Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prašome sutvarkyti šį straipsnį Tik t
Virginija Kligytė
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Virginija Apanavičienė (g. 1950 m. rugsėjo 6 d. Trakų raj.) – Lietuvos muzikologė.
Biografija
1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją.
1975 − 1982 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos Radijo laidų vaikams ir jaunimui redakcijos muzikos laidų redaktore.
Nuo 1982 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos, nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademijos (vėliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Muzikos teorijos katedros lektorė, nuo 2010 m.– docentė.
1987 −1989 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus vedėja.
1990 − 1992 m. savaitraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė.
1992 − 1995 m. žurnalo „Visuomenė" redaktorė ir leidėja.
1993 − 1994 m. leidinio „Lietuvos darbininkas“ redaktorė, 1995 m. dienraščio „Lietuva“ Vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja.
1997 m. Lietuvos muzikų draugijos žurnalo „Muzikos barai“ redaktoriaus pavaduotoja.
Knygų „Nerimo dienos“ (apie kompozitorių A. Bražinską), 1990 m., II-as leid. 2013 m., „Nuo senovės graikų iki Renesanso“ (mokomoji priemonė),1993 m., "Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje" (monografija), 2011 m., "Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje" (mokslo straipsnių rinkinys), 2015 m., "Muzika ir kultūra" (muzikos publicistikos straipsnių rinkinys), 2018 m., per 150 straipsnių spaudoje, per 200 radijo, TV laidų autorė, vedėja.
Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos Tarptautiniams šeimos metams, Valeta, Malta, 1993 m.), Šiaurės forumo, Turku, Suomija, 1994 m.), IV JTO pasaulio moterų, Pekinas, Kinija,1995 m.) konferencijų,
seminarų "Europos Sąjunga – viltis ar rizika moterims?", Trepelnas, Vokietija,1995 m., "Baltijos moterys", Var Gardas, Švedija,1996m., "Moteris – vadovė", Dublinas, Airija, 1996 m.,
41 − osios JTO sesijos, skirtos Moterų statuso komisijos 50-osioms metinėms, Niujorkas, JAV,1997 m., Lietuvos moterų suvažiavimų (2001 m., 2004 m., 2008 m.) dalyvė.
Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose universitetuose: Seatle − "XII Baltų studijos", JAV, 1990 m.,
Daugpilyje (Latvija, 2004, 2006, 2008, 2009, 2010, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 m.), Rezeknėje (Latvija, 2005 m.),
Kaune (VDU, 2002, 2004 m.), Klaipėdoje (KU, 2001, 2003, 2004, 2005, 2006, 2013, 2014 m.), Šiauliuose (ŠU, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2017 m.) ir skaitytų pranešimų pagrindu parengė ir išspausdino 25 mokslinius straipsnius recenzuojamuose leidiniuose „Darbai ir dienos“, „Tiltai“, „Ethnic Culture. Traditions and Inovations“, „Humanities in New Europe“, „Kultūras studijas. Cultural Studies", „Acta Humanitarica Universitatis Saulensis“ ir kt.
Publikacijos: "Visualisation and Voyeurism in Lithuanian Art Music" knygoje "Music Science Today: the Permanent and the Changeable, Daugpilis, 2017 m.;
"Отражение особенностей этнографических регионов Литвы в академической музыке литовских композиторов" knygoje „AVOTI un CILVIEKI“, Daugpilis, 2007 m.;
"Modernizmas lietuvių muzikoje: etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika" knygoje „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“, 2007 m.;
"The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Music of the 20th Century" knygoje "Humanities in new Europe. Culture and Identity", 2006 m.
Skaitė pranešimus: "Žiemgalos regionas akademinėje muzikoje: identifikavimo klausimai" – VI-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Regionas: istorija, kultūra, kalba", ŠU, 2017 m.;
"Metų" recepcija lietuvių akademinėje muzikoje"– tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Metų laikai kultūroje", ŠU, 2014 m.;
"Kvapas ir garsas postmoderniuose ir neomoderniuose muzikos kūriniuose: sinestezijos problema" – XVII tarptautinėje interdisciplininėje konferencijoje "Kvapas kultūroje", ŠU, 2013m.;
"Medžio vaizdiniai lietuvių akademinėje muzikoje: mitologijos simboliai, etninės kultūros reliktai ir buitiniai daiktai" – tarptautinėje interdisciplininėje mokslinėje konferencijoje ŠU "Medis kultūroje", 2011 m.;
"Moterų vardai lietuvių akademinėje muzikoje: mitologijos, romantizmo ir istorijos sąsajos" – tarptautinėje konferencijoje Šiaulių universitete „Vardas kultūroje“, skirtoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2009 m.;
"Symbols of notography in B. Kutavičius music: ethnic roots and contemporary interpretation" – 4 -ojoje tarptautinėje konferencijoje „Music Science Today: the Permanent and the Changeable“, 2009 m., Daugpilio universitete, Latvija;
Dalyvavo profsąjungų vadovų ETUI – REHS kursuose Stokholme, 2008 m., ETUCE HERSC posėdžiuose Briuselyje, 2017 m., taip pat rengiant Europos Sąjungos lygių galimybių, mokymosi visą gyvenimą projektus (2006-2008 ) m.
