Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Velykos arba šventos Velykos Kristaus prisikėlimas seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė Velykos 2025 Švenčiama pa
Šv. Velykos
Velykos arba šventos Velykos, Kristaus prisikėlimas – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė.
Švenčiama paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kuris laikomas viso krikščioniškojo mokymo pagrindu.Naujajame Testamente rašoma, kad tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).
Šioje šventėje krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna.
Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio) pilnaties. Toks būdas apskaičiuoti Velykų datą nustatytas 325 m. Pirmojo Nikėjos susirinkimo metu. Jis buvo įvestas tam, kad krikščioniškoji šventė nesutaptų su žydų Pesachu, tautos išėjimo iš Egipto nelaisvės paminėjimu. Pagal Grigaliaus kalendorių ši data anksčiausiai būna T
Etimologija
Daugelyje Europos kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su aramėjų pas-cha, iš kurio kilęs hebrajų k. žodis pessach, reiškiantis izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą: albanų pashkët, gr. Pascha, (Πάσχα), italų pasqua, isp. pascua, prancūzų pâques, rusų пасха, rumunų paşti, švedų påsk, ol. pasen, suomių pääsiäinen.
Anglų Easter ir vokiečių Ostern siejami su senovės germanų aušros deive (Ēostre, Ēastre). Tačiau dabar manoma, kad šventės pavadinimas kilęs iš lotyniškojo aušros žodžio (albis), kuris senojoje vokiečių kalboje virto eostarum ir galiausiai pateko į anglų ir vokiečių kalbas.
Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenkų), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas.
Velykų liturgija
Katalikų Bažnyčioje Velykos pradedamos švęsti Didžiosios savaitės Didžiojo šeštadienio vakare ir trunka visą Velykų laiką. Nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
Papročiai Lietuvoje
Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų bobutė ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes tai buvo laikoma gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Nemažiau svarbūs ir kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai. Velykų metu valgomi tradiciniai Velykų valgiai, kurie įvairiuose regionuose yra skirtingi. Šventinis valgymas buvo pradedamas nuo kiaušinio. Žemaitijoje imdavo dažytą kiaušinį, nulupdavo, supjaustydavo jį į tiek dalių, kiek yra namuose žmonių, ir padalydavo linkint sėkmės ir sveikatos.
Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Dažniausiai tai darydavo vyrai. Teisingai sumušus priešininko kiaušinį, sumuštąjį sau pasiimdavo tas, kurio kiaušinis likdavo sveikas. Paplitęs visoje Lietuvoje buvo ir kiaušinių ridinėjimas. Jei kiaušinis pataikydavo į anksčiau nuriedėjusįjį, kiaušinio savininkas pasiimdavo abu kiaušinius. Antrą Velykų dieną vaikai ir jaunimas eidavo kiaušiniauti, arba velykauti.
Su velykiniais kiaušiniais susijęs ir lalavimo paprotys. Lalautojai prisirinkdavo margučių ir kitokių vaišių. Lalaudavo dažniausiai jauni vyrai. Turėjo būti muzikantas, maišanešys, giesmininkai. Toks būrys kartais apeidavo keletą kaimų. Lalauti pradėdavo pirmosios Velykų dienos vakarą. Užėję į pirkią, lalauninkai linkėdavo sveikatos, sėkmės, gero derliaus.
Galerija
- Lietuviški Velykų margučiai
- Pievėnų bažnyčioje išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas
Šaltiniai
- Velykos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-04-18.
- Bernard Trawicky, Ruth Wilhelme Gregory. Anniversaries and Holidays. — American Library Association, p. 224, 2000.
- Барсов Н. И. Пасха, христианский праздник // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.
- Пасха Христова: смысл и история праздника // Нескучный сад, 04.05.13.
- Prisikėlimas Evangelijose: Mt 28,1-15; Mk 16,1-14; Lk 24,1-12; Jn 20,1-25. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
- Lietuvių kalendorinės šventės: straipsnių rinkinys. Sudarė Birutė Imbrasienė. – Vilnius, 1990.
