55 05 03 š pl 22 44 25 r ilg 55 084057 š pl 22 740181 r ilg 55 084057 22 740181 Jurbarko miškų urėdijaFormaValstybės įmo
Jurbarko miškų urėdija

55°05′03″š. pl. 22°44′25″r. ilg. / 55.084057°š. pl. 22.740181°r. ilg.
Forma | Valstybės įmonė |
---|---|
Pramonė | Miškų ūkio veikla |
Įkurta | 1926 m. |
Centrinė būstinė | Jurbarkas, Miškininkų g. 5 |
Svarbiausi darbuotojai | Edmundas Mačieža |
Produkcija | Mediena, miško ištekliai |
Tinklalapis | www.jurburedija.lt |
Jurbarko miškų urėdija − valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti 32 000 ha valstybinės reikšmės miškų, kurie stambesniais ar smulkesniais masyvais išsidėstę dešiniojoje Nemuno pusėje nuo Dubysos upės rytuose iki ties Šilutės rajono riba tekančios, Jūros upės vakarinėje dalyje. Urėdija iš vakarų į rytus tęsiasi 84 km, plotis iš šiaurės į pietus − apie 37 km. Pagrindinė urėdijos miškų dalis − didžiulis Karšuvos girios masyvas. Jurbarko miškų urėdija nustojo egzistuoti 2018 m. Nuo 2018 m. egzistuoja Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninis padalinys.
Jurbarko miškų urėdija įkurta 1926 m. Buvo sudarytos 8 girininkijos. Dalis dabartinių urėdijos miškų priklausė Mažajai Lietuvai. Vokiečiai buvo įkūrę vyresniąsias Viešvilės ir Smalininkų girininkijas bei medienos apdorojimo įmones, kurios išsilaikė iki II pasaulinio karo pabaigos.
Jurbarko miškų urėdijos teritorijoje yra dalis Panemunių regioninio parko, 4 valstybiniai draustiniai (Kaskalnio geomorfologinis, Mituvos hidrografinis, Dubysos ichtiologinis ir Jūros ichtiologinis).
Urėdijos valstybinius miškus administruoja 11 girininkijų.
Girininkijos
Girininkija | Girininkijos vieta | |
Seniūnija | Gyvenvietė | |
Balandinės | Jurbarkų seniūnija | Velėniškiai |
Globių | Jurbarkų seniūnija | Kalniškiai |
Jūravos | Viešvilės seniūnija | Jūrava |
Kalvelių | Viešvilės seniūnija | Išdagai |
Mantvilių | Jurbarkų seniūnija | Mantviliai II |
Mociškių | Vilkyškių seniūnija | Naujininkai |
Pašvenčio | Jurbarkų seniūnija | Pašventys |
Smalininkų | Smalininkų seniūnija | Smalininkai |
Stakių | Skirsnemunės seniūnija | Naukaimis |
Veliuonos | Raudonės seniūnija | Naujokai |
Viešvilės | Viešvilės seniūnija | Viešvilė |
Literatūra
- Miškuose prie Nemuno / Jurbarko miškų urėdija (sud. Irena Šalkauskienė, Petras Rečiūnas). - Vilnius: Žaliosios girios, 2004. - 32 p.: iliustr. - ISBN 9955-9638-9-1
- Jurbarko miškų urėdija: praeitis ir dabartis (sud. Petras Rečiūnas). - Vilnius: Žaliosios girios, 2004. - 192 p.: iliustr. - ISBN 9955-9638-8-3
- VĮ Jurbarko miškų urėdija (sud. Irena Šalkauskienė). - Vilnius: Žaliosios girios, 2004. - 16 p.: iliustr. - ISBN 9955-625-00-7
Nuorodos
- Jurbarko miškų urėdijos internetinis puslapis Archyvuota kopija 2008-01-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jurbarko miškų urėdija, Kas yra Jurbarko miškų urėdija? Ką reiškia Jurbarko miškų urėdija?
55 05 03 s pl 22 44 25 r ilg 55 084057 s pl 22 740181 r ilg 55 084057 22 740181 Jurbarko misku uredijaFormaValstybes įmonePramoneMisku ukio veiklaĮkurta1926 m Centrine bustineJurbarkas Miskininku g 5Svarbiausi darbuotojaiEdmundas MaciezaProdukcijaMediena misko istekliaiTinklalapiswww jurburedija ltMeniska rodykle kryzkeleje netoli uredijos Jurbarko misku uredija valstybes įmone patikejimo teise valdanti 32 000 ha valstybines reiksmes misku kurie stambesniais ar smulkesniais masyvais issideste desiniojoje Nemuno puseje nuo Dubysos upes rytuose iki ties Silutes rajono riba tekancios Juros upes vakarineje dalyje Uredija is vakaru į rytus tesiasi 84 km plotis is siaures į pietus apie 37 km Pagrindine uredijos misku dalis didziulis Karsuvos girios masyvas Jurbarko misku uredija nustojo egzistuoti 2018 m Nuo 2018 m egzistuoja Valstybiniu misku uredijos Jurbarko regioninis padalinys Jurbarko misku uredija įkurta 1926 m Buvo sudarytos 8 girininkijos Dalis dabartiniu uredijos misku priklause Mazajai Lietuvai Vokieciai buvo įkure vyresniasias Viesviles ir Smalininku girininkijas bei medienos apdorojimo įmones kurios issilaike iki II pasaulinio karo pabaigos Jurbarko misku uredijos teritorijoje yra dalis Panemuniu regioninio parko 4 valstybiniai draustiniai Kaskalnio geomorfologinis Mituvos hidrografinis Dubysos ichtiologinis ir Juros ichtiologinis Uredijos valstybinius miskus administruoja 11 girininkiju GirininkijosGirininkija Girininkijos vietaSeniunija GyvenvieteBalandines Jurbarku seniunija VeleniskiaiGlobiu Jurbarku seniunija KalniskiaiJuravos Viesviles seniunija JuravaKalveliu Viesviles seniunija IsdagaiMantviliu Jurbarku seniunija Mantviliai IIMociskiu Vilkyskiu seniunija NaujininkaiPasvencio Jurbarku seniunija PasventysSmalininku Smalininku seniunija SmalininkaiStakiu Skirsnemunes seniunija NaukaimisVeliuonos Raudones seniunija NaujokaiViesviles Viesviles seniunija ViesvileLiteraturaMiskuose prie Nemuno Jurbarko misku uredija sud Irena Salkauskiene Petras Reciunas Vilnius Zaliosios girios 2004 32 p iliustr ISBN 9955 9638 9 1 Jurbarko misku uredija praeitis ir dabartis sud Petras Reciunas Vilnius Zaliosios girios 2004 192 p iliustr ISBN 9955 9638 8 3 VĮ Jurbarko misku uredija sud Irena Salkauskiene Vilnius Zaliosios girios 2004 16 p iliustr ISBN 9955 625 00 7NuorodosJurbarko misku uredijos internetinis puslapis Archyvuota kopija 2008 01 12 is Wayback Machine projekto