Esperanto kalbos gramatika Abėcėlė A B C Ĉ D E F G Ĝ H Ĥ I J Ĵ K L M N O P R S Ŝ T U Ŭ V Z a b c ĉ d e f g ĝ h ĥ i j ĵ k
Esperanto gramatika

Esperanto kalbos gramatika.
Abėcėlė
A B C Ĉ D E F G Ĝ H Ĥ I J Ĵ K L M N O P R S Ŝ T U Ŭ V Z a b c ĉ d e f g ĝ h ĥ i j ĵ k l m n o p r s ŝ t u ŭ v z
Pažymėtina, kad nenaudojamos raidės w, q, x ir y.
Artikeliai
Esperanto kalboje yra tik žymimasis artikelis la, kuris beveik atitinka angliškąjį the:
hundo šuo la hundo tas šuo
Daiktavardžiai
Daiktavardis baigiasi galūne - o, daugiskaitoje pridedama - j. Yra tik vienas linksnis – objektinis, padaromas pridedant prie vienaskaitos arba daugiskaitos galūnės - n. Tokia galūnė rodo veiksmo papildinį arba (po vietos prielinksnių) veiksmo kryptį:
- mi trinkas akvon – aš geriu vandenį,
mi ne trinkas brandon – aš negeriu degtinės,
- en kesto – dėžėje,
en keston – į dėžę,
- botelo staras sur kesto – butelis stovi ant dėžės,
metu botelon sur keston – pastatyk butelį ant dėžės, botelo falis sub keston – butelis nukrito po dėže , kaj restis sub kesto – ir liko po dėže.
Sakinyje daiktavardis be prielinksnio ir be galūnės - n yra veiksnys.
- Be prielinksnio ir su galūne - n – papildinys (veiksmo objektas).
- Su prielinksniu ir su galūne - n – veiksmo kryptis.
- Su prielinksniu ir be galūnės - n – veiksmo aplinkybė.
Būdvardžiai
Visi būdvardžiai baigiasi galūne -a. Būdvardžiai turi sutikti su daiktavardžiu skaičiumi ir linksniu, tad galūnės gali būti -a, -an, -aj ir -ajn.
la brunа hundo rudas šuo la brunаj hundoj rudi šunys la leono mordas la brunajn hundojn liūtas kanda rudiems šunims
Būdvardžių laipsniavimas atliekamas su žodeliais pli (daugiau) ir plej (daugiausiai):
la bruna hundo rudas šuo la pli brunaj hundoj rudesni šunys La hundo estas pli bruna ol la leono šuo yra rudesnis už liūtą la plej brunа hundo rudžiausias šuo
Skaitvardžiai
Paprasčiausi kiekiniai skaitvardžiai yra:
unu vienas du du tri trys kvar keturi kvin penki ses šeši sep septyni ok aštuoni naŭ devyni dek dešimt cent šimtas mil tūkstantis
Kelintiniai skaičiai sudaromi pridedant galūnę -a:
dek unu vienuolika dek-unua vienuoliktas dudek tri dvidešimt trys dudek-tria dvidešimt trečias mil naŭcent okdek kvar 1984
Įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai yra šie:
mi aš ci tu (kalbant familiariai) vi tu, jūs ŝi ji li jis ĝi jis, ji (bevardė giminė) ni mes ili jie, jos
oni – (beasmenis įvardis, lietuvių kalboje sudaromas prie veiksmažodžio pridedant galūnę -ma)
Asmeniniai įvardžiai, nurodantys nuosavybė, baigiasi -a:
mia mano mia hundo mano šuo miaj hundoj mano šunys la leono mordis miajn hundojn liūtas kando mano šunis
Veiksmažodžiai
Veiksmažodžiai nėra asmenuojami. Bendratis baigiasi galūne -i:
-i bendratis mordi kąsti -as esamasis mi mordas aš kandu -is būtasis mi mordis lin aš jam kandau -os būsimasis mi mordos lin aš jam kąsiu -us tariamoji mi mordus lin aš jam kąsčiau -u liepiamoji mordu lin! kąsk jam!
