Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus perteklinės vidinės nuorodos Jei galite sutvarkykit
Imuninė sistema
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – perteklinės vidinės nuorodos Jei galite, sutvarkykite. |
Imuninė sistema – žmogaus ir kitų gyvūnų organų ir audinių sistema, apsauganti organizmą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitokių svetimkūnių. Imuninės sistemos ląstelės taip pat padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių organizmo ląstelių, įskaitant vėžines ląsteles. Kartais apsaugos mechanizmas sugenda ir imunitetas puola savo organizmo ląsteles. Šis atvejis vadinamas autoimunine liga. Jos pavyzdžiai yra šie: išsėtinė sklerozė, ir kai kurios cukrinio diabeto formos. Alergija tai yra kitas atvejis, kai imunitetas reaguoja į nereikšmingas ir paprastas medžiagas, vadinamas alergenais.
Pagrindinės imuninės sistemos dalys:
- Apsauginiai (mechaniniai) barjerai
- Kraujas
- Limfa
- Limfiniai audiniai
- Kaulų čiulpai
- Užkrūčio liauka (čiobrialiaukė)
- Blužnis
- Tonzilės
- Pejero plokštelės
Imunologijos istorija
Imunologija – mokslas, tiriantis imuninės sistemos sandarą bei funkcijas. Imunitetas pirmą kartą paminėtas 430 m. pr. m. e., maro Atėnuose metu. Tukididas iš Atėnų pastebėjo, jog žmonės, kurie pasveiko nuo praeito ligos protrūkio, galėjo slaugyti sergančiuosius, patys antra kartą nebesusirgdami. XVIIIa. Pjeras Luisas Mopertis atliko eksperimentus su skorpiono nuodais ir pastebėjo, kad kai kurie šunys ir pelės buvo jiems atsparūs. Šiuos bei kitus įgyto imuniteto pastebėjimus vėliau panaudojo Lui Pasteras, kurdamas skiepų technologiją bei mikrobinę ligų teoriją. L. Pastero teorija paneigė kitas tuometines ligų teorijas, pavyzdžiui, “miazmos” (žalingų garų arba blogo oro) teoriją. Tačiau 1891 m. Robertas Kochas įrodė, kad infekcines ligas sukelia mikroorganizmai, ir už tai 1905 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. 1901 m., kuomet Volteris Rydas atrado geltonosios karštinės virusą, buvo patvirtinta, jog virusai yra žmogaus patogenai. Iki XIXa. pab. imunologija padarė didžiulę pažangą sparčiai vystantis humoralinio ir ląstelinio imuniteto mokslams. Ypatingai svarbus buvo Polo Erlicho darbas, kuriame pateikta antigenų ir antikunų reakcijos specifiškumą paaiškinanti teorija. Šis indėlis, prisidedantis prie humoralinio imuniteto aiškinimo, buvo pastebėtas ir 1908 m. apdovanotas Nobelio premija, kartu apdovanojant ir ląstelinio imuniteto atradėją I.Mečnikovą.
Baltosios kraujo ląstelės
Vienos svarbiausių imuninės sistemos veikloje yra baltosios kraujo ląstelės (leukocitai):
- Neutrofilai
- Bazofilai
- Eozinofilai
- Monocitai ir Makrofagocitai
- Dendritinės ląstelės
ir
- Limfocitai, dar skirstomi į:
- B ląsteles
- T ląsteles
- Natūralios žudikės
Be baltujų kraujo ląstelių, trombocitai taip pat labai svarbus imuninei organizmo apsaugai užtikrinti. Kartu su fibroblastais trombocitai padeda užtraukti žaizdas ir užkirsti kelią į organizmą plūstantiems patogenams.
Leukocitai, kaip ir kitos kraujo ląstelės, yra gaminamos raudonuosiuose kaulų čiulpuose iš tų pačių kamieninių ląstelių.
Neutrofilai, makrofagai ir eozinofilai veikia kaip fagocituojančios ląstelės, kurios „praryja“ į organizmą patekusius svetimkūnius, negyvas ar pažeistas ląsteles. Makrofagai ir monocitai iš kaulų čiulpų keliauja tiesiai į viso organizmo audinius, kur jie patys pirmieji susiduria su svetimkūniais (monocitai, reikalui esant diferencijuoja į makrofagus). Makrofagai atpažįsta išskirtinias daleles ant bakterijų ir kitų mikroorganizmų paviršiaus, todėl aptikę svetimkūnį greitai jį fagocituoja ir sunaikina. Taip pat makrofagai siunčia aktyvuojančius signalus T ląstelėms taip „įjugdami“ aktyvų imunitetą. Panašiai veikia ir neutrofilai, tačiau jie cirkuliuoja kraujyje, kol gauna signalus migruoti į infekcijos regionus. Eozinofilai taip pat fagocituoja svetimkūnius, tačiau tik tuos, kurie jau pažymėti limfocitų išskirtais antikūnais.
