Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Francas Kafka vok Franz KafkaFrancas Kafka 1906 m Gimė 1883 m liepos 3 d Praha Bohemija Austrija Vengrija dab Čekija Mir
Franz Kafka
| Francas Kafka vok. Franz Kafka | |
|---|---|
| Francas Kafka 1906 m. | |
| Gimė | 1883 m. liepos 3 d. Praha, Bohemija, Austrija-Vengrija (dab. Čekija) |
| Mirė | 1924 m. birželio 3 d. (40 metų) Klosternoiburgas, Žemutinė Austrija, Austrija |
| Veikla | prozininkas |
| Vikiteka | Franz Kafka |
Francas Kafka (vok. Franz Kafka; 1883 m. liepos 3 d. Prahoje – 1924 m. birželio 3 d. Kyrlinge) – įžymus austrų prozininkas, vienas iš įtakingiausių ir savičiausių XX a. rašytojų, rašęs vokiečių kalba.
F. Kafka išsiskiria savitu rašymo stiliumi, dauguma jo darbų nėra iki galo baigti ir išspausdinti nepaisant rašytojo noro juos sunaikinti. Žinomiausi autoriaus darbai yra novelė „“ bei nebaigti romanai „Procesas“ ir „“.
Biografija
F. Kafka gimė 1883 m. Prahoje, vidutiniojo sluoksnio žydų kilmės šeimoje. Tuo metu Praha buvo Bohemijos sostinė ir priklausė dvilypei Austrijos-Vengrijos imperijai. Per visą savo gyvenimą jis retai išvykdavo iš gimtojo miesto.
F. Kafka buvo taktiškas, subtilių, santūrių manierų žmogus, visus žavėjęs originaliu mąstymu, dvasingumu ir nepriekaištinga etika. Mėgo irstytis laiveliu, vaikščioti po mišką, po Prahos apylinkes. Mokėjo ir čekų kalbą, dalyvavo Prahos politinių ir kultūrinių klubų renginiuose. Tačiau, kaip F. Kafka rašė 1921 m. dienoraštyje, jam tik labai retai pavykdavo peržengti sieną tarp vienatvės ir visuomenės. Svetimas jis jautėsi ne tik šeimoje, ne tik biurokratinėje įstaigoje, bet ir gimtajame mieste.
F. Kafkos gimtoji kalba buvo vokiečių, čekiškai kalbėjo beveik be akcento. Vokiškai tuo metu kalbėjo apie 10 proc. Prahos gyventojų. Jo tėvai buvo asimiliavęsi, judaizmą išpažino tik formaliai, rašė ir kalbėjo praktiškai tik vokiškai. F.Kafka hebrajų kalbos pramoko tik gyvenimo pabaigoje, būdamas įsitikinęs, jog priklausyti kuriai nors tautai su tvirtomis istorijos, kultūros ir religijos tradicijomis – esminė visaverčio žmogaus gyvenimo sąlyga.
Šeima ir jaunystė
F. Kafka buvo Hermano Kafkos (Hermann Kafka; 1852–1931) ir Julijos Kafkos (Julia Kafka, gim. Löwa; 1856–1934) sūnus. Iš provincijos atvykęs Hermanas Kafka buvo pirklys, turėjo krautuvėlę. Motina kilusi iš turtingos Pobedbradų šeimos. Tėvas norėjo, kad sūnus padarytų valdininko karjerą. F. Kafka turėjo du jaunesnius brolius – Georgą ir Heinrichą, kurie mirė netrukus po gimimo. Rašytojas taip pat turėjo tris jaunesnes seseris: Gabrielę ("Elli"; 1889–1941), Valeriją ("Valli"; 1890–1942) ir Otiliją ("Ottla"; 1892–1943). Gabrielė ir Valerija su šeimomis 1941 m. spalį buvo išsiųstos į Lodzės getą, o 1942 m. į Kulmhofo naikinimo stovyklą, kur ir mirė. Spėjama, kad Otilija buvo išsiųsta į Terezienštato, o vėliau į Aušvico koncentracijos stovyklas. Visos trys seserys mirė koncentracijos stovyklose.
Darbo dienomis F. Kafkos tėvai sunkiai dirbdavo ir retai būdavo namie. Motina padėjo tvarkyti tėvo verslo reikalus ir dirbdavo po 12 val. per dieną. Vaikai šeimoje augo prižiūrimi auklių ir tarnų.
