Romualdas ApanavičiusGimė 1947 m gruodžio 1 d 77 metai Vingytėje Aukštosios Panemunės valsčius Kauno apskr Sutuoktinis ė
Romualdas Apanavičius

Romualdas Apanavičius | |
---|---|
Gimė | 1947 m. gruodžio 1 d. Vingytėje, Aukštosios Panemunės valsčius, Kauno apskr. |
Sutuoktinis (-ė) | Virginija Kligytė |
Vaikai | Kristina Sulikienė |
Veikla | Lietuvos etnomuzikologas, birbynininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras |
Sritis | etnomuzikologija |
Organizacijos | Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas |
Romualdas Apanavičius (g. 1947 m. gruodžio 1 d. Vingytėje, Aukštosios Panemunės valsčius, Kauno apskr.) – Lietuvos etnologas, birbynininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
1970 m. baigė Lietuvos konservatorijos (dabar – LMTA) birbynės klasę, 1980 m. baigė Kijevo konservatorijos asistentūrą-stažuotę. 1981 m. Humanitarinių mokslų Menotyros krypties kandidato (nostrifikuota daktaro) disertacija. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų Etnologijos krypties daktaras.
Nuo 1970 m. Lietuvos konservatorijos, 1985–1989 m. Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentų katedros docentas, 1989–1995 m. Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedros docentas. Nuo 1992 m. ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, nuo 1997 m. universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas, nuo 1998 m. ir Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, nuo 1997 m. ir Klaipėdos universiteto dėstytojas, nuo 1995 m. profesorius.
Koncertavo užsienyje. Įkūrė Liaudies instrumentų kvartetą (veikė 1974–1981 m., Lietuvos radijo ir televizijos liaudies muzikos orkestrą (veikė 1977–1983 m.) ir jiems vadovavo. 1992 m. Vilniuje įkūrė Etnomuzikos institutą, iki 2000 m. jo direktorius.
1989–1992 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1986–1992 m. Vilniaus selekcininkų mėgėjų susivienijimo narys.
Vedęs. Žmona muzikologė, žurnalistė Virginija Kligytė. Dukra Kristina Sulikienė (g. 1980 m.), teisininkė, šachmatininkė.
Mokslinė veikla
Tiria lietuvių, baltų, Šiaurės Europos ir kitų pasaulio etninių grupių muziką, muzikos instrumentus. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie liaudies muziką autorius. Paskelbė per 70 mokslo straipsnių Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, JAV mokslo spaudoje. Yra 6 Lietuvos ir 2 užsienio mokslo leidinių redkolegijos narys.
Bibliografija
- Birbynė ir jos evoliucija, 1980 m.
- Senosios kanklės ir kankliavimus, su kt., 1990, 1994 m.
- Lietuvių liaudies muzikos instrumentai, su M. Baltrėniene, 1991 m.
- Baltų etnoinstrumentologija, 1992 m.
- Socialdemokratai ir Lietuvos valstybingumas 1896–1992, 1993 m.
- Etninė muzika: Teorijos klausimai, 2001 m.
- Etninė muzika. 2009 m.
- Apanavičius R., Aleknaitė E., Savickaitė E., Apanavičiūtė – Sulikienė, K., Šlepavičiūtė I. Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje XX a. 7 dešimtmetis–XXI a. pradžia. Monografija. 2015 m.
Šaltiniai
- . Romualdas Apanavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 630 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romualdas Apanavičius, Kas yra Romualdas Apanavičius? Ką reiškia Romualdas Apanavičius?
Romualdas ApanaviciusGime 1947 m gruodzio 1 d 77 metai Vingyteje Aukstosios Panemunes valscius Kauno apskr Sutuoktinis e Virginija KligyteVaikai Kristina SulikieneVeikla Lietuvos etnomuzikologas birbynininkas habilituotas humanitariniu mokslu daktarasSritis etnomuzikologijaOrganizacijos Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniu mokslu fakultetas Romualdas Apanavicius g 1947 m gruodzio 1 d Vingyteje Aukstosios Panemunes valscius Kauno apskr Lietuvos etnologas birbynininkas habilituotas humanitariniu mokslu daktaras Biografija1970 m baige Lietuvos konservatorijos dabar LMTA birbynes klase 1980 m baige Kijevo konservatorijos asistentura stazuote 1981 m Humanitariniu mokslu Menotyros krypties kandidato nostrifikuota daktaro disertacija 1994 m habilituotas humanitariniu mokslu Etnologijos krypties daktaras Nuo 1970 m Lietuvos konservatorijos 1985 1989 m Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentu katedros docentas 1989 1995 m Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikologijos katedros docentas Nuo 1992 m ir Vytauto Didziojo universiteto destytojas nuo 1997 m universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedejas nuo 1998 m ir Humanitariniu mokslu fakulteto dekanas nuo 1997 m ir Klaipedos universiteto destytojas nuo 1995 m profesorius Koncertavo uzsienyje Įkure Liaudies instrumentu kvarteta veike 1974 1981 m Lietuvos radijo ir televizijos liaudies muzikos orkestra veike 1977 1983 m ir jiems vadovavo 1992 m Vilniuje įkure Etnomuzikos instituta iki 2000 m jo direktorius 1989 1992 m Lietuvos socialdemokratu partijos narys 1986 1992 m Vilniaus selekcininku megeju susivienijimo narys Vedes Zmona muzikologe zurnaliste Virginija Kligyte Dukra Kristina Sulikiene g 1980 m teisininke sachmatininke Moksline veiklaTiria lietuviu baltu Siaures Europos ir kitu pasaulio etniniu grupiu muzika muzikos instrumentus Visuotines lietuviu enciklopedijos straipsniu apie liaudies muzika autorius Paskelbe per 70 mokslo straipsniu Lietuvos Latvijos Lenkijos Rusijos Suomijos Vokietijos JAV mokslo spaudoje Yra 6 Lietuvos ir 2 uzsienio mokslo leidiniu redkolegijos narys BibliografijaBirbyne ir jos evoliucija 1980 m Senosios kankles ir kankliavimus su kt 1990 1994 m Lietuviu liaudies muzikos instrumentai su M Baltreniene 1991 m Baltu etnoinstrumentologija 1992 m Socialdemokratai ir Lietuvos valstybingumas 1896 1992 1993 m Etnine muzika Teorijos klausimai 2001 m Etnine muzika 2009 m Apanavicius R Aleknaite E Savickaite E Apanaviciute Sulikiene K Slepaviciute I Etnines muzikos gaivinimo judejimas Lietuvoje XX a 7 desimtmetis XXI a pradzia Monografija 2015 m Saltiniai Romualdas Apanavicius Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 630 psl