Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Audronė Purlienė PiekutėGimė 1944 m spalio 24 d 80 metų Tėvelių k Skuodo raj LietuvaSutuoktinis ė Gediminas PurlysVaikai
Audronė Purlienė Piekutė
| Audronė Purlienė-Piekutė | |
|---|---|
| Gimė | 1944 m. spalio 24 d. Tėvelių k., Skuodo raj., Lietuva |
| Sutuoktinis (-ė) | Gediminas Purlys |
| Vaikai | Vaiva Purlytė, Živilė Purlytė - Čapienė, Tadas Purlys |
| Pareigos | Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja |
| Išsilavinimas | Lietuvos valstybinė konservatorija |
Audronė Purlienė-Piekutė (g. 1944 m. spalio 24 d. Tėvelių k., Skuodo r.) – choro dirigentė ir pedagogė.
Biografija
Baigusi metinius chorvedžių kursus Kretingoje, 1961–1965 m. choro dirigavimo mokėsi Klaipėdos muzikos technikume (dėst. R. Varnas). Būdama trečiame kurse, pradėjo vadovauti meno mėgėjų kolektyvams. 1965–1970 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. A. Lopo klasė).
1970–1972 m. Lietuvos aklųjų draugijos kamerinio mišriojo choro dirigentė – chormeisterė.
Nuo 1972 m. rudens Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja, merginų choro (70-80 dalyvių) vadovė. Chorą išmokė nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių (B. Britteno „Kalėdų apeigas“), surengė koncertų Klaipėdoje ir kitur. 1977 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių konkursuose laimėjo pirmąsias vietas. 1978–1983 m. A. Purlienė buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų vyr. dėstytoja, studentų choro vadovė, išugdė 12 chorvedžių. 1978–1983 m. Klaipėdos dainų ir šokių ansamblio „Žilvinas“ vokalinės grupės vadovė. Ansamblis koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Kaliningrade, Vokietijoje, Vengrijoje, Moldavijoje, dalyvavo dainų šventėse ir televizijos laidose. Kaip savarankiškas mišrusis vokalinis ansamblis, buvo „Sidabrinių balsų" ir kitų konkursų laureatas, jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija.
Nuo 1983 m. rudens Audronė Purlienė vėl Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (konservatorijos) choro dirigavimo dėstytoja. Čia atgaivino merginų chorą, su kuriuo pasiekė gražių kūrybinių laimėjimų. Atliko Ch. Gounod Mišias, F. Schuberto Mišias G-dur ir dar kitų autorių sudėtingesnių kūrinių. Merginos surengė koncertų Klaipėdoje, Liepojoje, Plungėje, Jurbarke, Tauragėje, Kretingoje, dalyvavo , giedojo bažnyčiose. 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse pelnytas geriausio choro vardas, o 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse joms pripažinta pirmoji vieta. Choras dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija.
1985–1991 m. A. Purlienė buvo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ir moksleivių mišriojo choro (60-70 dalyvių) meno vadovė ir dirigentė, vėliau chormeisterė, nuo 1994 m. vėl meno vadovė ir dirigentė, nuo 1991 m. choro dirigavimo skyriaus vedėja. Su mišriuoju choru taip pat pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Choras parengė ir sudėtingesnių kūrinių: „Magnificat“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, C. Orffo kantatą „Carmina Buraną“, C. M. von Weberio Mišias Es – dur (pirmą kartą atliktos Lietuvoje), S. Šimkaus kantatą „Kovotojams už Lietuvos laisvę" ir kt. Choras dalyvavo daugelyje kultūros renginių: muzikų S. Šimkaus, J. Švedo, A. Mikulskio, K. Kavecko, K. Griauzdės, C. Orffo jubiliejiniuose koncertuose, ir respublikinėse dainų šventėse, 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. 1987 m. VII Stasio Šimkaus chorų konkurse Klaipėdoje choras laimėjo pirmąją vietą, 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės konkurse Vilniuje antrąją vietą, 1992 m. IX Stasio Šimkaus chorų konkurse antrąją vietą ir specialų prizą, o 1995 m. X tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse pirmąją vietą ir specialų prizą. Choras nemaža koncertų surengė Klaipėdoje ir jos krašte, giedojo bažnyčiose, jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija.
A. Purlienė 1989–1990 m. buvo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės didžiojo mišriojo choro vadovė – parengė L. Cherubini „Requiem“, A. H. Rosewigo Mišias G-dur, nemaža įvairių autorių giesmių. Pedagogė vadovavo ir šios bažnyčios vaikų chorui. Buvo 1985, 1987 ir 1989 m. dirigentė. Yra Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" narė. 1997 m. jai suteikta vyresniosios dėstytojos kvalifikacijos kategorija.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Audronė Purlienė Piekutė, Kas yra Audronė Purlienė Piekutė? Ką reiškia Audronė Purlienė Piekutė?
Audrone Purliene PiekuteGime 1944 m spalio 24 d 80 metu Teveliu k Skuodo raj LietuvaSutuoktinis e Gediminas PurlysVaikai Vaiva Purlyte Zivile Purlyte Capiene Tadas PurlysPareigos Klaipedos Stasio Simkaus konservatorijos mokytojaIssilavinimas Lietuvos valstybine konservatorija Audrone Purliene Piekute g 1944 m spalio 24 d Teveliu k Skuodo r choro dirigente ir pedagoge BiografijaBaigusi metinius chorvedziu kursus Kretingoje 1961 1965 m choro dirigavimo mokesi Klaipedos muzikos technikume dest R Varnas Budama treciame kurse pradejo vadovauti meno megeju kolektyvams 1965 1970 m choro dirigavima studijavo Lietuvos valstybineje konservatorijoje vyr dest A Lopo klase 1970 1972 m Lietuvos akluju draugijos kamerinio misriojo choro dirigente chormeistere Nuo 1972 m rudens Klaipedos S Simkaus aukstesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitu disciplinu destytoja merginu choro 70 80 dalyviu vadove Chora ismoke nemaza lietuviu ir uzsienio kompozitoriu kuriniu B Britteno Kaledu apeigas surenge koncertu Klaipedoje ir kitur 1977 ir 1985 m respublikiniu dainu svenciu konkursuose laimejo pirmasias vietas 1978 1983 m A Purliene buvo Lietuvos valstybines konservatorijos Klaipedos fakultetu vyr destytoja studentu choro vadove isugde 12 chorvedziu 1978 1983 m Klaipedos dainu ir sokiu ansamblio Zilvinas vokalines grupes vadove Ansamblis koncertavo Lietuvoje Latvijoje Baltarusijoje Kaliningrade Vokietijoje Vengrijoje Moldavijoje dalyvavo dainu sventese ir televizijos laidose Kaip savarankiskas misrusis vokalinis ansamblis buvo Sidabriniu balsu ir kitu konkursu laureatas jo įrasu padare Lietuvos radijas ir televizija Nuo 1983 m rudens Audrone Purliene vel Klaipedos S Simkaus aukstesniosios muzikos mokyklos konservatorijos choro dirigavimo destytoja Cia atgaivino merginu chora su kuriuo pasieke graziu kurybiniu laimejimu Atliko Ch Gounod Misias F Schuberto Misias G dur ir dar kitu autoriu sudetingesniu kuriniu Merginos surenge koncertu Klaipedoje Liepojoje Plungeje Jurbarke Taurageje Kretingoje dalyvavo giedojo baznyciose 1985 m respublikines dainu sventes konkurse pelnytas geriausio choro vardas o 1987 m respublikines moksleiviu dainu sventes konkurse joms pripazinta pirmoji vieta Choras dalyvavo 1994 m I Pasaulio lietuviu dainu sventeje Vilniuje jo įrasu padare Lietuvos radijas ir televizija 1985 1991 m A Purliene buvo Klaipedos S Simkaus konservatorijos ir moksleiviu misriojo choro 60 70 dalyviu meno vadove ir dirigente veliau chormeistere nuo 1994 m vel meno vadove ir dirigente nuo 1991 m choro dirigavimo skyriaus vedeja Su misriuoju choru taip pat pasieke ryskiu meniniu laimejimu Choras parenge ir sudetingesniu kuriniu Magnificat Th Dubois oratorija Septyni Kristaus zodziai C Orffo kantata Carmina Burana C M von Weberio Misias Es dur pirma karta atliktos Lietuvoje S Simkaus kantata Kovotojams uz Lietuvos laisve ir kt Choras dalyvavo daugelyje kulturos renginiu muziku S Simkaus J Svedo A Mikulskio K Kavecko K Griauzdes C Orffo jubiliejiniuose koncertuose ir respublikinese dainu sventese 1990 m Lietuvos tautineje dainu sventeje ir 1998 m II Pasaulio lietuviu dainu sventeje Vilniuje 1987 m VII Stasio Simkaus choru konkurse Klaipedoje choras laimejo pirmaja vieta 1987 m respublikines moksleiviu dainu sventes konkurse Vilniuje antraja vieta 1992 m IX Stasio Simkaus choru konkurse antraja vieta ir specialu priza o 1995 m X tarptautiniame Stasio Simkaus choru konkurse pirmaja vieta ir specialu priza Choras nemaza koncertu surenge Klaipedoje ir jos kraste giedojo baznyciose jo įrasu padare Lietuvos radijas ir televizija A Purliene 1989 1990 m buvo Klaipedos Marijos Taikos Karalienes didziojo misriojo choro vadove parenge L Cherubini Requiem A H Rosewigo Misias G dur nemaza įvairiu autoriu giesmiu Pedagoge vadovavo ir sios baznycios vaiku chorui Buvo 1985 1987 ir 1989 m dirigente Yra Klaipedos chorines bendrijos Aukuras nare 1997 m jai suteikta vyresniosios destytojos kvalifikacijos kategorija SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999