 133 VALINCIUTĖ Rima Naujai atributuoti Tomo Podgaiskio kuriniai Acta Academiae Artium Vilnensis Nr 31 2003 p 123 BUTRIMAS Adomas Telsiai sakralinis kompleksas Insulos kalvoje Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2008 p 128 Telsiu katedros altoriai Telsiu katedros altoriai BUTRIMAS Adomas Telsiai sakralinis kompleksas Insulos kalvoje Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2008 p 136 Telsiu katedros altoriai Telsiu katedros altoriai BUTRIMAS Adomas Telsiai sakralinis kompleksas Insulos kalvoje Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2008 p 154 162 166 BUTRIMAS Adomas Telsiai sakralinis kompleksas Insulos kalvoje Vilnius Vilniaus dailes akademijos leidykla 2008 p 136 153 įdomiausios Lietuvos baznycios Sud Laima Sinkunaite Kaunas Terra Publicum 2009 p 133