Nuo 1889 iki 1893 m. lankė vokiečių berniukų pradinę mokyklą Prahoje. Baigęs pradinę mokyklą, F. Kafka buvo priimtas į vokiečių gimnaziją Altstädter Deutsches Gymnasium, įsikūrusią Kinskio Rūmuose. 1901 m. išlaikė brandos egzaminus. Jau tuo metu F.Kafka domėjosi literatūra (jo ankstyvieji darbai nėra išlikę, greičiausiai jis juos sunaikino pats), taip pat socializmo ir darvinizmo idėjomis. To laikotarpio F.Kafkos draugai buvo žydų teatro aktorius Rudolf Illowy iš Varšuvos, Hugo Bergmann (vėliau tapęs Jeruzalės universiteto rektoriumi), Ewald Felix Pribram ir Oskar Pollak. Jis mėgo leisti laisvalaikį su savo dėde Zygfrydu, kuris dirbo kaimo gydytoju Třeště.
Studijos
1901 m. rugpjūtį įstojo į Prahoje. Iš pradžių studijavo chemiją, tačiau po pirmųjų dviejų savaičių studijų pakeitė savo profilį į teisę. Tuo ypač buvo patenkintas jo tėvas, nes teisės studijos galėjo pasiūlyti platesnį karjeros galimybių spektrą. Universitete F. Kafka įstojo į Lese- und Redehalle der Deutschen Studenten, studentų organizaciją, kuri organizuodavo literatūrinius renginius. Studijuodamas teisę, taip pat klausydavosi kultūros istorijos ir vokiečių filologijos paskaitų. Tuo metu jis kurį laiką svarstė ar nepradėti studijuoti vokiečių filologijos Miunchene, tačiau šios minties atsisakė ir tęsė teisės mokslus. Pirmų studijų metų pabaigoje F. Kafka susipažino su Maksu Brodu, žinomu to meto Prahos literatūriniuose sluoksniuose, kuris vėliau tapo jo labai artimu draugu. Apie Maksą Brodą buvo susibūrusi kelių rašytojų, kuriuos vienijo žydiška kilmė ir Praha, grupė. Be Kafkos į šią grupę įėjo Felix Weltsch ir Oskar Baum.
1906 m. liepos 18 d. F. Kafka apsigynė teisės daktaro disertaciją ir pradėjo vienerių metų privalomą bei neapmokamą valdininko darbą valstybinėje įstaigoje.
Darbas
Nuo 1907 m. spalio 1 d. iki 1908 m. liepos mėn. italų draudimo bendrovės „Assicurazioni Generali“ tarnautojas. Jo kūriniai, parašyti tuo metu, liudija apie jam nepriimtiną darbo grafiką (nuo 8 val. vakaro iki 6 val. ryto). Po darbo jam nelikdavo nei jėgų, nei laiko rašyti, todėl 1908 m. rugpjūčio 15 d. darbą metė, o po dviejų savaičių perėjo dirbti į pusiau valstybinę Bohemijos karalystės darbininkų nelaimingų atsitikimų draudimo įstaigą Prahoje („Arbeiter-Unfall-Versicherungs-Anstalt für das Königreich Böhmen“, AUVA). Tai buvo socialinio draudimo įmonės ir darbo inspekcijos mišinys. Darbo reikalais daug važinėjo po Čekiją, tikrindamas darbo sąlygas pramonės įmonėse. Dirbdamas matė, kokios pavojingos darbo sąlygos buvo tuometėje pramonėje. Pateikė kai kuriuos siūlymus dėl nelaimingų atsitikimų prevencijos (dalis nuostatų buvo priimta). Dėl savo patirties iš dalies solidarizavosi su darbininkija, demonstracijose (prie jų prisijungęs kaip praeivis) kartais eidavo įsisegęs raudoną gvazdiką (sagos skylėje). Dažnai savo darbą vadino duonos darbu, nes neva dirbęs tik kad susimokėtų sąskaitas. Vadovybės buvo vertinamas, kelis kartus buvo paaukštintas pareigose. Čia jis išdirbo iki pirmalaikio išėjimo į pensiją 1922 m. Darbo laikas buvo kur kas palankesnis, po pietų ir vakarais likdavo nemažai laisvo laiko. Lygiagrečiai darbui, F. Kafka atsiduodavo kūrybai, daug bendravo su artimais draugais – ir , kurie tuo metu buvo vadinami „Der enge Prager Kreis“ (vidinis Prahos ratas).
