Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kijevo archeologinė kultūra geležies amžiaus archeologinė kultūra pavadinta pagal prie Kijevo rastus būdingus paminklus
Kijevo kultūra
Kijevo archeologinė kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal prie Kijevo rastus būdingus paminklus. Kultūrą XX a. viduryje išskyrė .
| Kijevo archeologinė kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | šiaurės rytų Ukraina, pietryčių Baltarusija, Rusija (Briansko, Kursko sritys) | |||||
| Ist. regionas | Černigovo žemė, Kijevo žemė | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų slavai (arba rytų baltai) | |||||
| Rytų Europos kultūros III a.–IV a. | ||||||
Arealas
Kijevo kultūra III a. – V a. buvo paplitusi nuo Vidurio ir Aukštutinės Padnieprės iki Seimo baseino. Tai dabartinė Šiaurės vakarų Ukraina, Rusijos Briansko sritis ir Kursko sritis, Baltarusijos Gomelio sritis ir Mogiliavo sritis. Manoma, kad Kijevo kultūra susiklostė iš Zarubincų kultūros.
Kultūra
Kijevo kultūrai būdingos mažos neįtvirtintos gyvenvietės su šiek tiek įgilintais stačiakampio plano 10–17 m² dydžio, restinės arba stulpinės konstrukcijos pastatais, kuriuose buvo įrengti atviri židiniai. Kijevo kultūros žmonės vertėsi ariamąja ir lydimine žemdirbyste, gyvulininkyste, naudojo geležinius ir kaulinius darbo įrankius. Rasta geležinių peilių, ylų, pjautuvų su kilpele įkotėje, vienanarių žirklių, kaulinių adiklių ir adatų. Puošėsi romėniškojo laikotarpio (I a. – IV a.) papuošalais – lenkta kojele ir karių segėmis, lazdeliniais smeigtukais, storagalėmis apyrankėmis, trapecijos ir akinių formos kabučiais. Keramika lipdyta, briaunota, kartais šiek tiek profiliuota, lygiu ar gludintu paviršiumi.
Mirusieji laidoti sudeginti, kapo duobutėse, kapinynuose (, , ), rasta laidojimo apeigų ir įkapių liekanų – keramikos, gyvulių kaulų, kartais papuošalų, verpstukų. Aptikta įvežtinių dirbinių, būdingų Černiachovo kultūrai () ir Romos provincijoms – bronziniai indai, stiklo karoliai, amforos.
Kijevo kultūra priskiriama rytų baltams (, ) arba slavams (V. Danilenko, P. Tretjakovas, L. Pobolis). Labiau tikėtina, kad ją paliko slavų protėviai, nes jai būdingų bruožų pastebima ankstyviausiuose slaviškų , ir Koločino kultūros paminkluose. Kijevo kultūros regione jos tiesioginė įpėdinė buvo Koločino kultūra.
Šaltiniai
- Aleksiejus Luchtanas. Kijevo archeologinė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 38 psl.
Literatūra
- Artur Błażejewski: Starożytni Słowianie. Wrocław: Ossolineum, 2007.
- Magosci, Paul Robert. A History of Ukraine. University of Toronto Press. 1996. ISBN 0-8020-7820-6.
- Русанова И. П. Славянские древности VI–IX вв. между Днепром и Западным Бугом. – М.: 1973.
- Sedov, Valentin. Slavs in the Early Middle Ages. Archaeological Institute of Russian Academy of Sciences. 1995.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kijevo kultūra, Kas yra Kijevo kultūra? Ką reiškia Kijevo kultūra?
Kijevo archeologine kultura gelezies amziaus archeologine kultura pavadinta pagal prie Kijevo rastus budingus paminklus Kultura XX a viduryje isskyre Kijevo archeologine kultura II V a Dab valstybes siaures rytu Ukraina pietryciu Baltarusija Rusija Briansko Kursko sritys Ist regionas Cernigovo zeme Kijevo zemeAmzius Gelezies amziusLingvistine grupe rytu slavai arba rytu baltai Rytu Europos kulturos III a IV a Kijevo kultura II a tamsi violetine spalva centreArealasKijevo kultura III a V a buvo paplitusi nuo Vidurio ir Aukstutines Padniepres iki Seimo baseino Tai dabartine Siaures vakaru Ukraina Rusijos Briansko sritis ir Kursko sritis Baltarusijos Gomelio sritis ir Mogiliavo sritis Manoma kad Kijevo kultura susikloste is Zarubincu kulturos KulturaKijevo kulturai budingos mazos neįtvirtintos gyvenvietes su siek tiek įgilintais staciakampio plano 10 17 m dydzio restines arba stulpines konstrukcijos pastatais kuriuose buvo įrengti atviri zidiniai Kijevo kulturos zmones vertesi ariamaja ir lydimine zemdirbyste gyvulininkyste naudojo gelezinius ir kaulinius darbo įrankius Rasta geleziniu peiliu ylu pjautuvu su kilpele įkoteje vienanariu zirkliu kauliniu adikliu ir adatu Puosesi romeniskojo laikotarpio I a IV a papuosalais lenkta kojele ir kariu segemis lazdeliniais smeigtukais storagalemis apyrankemis trapecijos ir akiniu formos kabuciais Keramika lipdyta briaunota kartais siek tiek profiliuota lygiu ar gludintu pavirsiumi Mirusieji laidoti sudeginti kapo duobutese kapinynuose rasta laidojimo apeigu ir įkapiu liekanu keramikos gyvuliu kaulu kartais papuosalu verpstuku Aptikta įveztiniu dirbiniu budingu Cerniachovo kulturai ir Romos provincijoms bronziniai indai stiklo karoliai amforos Kijevo kultura priskiriama rytu baltams arba slavams V Danilenko P Tretjakovas L Pobolis Labiau tiketina kad ja paliko slavu proteviai nes jai budingu bruozu pastebima ankstyviausiuose slavisku ir Kolocino kulturos paminkluose Kijevo kulturos regione jos tiesiogine įpedine buvo Kolocino kultura SaltiniaiAleksiejus Luchtanas Kijevo archeologine kultura Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 38 psl LiteraturaArtur Blazejewski Starozytni Slowianie Wroclaw Ossolineum 2007 Magosci Paul Robert A History of Ukraine University of Toronto Press 1996 ISBN 0 8020 7820 6 Rusanova I P Slavyanskie drevnosti VI IX vv mezhdu Dneprom i Zapadnym Bugom M 1973 Sedov Valentin Slavs in the Early Middle Ages Archaeological Institute of Russian Academy of Sciences 1995