Dalyviai sudaromi su galūnėmis -nta ir -ta:
-ant veikiamasis esamasis la falanta stelo krentanti žvaigždė -int veikiamasis būtasis la falinta soldato kritęs kareivis -ont veikiamasis būsimasis la falonta knabo nukrisiantis berniukas -at neveikiamasis esamasis la ŝtelata biero vagiamas alus -it neveikiamasis būtasis la ŝtelita biero pavogtas alus -ot neveikiamasis būsimasis la ŝtelota biero pavogsimas alus
Prieveiksmiai
Prieveiksmiai visada turi galūnę -e. Jie laipsniuojami taip pat kaip ir būdvardžiai, su žodžiais pli, ol ir plej:
rapida viro greitas vyras la viro kuras rapide vyras greitai bėga la hundo kuras pli rapide ol la viro šuo bėga greičiau už vyrą la leono kuras plej rapide liūtas bėga greičiausiai
Prielinksniai
Visi prielinksniai reikalauja vardininko linksnio:
la hundoj mordas la leonon per siaj dentoj. šunys kanda liūtą savo dantimis.
Jei nėra nė vieno prielinksnio, kuris reikiamai išreikštų ryšį su daiktavardžiu, galima naudoti prielinksnį je, arba tiesiog daiktavardžio galininką.
Tarimas
Visi žodžiai tariami taip, kaip rašomi. Be išimčių.
Kirčiavimas
Visi žodžiai priešpaskutiniame skiemenyje. Be išimčių.
Sudėtiniai žodžiai
sudaromi sujungiant du žodžius drauge ir nukeliant svarbiausią žodį į galą. Tam, kad lengviau būtų žodį ištarti, kartais naudojamas ir jungiamasis balsis -o-:
ĉambro kambarys manĝi valgyti manĝoĉambro valgomasis kambarys
Žodis kambarys yra gale, nes valgomasis yra kambarys, o ne maistas.
Dvigubi neiginiai
Dvigubi neiginiai esperanto kalboje nėra naudojami. Nenaudojamas ne sakinyje, kuriame yra sąvokos niekas:
ne ne nenio niekas mi ne havas la hundon aš neturiu šuns mi havas nenion nieko neturiu (turiu nieką) mi ne havas nenion nenaudotina: dvigubas neigimas, suprantama kaip: aš neturiu nieko, t. y. aš turiu kažką
Kryptis ir vieta
Kryptį gali rodyti objektinis linksnis su galūne -n:
Simioj ne saltas sur la lito Beždžionės nešokinėja ant lovos La infano saltas sur la liton Vaikas šoka į lovą (ant lovos)
Nauji žodžiai
Nauji žodžiai į esperanto kalbą importuojami transliteruojant jų šaknis ir pridedant esperantiškas galūnes:
chocolate ĉokolado
Poezija
Lyriniuose kūriniuose paskutinė artikelio la bei daiktavardžių balsė gali būti pakeista apostrofu:
la hundo => l' hund'
Nuorodos
- Detali Gramatika (lietuviškai)
- Detali Gramatika Archyvuota kopija 2012-03-07 iš Wayback Machine projekto. (esperantiškai)
- Pagrindinė gramatika Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto. (lietuviškai)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Esperanto gramatika, Kas yra Esperanto gramatika? Ką reiškia Esperanto gramatika?
Esperanto kalbos gramatika Abecele A B C Ĉ D E F G Ĝ H Ĥ I J Ĵ K L M N O P R S Ŝ T U Ŭ V Z a b c ĉ d e f g ĝ h ĥ i j ĵ k l m n o p r s ŝ t u ŭ v z Pazymetina kad nenaudojamos raides w q x ir y Artikeliai Esperanto kalboje yra tik zymimasis artikelis la kuris beveik atitinka angliskajį the hundo suo la hundo tas suo Daiktavardziai Daiktavardis baigiasi galune o daugiskaitoje pridedama j Yra tik vienas linksnis objektinis padaromas pridedant prie vienaskaitos arba daugiskaitos galunes n Tokia galune rodo veiksmo papildinį arba po vietos prielinksniu veiksmo kryptį mi trinkas akvon as geriu vandenį mi ne trinkas brandon as negeriu degtines en kesto dezeje en keston į deze botelo staras sur kesto butelis stovi ant dezes metu botelon sur keston pastatyk butelį ant dezes botelo falis sub keston butelis nukrito po deze kaj restis sub kesto ir liko po deze Sakinyje daiktavardis be prielinksnio ir be galunes n yra veiksnys Be prielinksnio ir su galune n papildinys veiksmo objektas Su prielinksniu ir su galune n veiksmo kryptis Su prielinksniu ir be galunes n veiksmo aplinkybe Budvardziai Visi budvardziai baigiasi galune a Budvardziai turi sutikti su daiktavardziu skaiciumi ir linksniu tad galunes