To meto standartais F.Kafka buvo gana turtingas. Pajamos leido jam gyventi gana pasiturintį gyvenimą, būdingą aukštesniajai vidutinei klasei Prahoje. Be kita ko, jis galėjo sau leisti keliones po Europą.
Vėlesni metai
1917 m. F. Kafka susirgo tuberkulioze. Skausmas, kančia, mirtis, kuriuos jis dažnai vaizdavo savo kūriniuose, tapo gyvenimo realybe. Dėl ligos jam buvo reikalingas nuolatinis palaikymas. Labiausiai ligos periodu jam padėjo jo šeima, o ypač sesuo Otelija. Labai bijojo, kad aplinkiniai žmonės pradės laikyti jį fiziniu ir protiniu ligoniu, tačiau jis kitiems sudarė teigiamą inteligentiško, ramaus ir žmogaus su puikiu humoro jausmu įspūdį.
Mirė 1924 m. birželio 3 d. sanatorijoje Kierlinge (netoli Vienos). Palaidotas Prahoje.
Kūryba
Kūrybą F. Kafka laikė fantazijos, pasąmonės, sapno, vizijos – subjektyviausių ir paslaptingiausių menininko gelmių – išraiška. Tačiau jis sugebėjo atskleisti savo kūryboje esmines laikmečio tendencijas, apibendrinti XX a. žmogaus patirtį ir prasiskverbti iki universalių egzistencijos tiesų. Jo kūryboje susiduriame su keistu, nelengvai paaiškinamu, grėsmės ir baimės kupinu pasauliu, kuriame tikrovė pinasi su fantastika, tragizmas – su grotesku, kasdienybė – su mistinėmis vizijomis. Daug skaudžiau nei amžininkai jis akcentavo neviltį, susvetimėjimą, žmogaus izoliaciją, būties paradoksalumą.
Nusakyti F. Kafkos kūrybos metodą nelengva. Jis buvo ekspresionistų amžininkas. Karo išvakarėse susiformavęs ekspresionizmo menas – skausmingas, egzaltuotas kūrėjo sielos šauksmas – išreiškė tragišką jaunosios kartos jauseną, pasaulio susvetimėjimą ir deformaciją. Ekspresionistai dažnai vaizdavo patologiškas būsenas, pasąmonės reiškinius, žiaurius instinktus. Dvasinė ir estetinė ekspresionistų pozicija iš dalies gimininga F. Kafkai, tačiau patosas, retorika, egzaltacija jam, „fanatiškam analitikui“, svetimi. Be to, ekspresionistai tikėjo „geru žmogumi“, kūrė visuotinės žmonių brolybės viziją, o F. Kafkos vaizduojamas pasaulis neturi ateities. Jo kūryboje galima įžvelgti ryšių ir su romantizmu, ir su realizmu bei natūralizmu, nors, naudodamas šių srovių poetiką, jis siekė visai kitų tikslų.
Esminis F. Kafkos meninis principas – subjektyviojo pasaulio pirmumas prieš empirinę tikrovę. Jis nesiekė tiksliai perteikti tikrovės, o bandė sukurti tokį vaizdą, kuriame „gyvenimas būtų parodytas su natūraliais puolimais ir pakilimais ir suvokiamas kaip niekas, kaip sapnas, kaip plevenimas“. Jau ankstyvojoje prozoje išryškėjo būdingas F. Kafkos stiliaus bruožas: netikėtas, be jokių komentarų išorinės tikrovės perėjimas į vidinę, realaus veiksmo perėjimas į fantastinį. Literatūra F. Kafkai buvo absoliučios tiesos išraiška. Rašė jis be išankstinio plano, spontaniškai. Apsakymuose, novelėse, romanuose rašytojas įvairiais aspektais gvildena pažinimo, ieškojimo, tiesos, kūrybos, kovos, bausmės ir valdžios problemas. Tai yra ir atraminiai jo pasaulėjautos taškai.
F. Kafka nepaprastai reikliai vertino savo kūrybą, todėl leido publikuoti tik nedidelę jos dalį. Prieš mirtį F. Kafka savo draugui, rašytojui M. Brodui pavedė sudeginti kitus rankraščius. M. Brodas, suvokdamas F. Kafkos kūrybos reikšmę (jis – vienas pirmųjų F. Kafkos biografų ir interpretatorių), išleido visą savo draugo kūrybinį palikimą.