Bazofilai atsakingi už normalų kraujo krešėjimą. Jų dėka esant išoriniams kūno pažeidimams greitai užkertamas kelias infekcijoms patekti į organizmą.
Limfocitai – labiausiai specializuotos imuninės sistemos ląstelės. Jų būna trejopų: B, T limfocitai ir taip vadinamos natūralios žudikės (angl. natural killer cells (NK cells)). T ląstelės atpažįsta ir sunaikina svetimus antigenus; B ląstelės gamina antikūnius skirtingiems antigenams; ląstelės žudikės sunaikina svetimas ląsteles suardydamos jų membraną.
Imuninės sistemos organai ir audiniai
Apsauginiai (mechaniniai) barjerai
Apsauginiai (mechaniniai) barjerai – organizmo ląstelės ir audiniai, kurie saugo nuo mikroorganizmų įsiskverbimo į audinius arba trukdo jiems išplisti. Sąlygiškai skiriami išoriniai ir vidiniai barjerai. Išoriniai barjerai: oda, akių, nosies, burnos ertmės, skrandžio ir kitų organų gleivinė, dėl turimos hialurono rūgšties, lizocimo, betalizino ir kt. saugo organizmo audinius nuo mikroorganizmų įsiskverbimo. Vidiniai barjerai: limfa, limfiniai audiniai, limfoidiniai telkiniai, blužnis.
Limfa ir jos audiniai
Limfa surenka audinių skysčio perteklių kartu su jame esančiais svetimkūniais. Tai papildoma apsauga nuo užkrato. Limfagyslėmis skysčiai patenka į limfmazgius, kuriuose gausu limfocitų.
Limfmazgiai – (nodi lymphatici) mazgo pjūvyje gerai matomos tamsesnė žievinė ir šerdinė medžiagos. Šias medžiagas sudaro lifoidinis audinys. Žievinėje medžiagoje yra daug limfocitų. Limfmazgiai veikti kaip limfos filtras. Limfmazgiai yra randami visame organizme. Jie daugiausia sudaryti iš T ląstelių, B ląstelių, dendritinių ląstelių ir makrofagų ir į šiuos mazgus nuteka skysčiai iš beveik viso žmogaus organizmo. Limfmazgiuose antigenai yra filtruojami iš limfos, o jau filtruota limfa grįžta į apytaką. Panašiai kaip blužnyje, makrofagų ir dendritinės ląstelės, surinkusios antigenus, perduoda svetimkūnius T ir B ląstelėms, prasideda imuninis atsakas.
Blužnis
Blužnis – maišelis pilvo ertmėje šalia skrandžio. Šis organas – baltujų kraujo kūnelių talpykla; esant infekcijai iš blužnies išleidžiami limfocitai imasi priemonių ją pašalinti. Tai yra imuninės sistemos organas, sudarytas iš T-ląstelių, B-ląstelių, NK ląstelių, makrofagų, dendritinių ląstelių ir raudonųjų kraujo kūnelių. Blužnis veikia kaip kraujo filtras ir sugauna antigenus (pašalines medžiagas) iš kraujo, tekančio pro blužnį. Kai makrofagai ir dendritinės ląstelės per kraują atneša antigenus į blužnį, B ląstelės, esančios blužnyje, aktyvuojasi ir gamina didelius antikūnų kiekius. Blužnis taip pat yra vieta, kurioje sunaikinami seni raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai).
Blužnies pašalinimas iš organizmo neturi ypatingų pasekmių, tačiau imuninis atsakas esant užkratui tampa silpnesnis.
Užkrūčio liauka
Užkrūčio liauka arba čiobrialiaukė (angl. thymus gland) randama krūtinės ląstoje netoli širdies. Šis organas – svarbi T limfocitų brandinimo vieta. Nors šios ląstelės, kaip ir kiti baltieji kraujo kūneliai gaminamos raudonuosiuose kaulų čiulpuose, tačiau savo savybes įgija būtent šioje liaukoje. Užkrūčio liauka gamina imuninės sistemos ląsteles arba limfocitus. Ši plokčia, dviskiltė liauka yra viršutiniame krūtinės regione, virš širdies. Ji aktyviausiai gamina limfocitus kol organizmas yra dar vaikas. Čiobrialiaukės pagrindinė funkcija yra gaminti brandžias T-ląsteles. Nesubrendusios ląstelės, pagaminami kaulų čiulpuose, migruoja į užkrūčio liauką, kur vyksta brandinimo procesas. Šis procesas išskiria į kraują tik naudingas T ląsteles, o ląstelės, kurios susijusios su neigiama autoimunine reakcija yra sunaikinamos.
Kaulų čiulpai
Nors kaulų čiulpai nėra organas, tačiau jie yra gyvybiškai svarbūs žmogaus imunitetui. Visos žmogaus imuninės sistemos ląstelės formuojasi kaulų čiulpuose kraujodaros proceso metu. Kaulų čiulpai yra atsakingi už svarbių imuninės sistemos ląstelių, pavyzdžiui, B ląstelių, granulocitų ir NK ląstelių gamybai. Jie taip pat gamina raudonuosius kraujo kūnelius ir trombocitus.
