Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Podiceps nigricollis Apsauga 3 R Reta rūšisJuodakaklis kragas Podiceps nigricollis Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūn
Juodakaklis kragas
| Podiceps nigricollis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Podiceps nigricollis , 1831 |
Juodakaklis kragas (Podiceps nigricollis) – kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis.
Išvaizda
Juodakaklis kragas – nedidelės kryklės dydžio paukštis. Juodakaklio krago nugarinė pusė juodai rusva, galvos viršus tamsesnis. Galva gausiai apaugusi plunksnomis, todėl atrodo lyg su kuoduku. Per skruostus eina ilga, šviesiai geltona žvilganti juosta. Kita galvos dalis, kaklas ir pagurklis juodi. Mažosios plasnojamosios plunksnos baltos. Pilvinė pusė balta, šonai ryškiai rudi. Snapas juodas, kojos alyvinės pilkos spalvos, akys raudonos.
Patelė truputį mažesnė už patiną. Žiemą paukščio nugarinė pusė juosvai pilka, apatinė – balta, kaklas pilkšvas. Jauniklių skruostai, gerklė ir apatinė kūno dalis balta, pūkuotų – nugara juoda, pilvas su šviesiomis dėmėmis.
Paplitimas
Arealas pertrauktas. Vakarinėje Eurazijoje paplitęs nuo Skandinavijos iki Vakarų Sibiro. Šiaurėje arealas siekia pietinę Skandinaviją, Volgos vidurupį. Į pietus paplitęs iki Amudarjos, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Pirėnų pusiasalio. Aptinkamas ir rytų Kinijoje.
Gyvena Šiaurės Amerikoje, Afrikoje. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose rytuose. Lietuvoje gana retas.
Biologija
Mėgsta nedidelių ežerų seklias užžėlusias pakrantes, pelkėtas kūdras, tvenkinius, seklius užtakius. Įsikuria nenaudojamuose durpynuose, karjeruose, kūdrose.
Labai atsargus paukštis, retai kada išplaukia į atvirus vandens plotus. Slapstosi augalų tankmėse. Pajutęs pavojų, tuojau sprunka.
Monogamas. Lizdą krauna tarp ajerų, nendrių, švendrų, visuomet netoli nedidelio atviro vandens ploto. Kartais peri kolonijomis, kuriose lizdai būna nutolę vienas nuo kito per keletą metrų. Dėtyje būna 3–4 kiaušiniai. Peri abu poros nariai apie 21 dieną. Jaunikliai ritasi ne visi iš karto. Tik išsiritę kragiukai šildosi po vieno iš tėvų sparnais, o kitas poros narys baigia perėti.
Daugiausia minta vandens bestuburiais. Daug sulesa laumžirgių lervų, moliuskų, šoniplaukų ir kitų vėžiagyvių. Geba pasigauti smulkių žuvų.
Šaltiniai
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juodakaklis kragas, Kas yra Juodakaklis kragas? Ką reiškia Juodakaklis kragas?
Podiceps nigricollis Apsauga 3 R Reta rusisJuodakaklis kragas Podiceps nigricollis Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Kraginiai pauksciai Podicipediformes Seima Kraginiai Podicipedidae Gentis Kragai Podicpes Rusis Juodakaklis kragas Podiceps nigricollis BinomasPodiceps nigricollis 1831 Juodakaklis kragas Podiceps nigricollis kraginiu Podicipedidae seimos vandens paukstis IsvaizdaJuodakaklis kragas nedideles krykles dydzio paukstis Juodakaklio krago nugarine puse juodai rusva galvos virsus tamsesnis Galva gausiai apaugusi plunksnomis todel atrodo lyg su kuoduku Per skruostus eina ilga sviesiai geltona zvilganti juosta Kita galvos dalis kaklas ir pagurklis juodi Mazosios plasnojamosios plunksnos baltos Pilvine puse balta sonai ryskiai rudi Snapas juodas kojos alyvines pilkos spalvos akys raudonos Patele truputį mazesne uz patina Ziema paukscio nugarine puse juosvai pilka apatine balta kaklas pilksvas Jaunikliu skruostai gerkle ir apatine kuno dalis balta pukuotu nugara juoda pilvas su sviesiomis dememis PaplitimasArealas pertrauktas Vakarineje Eurazijoje paplites nuo Skandinavijos iki Vakaru Sibiro Siaureje arealas siekia pietine Skandinavija Volgos vidurupį Į pietus paplites iki Amudarjos Uzkaukazes Mazosios Azijos Pirenu pusiasalio Aptinkamas ir rytu Kinijoje Gyvena Siaures Amerikoje Afrikoje Ziemoja Siaures Amerikoje Afrikoje Artimuosiuose ir Tolimuosiuose rytuose Lietuvoje gana retas BiologijaMegsta nedideliu ezeru seklias uzzelusias pakrantes pelketas kudras tvenkinius seklius uztakius Įsikuria nenaudojamuose durpynuose karjeruose kudrose Labai atsargus paukstis retai kada isplaukia į atvirus vandens plotus Slapstosi augalu tankmese Pajutes pavoju tuojau sprunka Monogamas Lizda krauna tarp ajeru nendriu svendru visuomet netoli nedidelio atviro vandens ploto Kartais peri kolonijomis kuriose lizdai buna nutole vienas nuo kito per keleta metru Detyje buna 3 4 kiausiniai Peri abu poros nariai apie 21 diena Jaunikliai ritasi ne visi is karto Tik issirite kragiukai sildosi po vieno is tevu sparnais o kitas poros narys baigia pereti Daugiausia minta vandens bestuburiais Daug sulesa laumzirgiu lervu moliusku soniplauku ir kitu veziagyviu Geba pasigauti smulkiu zuvu SaltiniaiLietuvos fauna pauksciai 1 knyga Sud V Logminas Vilnius Mokslas 1990