Kūriniai
Romanai:
- Procesas (1914);
- (1926);
- Amerika (1927).
Novelės:
- (1913);
- (1915);
- Pataisos darbų kolonijoje (1918);
- Kaimo gydytojas (1919);
- Pranešimas akademijai (1919);
- Bado meistras (1924).
Šaltiniai
- Jadvyga Bajarūnienė. Kafka Franz (Francas Kafka). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 122-123 psl.
- Jadvyga Bajarūnienė "Mįslingasis F. Kafkos pasaulis", 1994
- Jadvyga Bajarūnienė "Mįslingasis F. Kafkos pasaulis", 1994
- Jadvyga Bajarūnienė "Mįslingasis F. Kafkos pasaulis", 1994
- Jadvyga Bajarūnienė "Mįslingasis F. Kafkos pasaulis", 1994
Nuorodos
Vikicitatos
- Project Kafka Archyvuota kopija 2020-12-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Franz Kafka, Kas yra Franz Kafka? Ką reiškia Franz Kafka?
Francas Kafka vok Franz KafkaFrancas Kafka 1906 m Gime 1883 m liepos 3 d Praha Bohemija Austrija Vengrija dab Cekija Mire 1924 m birzelio 3 d 40 metu Klosternoiburgas Zemutine Austrija AustrijaVeikla prozininkasVikiteka Franz Kafka Francas Kafka vok Franz Kafka 1883 m liepos 3 d Prahoje 1924 m birzelio 3 d Kyrlinge įzymus austru prozininkas vienas is įtakingiausiu ir saviciausiu XX a rasytoju rases vokieciu kalba F Kafka issiskiria savitu rasymo stiliumi dauguma jo darbu nera iki galo baigti ir isspausdinti nepaisant rasytojo noro juos sunaikinti Zinomiausi autoriaus darbai yra novele bei nebaigti romanai Procesas ir BiografijaF Kafka gime 1883 m Prahoje vidutiniojo sluoksnio zydu kilmes seimoje Tuo metu Praha buvo Bohemijos sostine ir priklause dvilypei Austrijos Vengrijos imperijai Per visa savo gyvenima jis retai isvykdavo is gimtojo miesto F Kafka buvo taktiskas subtiliu santuriu manieru zmogus visus zavejes originaliu mastymu dvasingumu ir nepriekaistinga etika Mego irstytis laiveliu vaikscioti po miska po Prahos apylinkes Mokejo ir ceku kalba dalyvavo Prahos politiniu ir kulturiniu klubu renginiuose Taciau kaip F Kafka rase 1921 m dienorastyje jam tik labai retai pavykdavo perzengti siena tarp vienatves ir visuomenes Svetimas jis jautesi ne tik seimoje ne tik biurokratineje įstaigoje bet ir gimtajame mieste F Kafkos gimtoji kalba buvo vokieciu cekiskai kalbejo beveik be akcento Vokiskai tuo metu kalbejo apie 10 proc Prahos gyventoju Jo tevai buvo asimiliavesi judaizma ispazino tik formaliai rase ir kalbejo praktiskai tik vokiskai F Kafka hebraju kalbos pramoko tik gyvenimo pabaigoje budamas įsitikines jog priklausyti kuriai nors tautai su tvirtomis istorijos kulturos ir religijos tradicijomis esmine visavercio zmogaus gyvenimo salyga Seima ir jaunyste F Kafka budamas penkeriuKafkos namas 1889 1896 m Paminklas Kafkai Prahoje F Kafka buvo Hermano Kafkos Hermann Kafka 1852 1931 ir Julijos Kafkos Julia Kafka gim Lowa 1856 1934 sunus Is provincijos atvykes Hermanas Kafka buvo pirklys turejo krautuvele Motina kilusi is turtingos Pobedbradu seimos Tevas norejo kad sunus padarytu valdininko karjera F Kafka turejo du jaunesnius brolius Georga ir Heinricha kurie mire netrukus po gimimo Rasytojas taip pat turejo tris jaunesnes seseris Gabriele Elli 1889 1941 Valerija Valli 1890 1942 ir Otilija Ottla 1892 1943 Gabriele ir Valerija su seimomis 1941 m spalį buvo issiustos į Lodzes geta o 1942 m į Kulmhofo naikinimo stovykla kur ir mire Spejama kad Otilija buvo issiusta į Terezienstato o veliau į Ausvico koncentracijos stovyklas Visos trys seserys mire koncentracijos stovyklose Darbo dienomis F Kafkos tevai sunkiai dirbdavo ir retai budavo namie Motina padejo tvarkyti tevo verslo reikalus ir dirbdavo