Mokslinė veikla
Tiria lietuvių akademinės ir etninės muzikos sąsajas, Lietuvos regionų (Mažosios Lietuvos, Žiemgalos), senovės baltų pasaulėžiūros atspindžius lietuvių akademinės muzikos kūriniuose. Paskelbė 25 mokslinius straipsnius Lietuvos, Latvijos mokslo spaudoje, išleido monografiją "Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje" 2011 m., mokslo straipsnių rinkinį "Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje", 2015 m.
Bibliografija
- Muzika ir kultūra. Straipsnių rinkinys. Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018 m. ISBN 978-609-471-123-7
- Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje. Mokslo straipsnių rinkinys. Lietuvos
edukologijos universiteto leidykla, 2015 m. ISBN 978-609-471-006-3
- Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje. Monografija. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011 m. ISBN 978-9955-20-614-9
- Nuo senovės graikų iki Renesanso. Muzikos kalbos apžvalga (mokymo priemonė). "Visuomenės" žurnalo redakcija, 1993 m.
- Virginija Kligytė. Nerimo dienos. Trys kompozitoriaus Algimanto Bražinsko gyvenimo dienos. Meninė apybraiža. Leidykla "Muzika" 1990 m.; II pataisytas ir papildytas leidimas, leidykla "Edukologija", 2013 m. ISBN 978-9955-20-852-5
Šaltiniai
1. Ona Juozapaitienė. Muzikos enciklopedija, II t. Vilnius:, Lietuvos muzikos akademija; Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003 m. T. II: I-N., 176 psl.; Visuotinė lietuvių enciklopedija, papildymai A-Ž, 2015 m., 18 psl.
2. Kas yra kas. Lietuvos moterys. Bendras "Kas yra kas" redakcijos ir Moterų informacijos centro projektas, Kaunas: UAB "Neolitas", 2007 m., 24 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Virginija Kligytė, Kas yra Virginija Kligytė? Ką reiškia Virginija Kligytė?
Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Virginija Apanaviciene g 1950 m rugsejo 6 d Traku raj Lietuvos muzikologe Biografija1975 m baige Lietuvos valstybine konservatorija 1975 1982 m dirbo Lietuvos radijo ir televizijos Radijo laidu vaikams ir jaunimui redakcijos muzikos laidu redaktore Nuo 1982 m Lietuvos valstybines konservatorijos nuo 1992 m Lietuvos muzikos akademijos veliau Lietuvos muzikos ir teatro akademija Muzikos teorijos katedros lektore nuo 2010 m docente 1987 1989 m savaitrascio Literatura ir menas Muzikos skyriaus vedeja 1990 1992 m savaitrascio Lietuvos zinios redaktore 1992 1995 m zurnalo Visuomene redaktore ir leideja 1993 1994 m leidinio Lietuvos darbininkas redaktore 1995 m dienrascio Lietuva Vidaus ir uzsienio politikos skyriaus vedeja 1997 m Lietuvos muziku draugijos zurnalo Muzikos barai redaktoriaus pavaduotoja Knygu Nerimo dienos apie kompozitoriu A Brazinska 1990 m II as leid 2013 m Nuo senoves graiku iki Renesanso mokomoji priemone 1993 m Etnine tapatybe lietuviu akademineje muzikoje monografija 2011 m Etnines ir siuolaikines kulturos zenklai akademineje muzikoje mokslo straipsniu rinkinys 2015 m Muzika ir kultura muzikos publicistikos straipsniu rinkinys 2018 m per 150 straipsniu spaudoje per 200 radijo TV laidu autore vedeja Jungtiniu Tautu konferencijos skirtos Tarptautiniams seimos metams Valeta Malta 1993 m Siaures forumo Turku Suomija 1994 m IV JTO pasaulio moteru Pekinas Kinija 1995 m konferenciju seminaru Europos Sajunga viltis ar rizika moterims Trepelnas Vokietija 1995 m Baltijos moterys Var Gardas Svedija 1996m Moteris vadove Dublinas Airija 1996 m 41 osios JTO sesijos skirtos Moteru statuso komisijos 50 osioms metinems Niujorkas JAV 1997 m Lietuvos moteru suvaziavimu 2001 m 2004 m 2008 m dalyve Dalyvavo tarptautinese mokslinese konferencijose universitetuose Seatle XII Baltu studijos JAV 1990 m Daugpilyje Latvija 2004 2006 2008 2009 2010 2012 2013 2014 2015 2016 m Rezekneje Latvija 2005 m Kaune VDU 2002 2004 m Klaipedoje KU 2001 