- Frequently asked questions about the date of Easter, oikoumene.org
- „L. Klimka. Lietuviškųjų Užgavėnių mitologiškumas“. lrt.lt. 2016-02-09. Nuoroda tikrinta 2022-03-15.
- „Easter“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.
| Tradicinės Lietuvos krikščionių kalendorinės šventės | |
|---|---|
| Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) · Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11) | |
| Tradicinės lietuvių šventės | |
| Žiemos saulėgrįža · Kūčios · Pusiaužiemis · Užgavėnės · Rasos · Žolinė · Ilgės | |
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Velykos, Kas yra Šv. Velykos? Ką reiškia Šv. Velykos?
Velykos arba sventos Velykos Kristaus prisikelimas seniausia ir svarbiausia krikscioniu svente Velykos 2025 Svenciama pamineti Kristaus prisikelima is numirusiuju po nukryziavimo kuris laikomas viso krikscioniskojo mokymo pagrindu Naujajame Testamente rasoma kad tai įvyke trecia diena po Kristaus mirties mirties diena skaiciuojant kaip pirma diena Sioje sventeje krikscioniskieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis su augmenijos prisikelimo apeigomis kuriose buvo garbinama deive Zemyna Velyku data nustatoma pagal Menulio Saules kalendoriu ir Vakaru baznyciose Velykos visada svenciamos pirmajį sekmadienį po pirmos pavasario po pavasario lygiadienio pilnaties Toks budas apskaiciuoti Velyku data nustatytas 325 m Pirmojo Nikejos susirinkimo metu Jis buvo įvestas tam kad krikscioniskoji svente nesutaptu su zydu Pesachu tautos isejimo is Egipto nelaisves paminejimu Pagal Grigaliaus kalendoriu si data anksciausiai buna TEtimologijaDaugelyje Europos kalbu Velykos vadinamos zodziais kuriu etimologine kilme siejama su arameju pas cha is kurio kiles hebraju k zodis pessach reiskiantis izraelitu isejimo is Egipto minejimo svente pagal Senajį Testamenta albanu pashket gr Pascha Pasxa italu pasqua isp pascua prancuzu paques rusu pasha rumunu pasti svedu pask ol pasen suomiu paasiainen Anglu Easter ir vokieciu Ostern siejami su senoves germanu ausros deive Eostre Eastre Taciau dabar manoma kad sventes pavadinimas kiles is lotyniskojo ausros zodzio albis kuris senojoje vokieciu kalboje virto eostarum ir galiausiai pateko į anglu ir vokieciu kalbas Lietuviu kalbos zodzio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavu kalbu isskyrus rusu siai sventei įvardyti vartojamu zodziu junginiu kurio reiksme yra didzioji diena naktis Velikden ukrainieciu Velikden bulgaru Vyalikdzen baltarusiu Wielkanoc lenku Velikonoce ceku Velikanoc slovenu Latviu kalboje slaviskas skolinys didziosios dienos tapo Lieldienas Velyku liturgijaKataliku Baznycioje Velykos pradedamos svesti Didziosios savaites Didziojo sestadienio vakare ir trunka visa Velyku laika Nusileidus saulei pradedamas svesti Velyknaktis Nakties tamsoje svenciama iskilminga nakties sviesesnes uz diena liturgija baznyciose susirinke tikintieji apsviecia aplinka savo atsinestomis uzdegtomis zvakemis Sios nakties apeigu prasme prisipazinti esant kaltiems ir savo kalteje tamsybeje pamatyti tikraja sviesa kuri nera pastebima bunant dienoje viduje manant kad nesame nusideje Siu apeigu metu skaitoma ypac daug Sventojo Rasto istrauku kuriose