po 12 val per diena Vaikai seimoje augo priziurimi aukliu ir tarnu Nuo 1889 iki 1893 m lanke vokieciu berniuku pradine mokykla Prahoje Baiges pradine mokykla F Kafka buvo priimtas į vokieciu gimnazija Altstadter Deutsches Gymnasium įsikurusia Kinskio Rumuose 1901 m islaike brandos egzaminus Jau tuo metu F Kafka domejosi literatura jo ankstyvieji darbai nera islike greiciausiai jis juos sunaikino pats taip pat socializmo ir darvinizmo idejomis To laikotarpio F Kafkos draugai buvo zydu teatro aktorius Rudolf Illowy is Varsuvos Hugo Bergmann veliau tapes Jeruzales universiteto rektoriumi Ewald Felix Pribram ir Oskar Pollak Jis mego leisti laisvalaikį su savo dede Zygfrydu kuris dirbo kaimo gydytoju Treste Studijos 1901 m rugpjutį įstojo į Prahoje Is pradziu studijavo chemija taciau po pirmuju dvieju savaiciu studiju pakeite savo profilį į teise Tuo ypac buvo patenkintas jo tevas nes teises studijos galejo pasiulyti platesnį karjeros galimybiu spektra Universitete F Kafka įstojo į Lese und Redehalle der Deutschen Studenten studentu organizacija kuri organizuodavo literaturinius renginius Studijuodamas teise taip pat klausydavosi kulturos istorijos ir vokieciu filologijos paskaitu Tuo metu jis kurį laika svarste ar nepradeti studijuoti vokieciu filologijos Miunchene taciau sios minties atsisake ir tese teises mokslus Pirmu studiju metu pabaigoje F Kafka susipazino su Maksu Brodu zinomu to meto Prahos literaturiniuose sluoksniuose kuris veliau tapo jo labai artimu draugu Apie Maksa Broda buvo susiburusi keliu rasytoju kuriuos vienijo zydiska kilme ir Praha grupe Be Kafkos į sia grupe įejo Felix Weltsch ir Oskar Baum 1906 m liepos 18 d F Kafka apsigyne teises daktaro disertacija ir pradejo vieneriu metu privaloma bei neapmokama valdininko darba valstybineje įstaigoje Darbas Nuo 1907 m spalio 1 d iki 1908 m liepos men italu draudimo bendroves Assicurazioni Generali tarnautojas Jo kuriniai parasyti tuo metu liudija apie jam nepriimtina darbo grafika nuo 8 val vakaro iki 6 val ryto Po darbo jam nelikdavo nei jegu nei laiko rasyti todel 1908 m rugpjucio 15 d darba mete o po dvieju savaiciu perejo dirbti į pusiau valstybine Bohemijos karalystes darbininku nelaimingu atsitikimu draudimo įstaiga Prahoje Arbeiter Unfall Versicherungs Anstalt fur das Konigreich Bohmen AUVA Tai buvo socialinio draudimo įmones ir darbo inspekcijos misinys Darbo reikalais daug vazinejo po Cekija tikrindamas darbo salygas pramones įmonese Dirbdamas mate kokios pavojingos darbo salygos buvo tuometeje pramoneje Pateike kai kuriuos siulymus del nelaimingu atsitikimu prevencijos dalis nuostatu buvo priimta Del savo patirties is dalies solidarizavosi su darbininkija demonstracijose prie ju prisijunges kaip praeivis kartais eidavo įsiseges raudona gvazdika sagos skyleje Daznai savo darba vadino duonos darbu nes neva dirbes tik kad susimoketu saskaitas Vadovybes buvo vertinamas kelis kartus buvo paaukstintas pareigose Cia jis isdirbo iki pirmalaikio isejimo į pensija 1922 m Darbo laikas buvo kur kas palankesnis po pietu ir vakarais likdavo nemazai laisvo laiko Lygiagreciai darbui F Kafka atsiduodavo kurybai daug bendravo su artimais draugais ir kurie tuo metu buvo vadinami Der enge Prager Kreis vidinis Prahos ratas To meto standartais F Kafka buvo gana turtingas Pajamos leido jam gyventi gana pasiturintį gyvenima budinga aukstesniajai vidutinei klasei Prahoje Be kita ko jis galejo sau leisti keliones po Europa Velesni metai 1917 m F Kafka susirgo tuberkulioze Skausmas kancia mirtis