2003 2004 2005 2006 2013 2014 m Siauliuose SU 2008 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2017 m ir skaitytu pranesimu pagrindu parenge ir isspausdino 25 mokslinius straipsnius recenzuojamuose leidiniuose Darbai ir dienos Tiltai Ethnic Culture Traditions and Inovations Humanities in New Europe Kulturas studijas Cultural Studies Acta Humanitarica Universitatis Saulensis ir kt Publikacijos Visualisation and Voyeurism in Lithuanian Art Music knygoje Music Science Today the Permanent and the Changeable Daugpilis 2017 m Otrazhenie osobennostej etnograficheskih regionov Litvy v akademicheskoj muzyke litovskih kompozitorov knygoje AVOTI un CILVIEKI Daugpilis 2007 m Modernizmas lietuviu muzikoje etninio ir kulturinio tapatumo bei muzikos madu saveika knygoje Rytu Europos kultura migracijos kontekste 2007 m The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Music of the 20th Century knygoje Humanities in new Europe Culture and Identity 2006 m Skaite pranesimus Ziemgalos regionas akademineje muzikoje identifikavimo klausimai VI oje tarptautineje mokslineje konferencijoje Regionas istorija kultura kalba SU 2017 m Metu recepcija lietuviu akademineje muzikoje tarptautineje mokslineje konferencijoje Metu laikai kulturoje SU 2014 m Kvapas ir garsas postmoderniuose ir neomoderniuose muzikos kuriniuose sinestezijos problema XVII tarptautineje interdisciplinineje konferencijoje Kvapas kulturoje SU 2013m Medzio vaizdiniai lietuviu akademineje muzikoje mitologijos simboliai etnines kulturos reliktai ir buitiniai daiktai tarptautineje interdisciplinineje mokslineje konferencijoje SU Medis kulturoje 2011 m Moteru vardai lietuviu akademineje muzikoje mitologijos romantizmo ir istorijos sasajos tarptautineje konferencijoje Siauliu universitete Vardas kulturoje skirtoje Lietuvos vardo tukstantmeciui 2009 m Symbols of notography in B Kutavicius music ethnic roots and contemporary interpretation 4 ojoje tarptautineje konferencijoje Music Science Today the Permanent and the Changeable 2009 m Daugpilio universitete Latvija Dalyvavo profsajungu vadovu ETUI REHS kursuose Stokholme 2008 m ETUCE HERSC posedziuose Briuselyje 2017 m taip pat rengiant Europos Sajungos lygiu galimybiu mokymosi visa gyvenima projektus 2006 2008 m Moksline veiklaTiria lietuviu akademines ir etnines muzikos sasajas Lietuvos regionu Mazosios Lietuvos Ziemgalos senoves baltu pasauleziuros atspindzius lietuviu akademines muzikos kuriniuose Paskelbe 25 mokslinius straipsnius Lietuvos Latvijos mokslo spaudoje isleido monografija Etnine tapatybe lietuviu akademineje muzikoje 2011 m mokslo straipsniu rinkinį Etnines ir siuolaikines kulturos zenklai akademineje muzikoje 2015 m BibliografijaMuzika ir kultura Straipsniu rinkinys Lietuvos edukologijos universiteto leidykla 2018 m ISBN 978 609 471 123 7 Etnines ir siuolaikines kulturos zenklai akademineje muzikoje Mokslo straipsniu rinkinys Lietuvos edukologijos universiteto leidykla 2015 m ISBN 978 609 471 006 3 Etnine tapatybe lietuviu akademineje muzikoje Monografija Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla 2011 m ISBN 978 9955 20 614 9Nuo senoves graiku iki Renesanso Muzikos kalbos apzvalga mokymo priemone Visuomenes zurnalo redakcija 1993 m Virginija Kligyte Nerimo dienos Trys kompozitoriaus Algimanto Brazinsko gyvenimo dienos Menine apybraiza Leidykla Muzika 1990 m II pataisytas ir papildytas leidimas leidykla Edukologija 2013 m ISBN 978 9955 20 852 5Saltiniai1 Ona Juozapaitiene Muzikos enciklopedija II t Vilnius Lietuvos muzikos akademija Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 m T II I N 176 psl Visuotine lietuviu enciklopedija papildymai A Z 2015 m 18 psl 2 Kas yra kas Lietuvos moterys Bendras Kas yra kas redakcijos ir Moteru informacijos centro projektas Kaunas UAB Neolitas 2007 m 24 psl