pranasaujamas Mesijo atejimas ir visus zmones atpirksianti dieviska atsiduodanti meile giedamos psalmes Velyknakcio kulminacija prisikelimo zinia Nuo sio momento galima vel groti vargonais kas kataliku baznyciose yra draudziama per Didįjį Tridienį Paprociai LietuvojeBuvo tikima kad Velyku naktį vaiksto Velyku bobute ir deda ant palanges ar prie lovos margucius Velyku paprociuose kiausiniui skiriama ypatinga reiksme nes tai buvo laikoma gyvybes atsiradimo gamtos prisikelimo simbolis Nemaziau svarbus ir kiausiniu dazymo ir ju keitimosi paprociai Velyku metu valgomi tradiciniai Velyku valgiai kurie įvairiuose regionuose yra skirtingi Sventinis valgymas buvo pradedamas nuo kiausinio Zemaitijoje imdavo dazyta kiausinį nulupdavo supjaustydavo jį į tiek daliu kiek yra namuose zmoniu ir padalydavo linkint sekmes ir sveikatos Visoje Lietuvoje zinomas paprotys musti margucius Dazniausiai tai darydavo vyrai Teisingai sumusus priesininko kiausinį sumustajį sau pasiimdavo tas kurio kiausinis likdavo sveikas Paplites visoje Lietuvoje buvo ir kiausiniu ridinejimas Jei kiausinis pataikydavo į anksciau nuriedejusįjį kiausinio savininkas pasiimdavo abu kiausinius Antra Velyku diena vaikai ir jaunimas eidavo kiausiniauti arba velykauti Su velykiniais kiausiniais susijes ir lalavimo paprotys Lalautojai prisirinkdavo marguciu ir kitokiu vaisiu Lalaudavo dazniausiai jauni vyrai Turejo buti muzikantas maisanesys giesmininkai Toks burys kartais apeidavo keleta kaimu Lalauti pradedavo pirmosios Velyku dienos vakara Uzeje į pirkia lalauninkai linkedavo sveikatos sekmes gero derliaus GalerijaLietuviski Velyku marguciai Pievenu baznycioje islikes vienintelis Europoje tetralizuotas velykzydziu budejimasSaltiniaiVelykos Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 04 18 Bernard Trawicky Ruth Wilhelme Gregory Anniversaries and Holidays American Library Association p 224 2000 Barsov N I Pasha hristianskij prazdnik Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona v 86 t 82 t i 4 dop SPb 1890 1907 Pasha Hristova smysl i istoriya prazdnika Neskuchnyj sad 04 05 13 Prisikelimas Evangelijose Mt 28 1 15 Mk 16 1 14 Lk 24 1 12 Jn 20 1 25 Biblija arba Sventasis Rastas Lietuvos Biblijos draugija Vilnius 2022 Lietuviu kalendorines sventes straipsniu rinkinys Sudare Birute Imbrasiene Vilnius 1990 Frequently asked questions about the date of Easter oikoumene org L Klimka Lietuviskuju Uzgaveniu mitologiskumas lrt lt 2016 02 09 Nuoroda tikrinta 2022 03 15 Easter Britannica Nuoroda tikrinta 2022 04 19 Vikiteka Velykos vaizdine ir garsine medziagaTradicines Lietuvos krikscioniu kalendorines sventesAdventas Kucios Kaledos Trys karaliai Mesiedas Grabnycios Uzgavenes Pelenu diena Gavenia Verbu sekmadienis Didzioji savaite Velykos Atvelykis Sestines Sekmines Devintines Zoline Velines Svarbesnes sventuju dienos Kazimierines 03 04 Juozapines 03 19 Sv Stanislovas 04 11 Jurgines 04 23 Jonines 06 24 Petrines ir Povilines 06 29 Sv Rokas 08 16 Sv Baltramiejus 08 24 Mykolines 09 29 Visi sventieji 11 01 Sv Martynas 11 11 Tradicines lietuviu sventesZiemos saulegrįza Kucios Pusiauziemis Uzgavenes Rasos Zoline IlgesSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu