Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Atėnų demokratija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Atėnų demokratija (kartais vadinama Tiesiogine demokratija) atsirado Senovės Graikijos Atėnų mieste-valstybėje.
Atėnai buvo viena pirmųjų demokratijų ir tikriausiai svarbiausia Senovės istorijoje. Kiti Graikijos miestai irgi buvo įsivedę demokratijas, dažnai, bet ne visada, sekdamos Atėnų modeliu, bet nė viena iš jų nebuvo tokia galinga ir stabili (ir gerai dokumentuota) kaip Atėnai. Atėnų demokratija buvo intriguojantis eksperimentas, nes piliečiai nerinkdavo atstovų, o patys balsuodavo dėl įstatymų priėmimo. Galėjo dalyvauti ne visi Atikos gyventojai, bet dalyvių kiekis buvo neregėtas.
Demokratijos įkūrimo nuopelnai priskiriami Solonui (594 m. pr. m. e.), (509 m. pr. m. e.), (462 m. pr. m. e.). Istorikai nesutaria kuris už kurią Atėnų institucijų atsakingas ir kuris labiausiai atstovauja demokratijos judėjimui. Dažniausiai Atėnų demokratijos laurai atitenka Kleistenui, nes Solono reformos neatsilaikė prieš tironą Pesistratą, o Efialtas beveik taikiai atgaivino Kleisteno reformas.
Didžiausias ir ilgiausiai valdęs Atėnų demokratijos lyderis buvo Periklis, po jo mirties demokratiją dukart nuvertė oligarchų revoliucijos artėjant Peloponeso karo pabaigai. Demokratija buvo šiek tiek reformuota, kai ją atkūrė Eukleidas. Daugiau išlikę duomenų apie modifikuotą VI a. demokratiją nei apie Periklio sistemą. Atėnų demokratiją nuvertė Makedonija 322 m. pr. m. e. Vėliau Atėnų institucijos buvo atgaivintos, bet iki kokio laipsnio tai buvo demokratija diskutuojama.
Istorinės Atėnų demokratijos sąlygos
Kažkuriuo istorijos momentu Lydijoje buvo atrastas monetų kalimas. VII a. pr. m. e. piniginis ūkis įsiviešpatauja. Tuo pačiu irsta grupinis ūkininkavimas, ypač žemės ūkyje, gimininė sąranga, aristokratų viešpatavimas.
Aristokratai tradiciškai turėjo afiliacijos teisę, o tai tapo reikšminga prasidėjus vidinėms migracijoms, nes tik per įsūnijimą migrantai galėjo įsitraukti į kitas, ne gimtąsias bendruomenes. Aristokratų valdžią stiprino ir teisė teisti už nusikaltimus. Teisės samprata buvo kitokia. Nusikaltimas praktiškai nesiskyrė nuo nuodėmės. Žmogžudystės atveju spręsta kaip pralietas kraujas užteršė žemę. Dėl to VII-VIII a. pr. m. e. masiškai vykdomi „apvalymo“ aktai. Tai galėjo daryti tik aristokratai. Aristokratų rolė prieštaravo naujai ūkinei situacijai. VIII a. pr. m. e. įtampa pasiekė viršūnę. Labiausiai nusiteikę kovoti su aristokratais buvo pirkliai. Tai buvo naujas pirklių – amatininkų – piratų sluoksnis. Kova prasidėjo dėl įstatymų kodifikacijos. Užrašyti įstatymus galėjo tik patys aristokratai.
Aristokratams buvo būdingas asketiškas gyvenimo būdas, tačiau VII a. padėtis keičiasi. Prekeiviai savo gyvenimo būdu užkrečia dalį aristokratų. Nusigyvenę aristokratai VII a. vid. sudarė patį revoliucingiausią visuomenės sluoksnį. Jie tampa tarpsluoksniu tarp aristokratų ir prekeivių.
VII a. viduryje susidaro patinė situacija. Nusigyvenę aristokratai pradeda vadovauti tironiškai – demokratiškai revoliucijai. Tirono (tyrranos) sąvoka tuo metu neturėjo blogos reputacijos. Tirono valdžia rėmėsi balanso principu, paveldima buvo tik retais atvejais. Svarbiausias tirono vaidmuo buvo teisės kodifikavimas. Tironai palaikydavo gerus ryšius su Dionizo religija ir kultais, kurie buvo liaudiški, stengėsi uždrausti aristokratinę religiją.
Tironai atsirado visuose Graikijos miestuose su kai kuriomis išimtimis – Mitilena ir Atėnais. Mitilenoje sukuriama renkama valdovo pareigybė – itakas Aisinetas (teisėjas, turintis valdovo įgaliojimus), kuris renkamas 10-iai metų. Atėnuose renkamas tironas (dialatas) yra Solonas. Jų įgaliojimai buvo tironiški, bet pareigybės renkamos ir ribotos laiku. Spartos ir Kretos vystymasis pasuko kita kryptimi. Kretos ir Spartos aristokratai patys sutinka užrašyti įstatymus, užbėgdami už akių tironams. Sparta turėjo 28 seniūnų tarybą ir du karalius (Likurgo santvarka), be to eforatą – stebėtojų tarybą. Taip balansuojant valdžią demokratijos Spartoje neatsirado.
Atėnų demokratija
Klasikinis polis, kuriame matome demokratijos vystymąsi yra Atėnai. VII a. pr. m. e. įvykdomos pirmosios reformos – Drakonto įstatymai. Kilono bandymas įvykdyti tironišką perversmą nepavyksta. 594 m. pr. m. e. Atėnų aristokratai išrenka Soloną dialaku 10-čiai metų. Solonas per šį laikotarpį įtvirtino demokratijos pagrindus.
561 m. pr. m. e. Persistratas įvykdo sėkmingą perversmą, pasitelkęs Spartos kariuomenę. Paskutinė Atėnų demokratijos pakopa siejama su Kleistenio vardu. Jis likviduoja bet kokius aristokratijos reliktus. Kleistenis suardo Atėnų bendruomenę, jos galimybes grupuotis pagal interesus. Jo santvarkoje grupinių interesų būti neturėjo, buvo sukurtos tritijos, kurios būdavo sumaišomos, kad negalima būtų balsuoti geografiniu principu. Paliekama tik bulė, likviduojami areopagai.
Atėnų politinės institucijos
Atėnų politines institucijas galima būtų išskirstyti į 3 dalis pagal valdžios pobūdį: tautos susirinkimas, taryba ir renkami pareigūnai-archontai ir strategai.
Susirinkimas priiminėjo politinius sprendimus, o taryba užsiimė politikos įgyvendinimu ir administraciniais reikalais. Tautos susirinkimas būdavo šaukiamas kartą per mėnesį, vėliau maždaug 4 sykius, per metus būdavo apie 50 susirinkimų. Susirinkimas būdavo sušaukiamas Tarybos sprendimu.
Reikšmingiausios archontų ir areopago institucijos nuo maždaug V a. ėmė prarasti realią valdžią, kuri koncentravosi taryboje. Archontai buvo pasidaliję pareigybes ir faktiškai vadovavo valstybei. Nors jų faktiška galia buvo labai maža iš piliečių jie susilaukdavo ypatingos pagarbos, matyt dėl sakralinių, simbolinių šių pareigų pobūdžio.
Archontai turėjo savus pavadinimus. Tai eponimas, basilėjas, polemarchas ir 6 tesmotetai. Eponimas savo laiku simbolizavo aukščiausią valstybinę galią, jo vardu būdavo pavadinami metai. Atėnų demokratijos laikais eponimui liko tik kai kurios teisminės funkcijos. Aristokratijos metu basilėjas buvo vyriausias atstovas nuo tautos dievams. Sąlyginai šnekant, vyriausiojo žynio pareigos basilėjui išliko ir demokratijos laikais. Archontas polemarchas buvo nominalus kariuomenės vadas. Tačiau demokratijos laiku jokios realios įtakos kariuomenei neturėjo, o tik vykdė kai kurias religines su karo dievais susijusias kulto apeigas. Tesmotetų sferai priklausė pirmininkavimas tam tikrose bylose.
Taryba buvo sudaroma iš 400, o vėliau iš 500 narių, išrenkamų burtais vienodai nuo kiekvienos filės, t. y. po 50 iš kiekvienos. Taryba (arba bulė) buvo turbūt artimiausiais šiuolaikinei vyriausybei Atėnų demokratinės sistemos organas. Tie, kuriems buvo pavedamas prižiūrėti tam tikrą projektą, atlikdavo panašias į ministro funkcijas.
Kad darbas būtų efektyvesnis nuolat dirbdavo tik 1/10 tarybos – kiekvienos filės atstovai posėdžiaudavo 1/10 metų (dar buvo įjungiama po vieną atstovą iš kiekvienos filės). Kadangi taryba nuolat dirbdavo (1/3 pasilikdavo ir naktimis), tai už laiką praleistą valstybinėse pareigose piliečiai gaudavo nedidelį atlyginimą. Tas dešimtadalis tarybos narių vadinosi pritanėjais, o jų tarybos dalis – pritanija. Pritanų rankose faktiškai buvo vykdomoji valdžia. Taryba taip pat ruošdavo praktiškai visus nutarimus susirinkimui tvirtinti, o kadangi susirinkimai vykdavo gana dažnai, tai buvo nesunku visus sprendimus priimtus taryboje patvirtinti susirinkime.
Kariuomenės reikalais užsiimdavo renkami 10 strategų. Jų reikšmė buvo didesnė dėl to, kad strategai galėjo būti perrenkami neribotą kadencijų skaičių, kariuomenėje veikė tiesioginio paklusnumo (subordinacijos) principas. Tačiau ir strategų veikla visiškai priklausė nuo tautos susirinkimo. Kiekvienam karo žygiui ar operacijai susirinkimas paskirdavo vieną iš strategų, po to jis dėl žygio turėjo susirinkimui atsiskaityti. Po nepavykusio žygio susirinkimas galėjo strategą bausti, kartais net mirtimi. Nors iš pradžių strategų kolegija turėjo universalią bendrą veiklos sritį, bet dėl praktinės būtinybės ji vis labiau skaidėsi, diferencijavosi pagal veiklą. Ir archontu, ir strategu galėjo būti išrinktas kiekvienas pilietis.
Tiek sprendimų priėmimas tiek sprendimų įgyvendinimas buvo kiekvieno piliečio pareiga, o ne tik jų išrinktųjų ar jų lyderių. Nors ne visi Atėnų gyventojai turėjo tokias politines teises, tačiau jokia kita demokratija žmonijos istorijoje neturėjo tokio didelio dalyvavimo laipsnio.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atėnų demokratija, Kas yra Atėnų demokratija? Ką reiškia Atėnų demokratija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Atenu demokratija kartais vadinama Tiesiogine demokratija atsirado Senoves Graikijos Atenu mieste valstybeje XIX a Filipo Folco paveikslas vaizduojantis Atenu politika Periklį sakantį garsiaja laidotuviu kalba priesais Atenai buvo viena pirmuju demokratiju ir tikriausiai svarbiausia Senoves istorijoje Kiti Graikijos miestai irgi buvo įsivede demokratijas daznai bet ne visada sekdamos Atenu modeliu bet ne viena is ju nebuvo tokia galinga ir stabili ir gerai dokumentuota kaip Atenai Atenu demokratija buvo intriguojantis eksperimentas nes pilieciai nerinkdavo atstovu o patys balsuodavo del įstatymu priemimo Galejo dalyvauti ne visi Atikos gyventojai bet dalyviu kiekis buvo neregetas Demokratijos įkurimo nuopelnai priskiriami Solonui 594 m pr m e 509 m pr m e 462 m pr m e Istorikai nesutaria kuris uz kuria Atenu instituciju atsakingas ir kuris labiausiai atstovauja demokratijos judejimui Dazniausiai Atenu demokratijos laurai atitenka Kleistenui nes Solono reformos neatsilaike pries tirona Pesistrata o Efialtas beveik taikiai atgaivino Kleisteno reformas Didziausias ir ilgiausiai valdes Atenu demokratijos lyderis buvo Periklis po jo mirties demokratija dukart nuverte oligarchu revoliucijos artejant Peloponeso karo pabaigai Demokratija buvo siek tiek reformuota kai ja atkure Eukleidas Daugiau islike duomenu apie modifikuota VI a demokratija nei apie Periklio sistema Atenu demokratija nuverte Makedonija 322 m pr m e Veliau Atenu institucijos buvo atgaivintos bet iki kokio laipsnio tai buvo demokratija diskutuojama Istorines Atenu demokratijos salygosKazkuriuo istorijos momentu Lydijoje buvo atrastas monetu kalimas VII a pr m e piniginis ukis įsiviespatauja Tuo paciu irsta grupinis ukininkavimas ypac zemes ukyje giminine saranga aristokratu viespatavimas Aristokratai tradiciskai turejo afiliacijos teise o tai tapo reiksminga prasidejus vidinems migracijoms nes tik per įsunijima migrantai galejo įsitraukti į kitas ne gimtasias bendruomenes Aristokratu valdzia stiprino ir teise teisti uz nusikaltimus Teises samprata buvo kitokia Nusikaltimas praktiskai nesiskyre nuo nuodemes Zmogzudystes atveju spresta kaip pralietas kraujas uzterse zeme Del to VII VIII a pr m e masiskai vykdomi apvalymo aktai Tai galejo daryti tik aristokratai Aristokratu role priestaravo naujai ukinei situacijai VIII a pr m e įtampa pasieke virsune Labiausiai nusiteike kovoti su aristokratais buvo pirkliai Tai buvo naujas pirkliu amatininku piratu sluoksnis Kova prasidejo del įstatymu kodifikacijos Uzrasyti įstatymus galejo tik patys aristokratai Aristokratams buvo budingas asketiskas gyvenimo budas taciau VII a padetis keiciasi Prekeiviai savo gyvenimo budu uzkrecia dalį aristokratu Nusigyvene aristokratai VII a vid sudare patį revoliucingiausia visuomenes sluoksnį Jie tampa tarpsluoksniu tarp aristokratu ir prekeiviu VII a viduryje susidaro patine situacija Nusigyvene aristokratai pradeda vadovauti tironiskai demokratiskai revoliucijai Tirono tyrranos savoka tuo metu neturejo blogos reputacijos Tirono valdzia remesi balanso principu paveldima buvo tik retais atvejais Svarbiausias tirono vaidmuo buvo teises kodifikavimas Tironai palaikydavo gerus rysius su Dionizo religija ir kultais kurie buvo liaudiski stengesi uzdrausti aristokratine religija Tironai atsirado visuose Graikijos miestuose su kai kuriomis isimtimis Mitilena ir Atenais Mitilenoje sukuriama renkama valdovo pareigybe itakas Aisinetas teisejas turintis valdovo įgaliojimus kuris renkamas 10 iai metu Atenuose renkamas tironas dialatas yra Solonas Ju įgaliojimai buvo tironiski bet pareigybes renkamos ir ribotos laiku Spartos ir Kretos vystymasis pasuko kita kryptimi Kretos ir Spartos aristokratai patys sutinka uzrasyti įstatymus uzbegdami uz akiu tironams Sparta turejo 28 seniunu taryba ir du karalius Likurgo santvarka be to eforata stebetoju taryba Taip balansuojant valdzia demokratijos Spartoje neatsirado Atenu demokratijaKlasikinis polis kuriame matome demokratijos vystymasi yra Atenai VII a pr m e įvykdomos pirmosios reformos Drakonto įstatymai Kilono bandymas įvykdyti tironiska perversma nepavyksta 594 m pr m e Atenu aristokratai isrenka Solona dialaku 10 ciai metu Solonas per sį laikotarpį įtvirtino demokratijos pagrindus 561 m pr m e Persistratas įvykdo sekminga perversma pasitelkes Spartos kariuomene Paskutine Atenu demokratijos pakopa siejama su Kleistenio vardu Jis likviduoja bet kokius aristokratijos reliktus Kleistenis suardo Atenu bendruomene jos galimybes grupuotis pagal interesus Jo santvarkoje grupiniu interesu buti neturejo buvo sukurtos tritijos kurios budavo sumaisomos kad negalima butu balsuoti geografiniu principu Paliekama tik bule likviduojami areopagai Atenu politines institucijosAtenu politines institucijas galima butu isskirstyti į 3 dalis pagal valdzios pobudį tautos susirinkimas taryba ir renkami pareigunai archontai ir strategai Susirinkimas priiminejo politinius sprendimus o taryba uzsiime politikos įgyvendinimu ir administraciniais reikalais Tautos susirinkimas budavo saukiamas karta per menesį veliau mazdaug 4 sykius per metus budavo apie 50 susirinkimu Susirinkimas budavo susaukiamas Tarybos sprendimu Reiksmingiausios archontu ir areopago institucijos nuo mazdaug V a eme prarasti realia valdzia kuri koncentravosi taryboje Archontai buvo pasidalije pareigybes ir faktiskai vadovavo valstybei Nors ju faktiska galia buvo labai maza is pilieciu jie susilaukdavo ypatingos pagarbos matyt del sakraliniu simboliniu siu pareigu pobudzio Archontai turejo savus pavadinimus Tai eponimas basilejas polemarchas ir 6 tesmotetai Eponimas savo laiku simbolizavo auksciausia valstybine galia jo vardu budavo pavadinami metai Atenu demokratijos laikais eponimui liko tik kai kurios teismines funkcijos Aristokratijos metu basilejas buvo vyriausias atstovas nuo tautos dievams Salyginai snekant vyriausiojo zynio pareigos basilejui isliko ir demokratijos laikais Archontas polemarchas buvo nominalus kariuomenes vadas Taciau demokratijos laiku jokios realios įtakos kariuomenei neturejo o tik vykde kai kurias religines su karo dievais susijusias kulto apeigas Tesmotetu sferai priklause pirmininkavimas tam tikrose bylose Taryba buvo sudaroma is 400 o veliau is 500 nariu isrenkamu burtais vienodai nuo kiekvienos files t y po 50 is kiekvienos Taryba arba bule buvo turbut artimiausiais siuolaikinei vyriausybei Atenu demokratines sistemos organas Tie kuriems buvo pavedamas priziureti tam tikra projekta atlikdavo panasias į ministro funkcijas Kad darbas butu efektyvesnis nuolat dirbdavo tik 1 10 tarybos kiekvienos files atstovai posedziaudavo 1 10 metu dar buvo įjungiama po viena atstova is kiekvienos files Kadangi taryba nuolat dirbdavo 1 3 pasilikdavo ir naktimis tai uz laika praleista valstybinese pareigose pilieciai gaudavo nedidelį atlyginima Tas desimtadalis tarybos nariu vadinosi pritanejais o ju tarybos dalis pritanija Pritanu rankose faktiskai buvo vykdomoji valdzia Taryba taip pat ruosdavo praktiskai visus nutarimus susirinkimui tvirtinti o kadangi susirinkimai vykdavo gana daznai tai buvo nesunku visus sprendimus priimtus taryboje patvirtinti susirinkime Kariuomenes reikalais uzsiimdavo renkami 10 strategu Ju reiksme buvo didesne del to kad strategai galejo buti perrenkami neribota kadenciju skaiciu kariuomeneje veike tiesioginio paklusnumo subordinacijos principas Taciau ir strategu veikla visiskai priklause nuo tautos susirinkimo Kiekvienam karo zygiui ar operacijai susirinkimas paskirdavo viena is strategu po to jis del zygio turejo susirinkimui atsiskaityti Po nepavykusio zygio susirinkimas galejo stratega bausti kartais net mirtimi Nors is pradziu strategu kolegija turejo universalia bendra veiklos sritį bet del praktines butinybes ji vis labiau skaidesi diferencijavosi pagal veikla Ir archontu ir strategu galejo buti isrinktas kiekvienas pilietis Tiek sprendimu priemimas tiek sprendimu įgyvendinimas buvo kiekvieno piliecio pareiga o ne tik ju isrinktuju ar ju lyderiu Nors ne visi Atenu gyventojai turejo tokias politines teises taciau jokia kita demokratija zmonijos istorijoje neturejo tokio didelio dalyvavimo laipsnio