Mykolas Kazimieras KocielasHerbas Pelikan Gimė 1644 m Mirė 1722 m 78 metai Tėvas Samuelis Jeronimas KocielasMotina Ana V
Mykolas Kazimieras Kocielas

Mykolas Kazimieras Kocielas | |
---|---|
Herbas „Pelikan“ | |
Gimė | 1644 m. |
Mirė | 1722 m. (~78 metai) |
Tėvas | Samuelis Jeronimas Kocielas |
Motina | Ana Vonliar |
Sutuoktinis (-ė) | Ana Korsakaitė |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. |
Mykolas Kazimieras Kocielas (lenk. Michał Kazimierz Kociełł, 1644–1722 m. spalio 6 d.) – LDK karinis ir valstybinis veikėjas, Ašmenos pakamaris (1683–1685), Vitebsko (1685–1700) ir Trakų kaštelionas (1700–1703), Trakų vaivada (1703–1707), Lietuvos didysis iždininkas (1710–1722). Lietuvos Tribunolo maršalka 1698 ir 1702 metais.
Biografija
Lietuvos bajorų Kocielų giminės atstovas, herbo „Pelikan“ savininkas. Samuelio Jeronimo Kocielos ir Anos Vonliar sūnus.
1669 metais Mykolas Kazimieras Kocielas dalyvavo elekciniame seime, kur palaikė Mykolo Kaributo Višnioveckio išrinkimą į Lenkijos karaliaus sostą. 1674 metais pasirašė elekciją. 1697 metais palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto II Stipriojo kandidatūrą.
Mykolas Kazimieras Kocielas buvo vienas iš respublikonų grupuotės lyderių, pasisakiusių prieš Sapiegų viešpatavimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1683 metais gavo Ažmenos pakamario titulą, 1685 metais tapo Vitebsko kaštelionu. 1698 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka.
1698 metų viduryje buvo išrinktas vienu iš Lietuvos įgulų pasiuntinių pas Lenkijos karalių Augustą Stiprujį. 1698 m. balandžio 14 d. organizavo bajorų suvažiavimą Vilniuje, kur buvo išrinktas LDK vaivadijų ir pavietų generaliniu pulkininku, gavo valdžią bajorų įgulom ir teisę užsiimti atlyginimo išmokėjimu Lietuvos kariams.
1698 m. rugpjūčio 14 d. Mykolas Kazimieras Kocielas sušaukė naują bajorų suvažiavimą Vilniuje, kur pareikalavo paleisti visas Lietuvos įgulas, kurios buvo Sapiegų vadovaujamos. Pasirašė Puzavicko nutarimą 1698 metais.
1700 metais Lietuvos Iždo Tribunolas, vadovaujamas Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos, nustatė finansinį M. Kocielos piktnaudžiavimą, bet nesugebėjo privesti prie atsakomybės. 1700 m. rugpjūčio 21 d. sudarė paliaubas su Sapiegomis. 1700 metų rugsėjį-spalį vadovavo bajorų Mstislavlio, Vitebsko, Ašmenos ir Oršos pavietų įgulai, kuri spalio 15 d. buvo sumušta Ašmenos mūšyje Lietuvos didžiojo iždininko .
1700 m. lapkričio 18 d. Mykolas Kazimieras Kocielas dalyvavo Valkininkų mūšyje, kur vadovavo kairiam Lietuvos įgulos sparnui. Pasirašė 1700 m. Valkininkų nutarimą, po to kartu su Grigaliumi Antanu Oginskiu gavo teisę surinkti gaunamas pajamas iš muitų ir tapo komisaru prie generalinio pulkininko Mykolo Servacijaus Višnioveckio. Tais pačiais metais gavo Trakų kašteliono pareigybę, o 1703 metais tapo Trakų vaivada.
Po Valkininkų mūšio Mykolo Kazimiero Kocielos poveikis respublikonų stovykloje sumažėjo.
Dalyvavo bajorų suvažiavimuose Ružanuose (1701), Vilniuje (1701 ir 1703) ir Gardine (1701). Respublikonų derybose su Sapiegomis 1701 metais Mykolas Kazimieras Kocielas pasisakė prieš paliaubas.
Buvo vienas LDK ir ATR įstojimo į Šiaurės karą (1700–1721) iniciatorių. Karo metu palaikė Augustą Stiprujį ir orientavosi į Rusiją. 1704 metais prisijungė prie Sandomiro konfederacijos. 1707 metais dalyvavo bajorų suvažiavime Novogrudkoje. Švedų armijos puolimo metu, 1708 metais, išvažiavo į Rusiją.
1710 metais Mykolas Kazimieras Kocielas gavo Lietuvos didžiojo iždininko pareigybę. Piktnaudžiavo savo pareigybe. Pagal Kazimiero Dominyko Oginskio skundą 1711 metais LDK Tribunolas nuteisė jį garbės netekimu ir mirties bausme. 1712 m. sausio 12 d. jis buvo areštuotas, bet bausmės išvengė ir susitaikė su Kazimieru Dominyku Oginskiu. 1716 metais prisijungė prie Lietuvos bajorų suvažiavime Vilniuje, kur buvo sudaryta antisaksoniška konfederacija. Mykolo Kocielos priešininkai bandė atimti iš jo Lietuvos didžiojo iždininko pareigybę, tame tarpe 1719–1720 metų seime, bet jiems nepavyko pasiekti jos pašalinimo.
Literatūra
- З. Віцько, Коцел Міхал Казімір // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.3: Дадатак. А – Я / Рэдкал.: Т. У. Бялова (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2010. −696 с.: іл. С. 281. ISBN 978-985-11-0487-7
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Kazimieras Karolis Bialozoras | Vitebsko kaštelionas 1685–1700 | Po to: Kazimieras Aleksandras Pociejus |
Prieš tai: | Trakų kaštelionas 1700-1703 | Po to: Kazimieras Aleksandras Pociejus |
Prieš tai: Kazimieras Vladislovas Sapiega | Trakų vaivada 1703-1707 | Po to: Jurgis Stanislovas Sapiega |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mykolas Kazimieras Kocielas, Kas yra Mykolas Kazimieras Kocielas? Ką reiškia Mykolas Kazimieras Kocielas?
Mykolas Kazimieras KocielasHerbas Pelikan Gime 1644 m Mire 1722 m 78 metai Tevas Samuelis Jeronimas KocielasMotina Ana VonliarSutuoktinis e Ana KorsakaiteVeikla Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valstybes veikejas Mykolas Kazimieras Kocielas lenk Michal Kazimierz Kociell 1644 1722 m spalio 6 d LDK karinis ir valstybinis veikejas Asmenos pakamaris 1683 1685 Vitebsko 1685 1700 ir Traku kastelionas 1700 1703 Traku vaivada 1703 1707 Lietuvos didysis izdininkas 1710 1722 Lietuvos Tribunolo marsalka 1698 ir 1702 metais BiografijaLietuvos bajoru Kocielu gimines atstovas herbo Pelikan savininkas Samuelio Jeronimo Kocielos ir Anos Vonliar sunus 1669 metais Mykolas Kazimieras Kocielas dalyvavo elekciniame seime kur palaike Mykolo Kaributo Visnioveckio isrinkima į Lenkijos karaliaus sosta 1674 metais pasirase elekcija 1697 metais palaike Saksonijos kurfiursto Augusto II Stipriojo kandidatura Mykolas Kazimieras Kocielas buvo vienas is respublikonu grupuotes lyderiu pasisakiusiu pries Sapiegu viespatavima Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje 1683 metais gavo Azmenos pakamario titula 1685 metais tapo Vitebsko kastelionu 1698 metais buvo isrinktas Lietuvos