kuriuos jis daznai vaizdavo savo kuriniuose tapo gyvenimo realybe Del ligos jam buvo reikalingas nuolatinis palaikymas Labiausiai ligos periodu jam padejo jo seima o ypac sesuo Otelija Labai bijojo kad aplinkiniai zmones prades laikyti jį fiziniu ir protiniu ligoniu taciau jis kitiems sudare teigiama inteligentisko ramaus ir zmogaus su puikiu humoro jausmu įspudį Mire 1924 m birzelio 3 d sanatorijoje Kierlinge netoli Vienos Palaidotas Prahoje KurybaKuryba F Kafka laike fantazijos pasamones sapno vizijos subjektyviausiu ir paslaptingiausiu menininko gelmiu israiska Taciau jis sugebejo atskleisti savo kuryboje esmines laikmecio tendencijas apibendrinti XX a zmogaus patirtį ir prasiskverbti iki universaliu egzistencijos tiesu Jo kuryboje susiduriame su keistu nelengvai paaiskinamu gresmes ir baimes kupinu pasauliu kuriame tikrove pinasi su fantastika tragizmas su grotesku kasdienybe su mistinemis vizijomis Daug skaudziau nei amzininkai jis akcentavo neviltį susvetimejima zmogaus izoliacija buties paradoksaluma Nusakyti F Kafkos kurybos metoda nelengva Jis buvo ekspresionistu amzininkas Karo isvakarese susiformaves ekspresionizmo menas skausmingas egzaltuotas kurejo sielos sauksmas isreiske tragiska jaunosios kartos jausena pasaulio susvetimejima ir deformacija Ekspresionistai daznai vaizdavo patologiskas busenas pasamones reiskinius ziaurius instinktus Dvasine ir estetine ekspresionistu pozicija is dalies gimininga F Kafkai taciau patosas retorika egzaltacija jam fanatiskam analitikui svetimi Be to ekspresionistai tikejo geru zmogumi kure visuotines zmoniu brolybes vizija o F Kafkos vaizduojamas pasaulis neturi ateities Jo kuryboje galima įzvelgti rysiu ir su romantizmu ir su realizmu bei naturalizmu nors naudodamas siu sroviu poetika jis sieke visai kitu tikslu Esminis F Kafkos meninis principas subjektyviojo pasaulio pirmumas pries empirine tikrove Jis nesieke tiksliai perteikti tikroves o bande sukurti tokį vaizda kuriame gyvenimas butu parodytas su naturaliais puolimais ir pakilimais ir suvokiamas kaip niekas kaip sapnas kaip plevenimas Jau ankstyvojoje prozoje isryskejo budingas F Kafkos stiliaus bruozas netiketas be jokiu komentaru isorines tikroves perejimas į vidine realaus veiksmo perejimas į fantastinį Literatura F Kafkai buvo absoliucios tiesos israiska Rase jis be isankstinio plano spontaniskai Apsakymuose novelese romanuose rasytojas įvairiais aspektais gvildena pazinimo ieskojimo tiesos kurybos kovos bausmes ir valdzios problemas Tai yra ir atraminiai jo pasaulejautos taskai F Kafka nepaprastai reikliai vertino savo kuryba todel leido publikuoti tik nedidele jos dalį Pries mirtį F Kafka savo draugui rasytojui M Brodui pavede sudeginti kitus rankrascius M Brodas suvokdamas F Kafkos kurybos reiksme jis vienas pirmuju F Kafkos biografu ir interpretatoriu isleido visa savo draugo kurybinį palikima Kuriniai Romanai Procesas 1914 1926 Amerika 1927 Noveles 1913 1915 Pataisos darbu kolonijoje 1918 Kaimo gydytojas 1919 Pranesimas akademijai 1919 Bado meistras 1924 SaltiniaiJadvyga Bajaruniene Kafka Franz Francas Kafka Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 122 123 psl Jadvyga Bajaruniene Mįslingasis F Kafkos pasaulis 1994 Jadvyga Bajaruniene Mįslingasis F Kafkos pasaulis 1994 Jadvyga Bajaruniene Mįslingasis F Kafkos pasaulis 1994 Jadvyga Bajaruniene Mįslingasis F Kafkos pasaulis 1994NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Franz Kafka Project Kafka Archyvuota kopija 2020 12 06 is Wayback Machine projekto