gali buti a an aj ir ajn la bruna hundo rudas suo la brunaj hundoj rudi sunys la leono mordas la brunajn hundojn liutas kanda rudiems sunims Budvardziu laipsniavimas atliekamas su zodeliais pli daugiau ir plej daugiausiai la bruna hundo rudas suo la pli brunaj hundoj rudesni sunys La hundo estas pli bruna ol la leono suo yra rudesnis uz liuta la plej bruna hundo rudziausias suo Skaitvardziai Paprasciausi kiekiniai skaitvardziai yra unu vienas du du tri trys kvar keturi kvin penki ses sesi sep septyni ok astuoni naŭ devyni dek desimt cent simtas mil tukstantis Kelintiniai skaiciai sudaromi pridedant galune a dek unu vienuolika dek unua vienuoliktas dudek tri dvidesimt trys dudek tria dvidesimt trecias mil naŭcent okdek kvar 1984 Įvardziai Asmeniniai įvardziai yra sie mi as ci tu kalbant familiariai vi tu jus ŝi ji li jis ĝi jis ji bevarde gimine ni mes ili jie jos oni beasmenis įvardis lietuviu kalboje sudaromas prie veiksmazodzio pridedant galune ma Asmeniniai įvardziai nurodantys nuosavybe baigiasi a mia mano mia hundo mano suo miaj hundoj mano sunys la leono mordis miajn hundojn liutas kando mano sunis Veiksmazodziai Veiksmazodziai nera asmenuojami Bendratis baigiasi galune i i bendratis mordi kasti as esamasis mi mordas as kandu is butasis mi mordis lin as jam kandau os busimasis mi mordos lin as jam kasiu us tariamoji mi mordus lin as jam kasciau u liepiamoji mordu lin kask jam Dalyviai sudaromi su galunemis nta ir ta ant veikiamasis esamasis la falanta stelo krentanti zvaigzde int veikiamasis butasis la falinta soldato krites kareivis ont veikiamasis busimasis la falonta knabo nukrisiantis berniukas at neveikiamasis esamasis la ŝtelata biero vagiamas alus it neveikiamasis butasis la ŝtelita biero pavogtas alus ot neveikiamasis busimasis la ŝtelota biero pavogsimas alus Prieveiksmiai Prieveiksmiai visada turi galune e Jie laipsniuojami taip pat kaip ir budvardziai su zodziais pli ol ir plej rapida viro greitas vyras la viro kuras rapide vyras greitai bega la hundo kuras pli rapide ol la viro suo bega greiciau uz vyra la leono kuras plej rapide liutas bega greiciausiai Prielinksniai Visi prielinksniai reikalauja vardininko linksnio la hundoj mordas la leonon per siaj dentoj sunys kanda liuta savo dantimis Jei nera ne vieno prielinksnio kuris reikiamai isreikstu rysį su daiktavardziu galima naudoti prielinksnį je arba tiesiog daiktavardzio galininka Tarimas Visi zodziai tariami taip kaip rasomi Be isimciu Kirciavimas Visi zodziai priespaskutiniame skiemenyje Be isimciu Sudetiniai zodziai sudaromi sujungiant du zodzius drauge ir nukeliant svarbiausia zodį į gala Tam kad lengviau butu zodį istarti kartais naudojamas ir jungiamasis balsis o ĉambro kambarys manĝi valgyti manĝoĉambro valgomasis kambarys Zodis kambarys yra gale nes valgomasis yra kambarys o ne maistas Dvigubi neiginiai Dvigubi neiginiai esperanto kalboje nera naudojami Nenaudojamas ne sakinyje kuriame yra savokos niekas ne ne nenio niekas mi ne havas la hundon as neturiu suns mi havas nenion nieko neturiu turiu nieka mi ne havas nenion nenaudotina dvigubas neigimas suprantama kaip as neturiu nieko t y as turiu kazka Kryptis ir vieta Kryptį gali rodyti objektinis linksnis su galune n Simioj ne saltas sur la lito Bezdziones nesokineja ant lovos La infano saltas sur la liton Vaikas soka į lova ant lovos Nauji zodziai Nauji zodziai į esperanto kalba importuojami transliteruojant ju saknis ir pridedant esperantiskas galunes chocolate ĉokolado Poezija Lyriniuose kuriniuose paskutine artikelio la bei daiktavardziu balse gali buti pakeista apostrofu la hundo gt l hund NuorodosDetali Gramatika lietuviskai Detali Gramatika Archyvuota kopija 2012 03 07 is Wayback Machine projekto esperantiskai Pagrindine gramatika Archyvuota kopija 2012 03 06 is Wayback Machine projekto lietuviskai