Tribunolo marsalka 1698 metu viduryje buvo isrinktas vienu is Lietuvos įgulu pasiuntiniu pas Lenkijos karaliu Augusta Stiprujį 1698 m balandzio 14 d organizavo bajoru suvaziavima Vilniuje kur buvo isrinktas LDK vaivadiju ir pavietu generaliniu pulkininku gavo valdzia bajoru įgulom ir teise uzsiimti atlyginimo ismokejimu Lietuvos kariams 1698 m rugpjucio 14 d Mykolas Kazimieras Kocielas susauke nauja bajoru suvaziavima Vilniuje kur pareikalavo paleisti visas Lietuvos įgulas kurios buvo Sapiegu vadovaujamos Pasirase Puzavicko nutarima 1698 metais 1700 metais Lietuvos Izdo Tribunolas vadovaujamas Lietuvos didziojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos nustate finansinį M Kocielos piktnaudziavima bet nesugebejo privesti prie atsakomybes 1700 m rugpjucio 21 d sudare paliaubas su Sapiegomis 1700 metu rugsejį spalį vadovavo bajoru Mstislavlio Vitebsko Asmenos ir Orsos pavietu įgulai kuri spalio 15 d buvo sumusta Asmenos musyje Lietuvos didziojo izdininko 1700 m lapkricio 18 d Mykolas Kazimieras Kocielas dalyvavo Valkininku musyje kur vadovavo kairiam Lietuvos įgulos sparnui Pasirase 1700 m Valkininku nutarima po to kartu su Grigaliumi Antanu Oginskiu gavo teise surinkti gaunamas pajamas is muitu ir tapo komisaru prie generalinio pulkininko Mykolo Servacijaus Visnioveckio Tais paciais metais gavo Traku kasteliono pareigybe o 1703 metais tapo Traku vaivada Po Valkininku musio Mykolo Kazimiero Kocielos poveikis respublikonu stovykloje sumazejo Dalyvavo bajoru suvaziavimuose Ruzanuose 1701 Vilniuje 1701 ir 1703 ir Gardine 1701 Respublikonu derybose su Sapiegomis 1701 metais Mykolas Kazimieras Kocielas pasisake pries paliaubas Buvo vienas LDK ir ATR įstojimo į Siaures kara 1700 1721 iniciatoriu Karo metu palaike Augusta Stiprujį ir orientavosi į Rusija 1704 metais prisijunge prie Sandomiro konfederacijos 1707 metais dalyvavo bajoru suvaziavime Novogrudkoje Svedu armijos puolimo metu 1708 metais isvaziavo į Rusija 1710 metais Mykolas Kazimieras Kocielas gavo Lietuvos didziojo izdininko pareigybe Piktnaudziavo savo pareigybe Pagal Kazimiero Dominyko Oginskio skunda 1711 metais LDK Tribunolas nuteise jį garbes netekimu ir mirties bausme 1712 m sausio 12 d jis buvo arestuotas bet bausmes isvenge ir susitaike su Kazimieru Dominyku Oginskiu 1716 metais prisijunge prie Lietuvos bajoru suvaziavime Vilniuje kur buvo sudaryta antisaksoniska konfederacija Mykolo Kocielos priesininkai bande atimti is jo Lietuvos didziojo izdininko pareigybe tame tarpe 1719 1720 metu seime bet jiems nepavyko pasiekti jos pasalinimo LiteraturaZ Vicko Kocel Mihal Kazimir Vyalikae knyastva Litoyskae Encyklapedyya U 3 t T 3 Dadatak A Ya Redkal T U Byalova gal red i insh Mast Z E Gerasimovich Mn BelEn 2010 696 s il S 281 ISBN 978 985 11 0487 7Politinis postasPries tai Kazimieras Karolis Bialozoras Vitebsko kastelionas 1685 1700 Po to Kazimieras Aleksandras PociejusPries tai Traku kastelionas 1700 1703 Po to Kazimieras Aleksandras PociejusPries tai Kazimieras Vladislovas Sapiega Traku vaivada 1703 1707 Po to Jurgis Stanislovas Sapiega