Kraujas
Kraujyje cirkuliuoja įvairios ląstelės, tarp jų T ir B limfocitai, trombocitai, eozonofilai, bazofilai, monocitai, turinčios tam tikrą svarbą imunitetui.
Tonzilės
Tonzilės turi tam tikrų ypatybių, būdingų tiek centriniams, tiek periferiniams limfoidiniams organams. Jos turi imuninę reikšmę burnai, nosiaryklei ir viršutiniams kvėpavimo takams apsaugoti.
Pejero plokštelės
Pejero plokštelės – tai limfoidinės sankaupos, esančios plonosios žarnos gleivinėje. Daugybė mažų, plika akimi vos įžiūrimų limfoidinio audinio mazgelių yra visoje plonojoje žarnoje, o didelių limfoidinio audinio sankaupų randama klubinės žarnos gleivinėje.
Lygmeninė apsauga
Imuninė sistema augančiu specifiškumu apsaugo organizmus nuo infekcijų. Fiziologiniai barjerai apsaugo nuo tokių patogenų, kaip bakterijos ar virusai, patekimo į organizmą. Jei patogenai pralaužia šiuos barjerus, įgimtas imunitetas sukelia skubų, tačiau nespecifinį atsaką. Įgimtas imunitetas pasireiškia visuose augaluose ir gyvūnuose. Jei patogenams pavyksta išvengti įgimtos reakcijos, stuburiniai įgauna antro lygmens apsaugą – įgytą imuniteta, kurį suaktyvina įgimtas atsakas. Imuninė sistema infekcijos metu pritaiko atsaką, kad pagerintų patogenų atpažinimą. Po to, kai patogenas yra pašalinamas, šis pagerintas atsakas išsaugomas imunologinėje atmintyje. Tai leidžia įgytam imunitetui greičiau ir stipriau kovoti su patogenais, kiekvieną kartą jiems patekus į organizmą. Tiek įgimtas, tiek įgytas imunitetas priklauso nuo imuninės sistemos sugebėjimo atskirti savas ir svetimas molekules. Imunologijoje “savos” molekulės, yra tos organizmo medžiagos, kurias imuninė sistema gali atskirti nuo svetimų. Priešingai, “svetimos” molekulės yra tos, kurias pastebi kaip pašalines. Viena grupė svetimkūnių yra vadinama antigenais (angl. Antibody generators – antikūnų gamintojai). Tai medžiagos, kurios prisijungia prie specifinių imuninių receptorių, taip sukeldamos imuninį atsaką.
| Įgimtas imunitetas | Įgytas imunitetas |
|---|---|
| Nespecifinis atsakas | Specifinis atsakas patogenams ir antigenams |
| Atpažinimas paskatina skubų didžiausią atsaką | Ilgas laiko tarpas tarp atpažinimo ir didžiausio atsako |
| Ląstelinis ir humoralinis imunitetas | Ląstelinis ir humoralinis imunitetas |
| Nėra imunologinės atminties | Atpažinimas paskatina imunologinės atminties susidarymą |
| Pasireiškia beveik visuose gyvuose organizmuose | Pasireiškia tik žandus turinčiuose stuburiniuose |
Įgimtas imunitetas
Į organizmą patekę mikroorganizmai ir toksinai susiduria su ląstelėmis ir įgimtu imunitetu. Įgimtas atsakas dažniausiai sukeliamas tada, kai atpažinimo receptoriai, kurie pastebi didelėse mikroorganizmų grupėse saugomus junginius, atpažįsta mikroorganizmus arba kuomet pažeistos ląstelės siunčia signalus ir juos (tačiau ne visus) pastebi tokie patys receptoriai, kaip ir tie, kurie atpažįsta patogenus. Įgimto imuniteto gynyba yra nespecifinė, tai reiškia, kad atsakas į įvairius patogenus yra bendras. Tokia sistema nesudaro ilgai išliekančio imuniteto prieš patogenus. Įgimtas imunitetas yra labiausiai paplitusi gynybos forma daugumoje organizmų.
Komplemento sistema
Komplemento sistema yra biocheminė pakopa, kuri veikia svetimkūnių paviršius. Ją sudaro virš 20 skirtingų baltymų ir yra taip vadinama dėl gebėjimo “komplektuoti” patogenų naikinimą, kurį atlieka antikūnai. Komplementas yra svarbiausia humoralinė įgimto imuniteto dalis. Daugelis rūšių, pavyzdžiui, augalai, žuvys, kai kurie bestuburiai, taip pat turi komplemento sistemas.
Žmogaus organizme šį atsaką sukelia komplementari jungtis su antikūnais, kurie yra prisijungę prie mikroorganizmų, arba jungtis tarp komplemento baltymų ir angliavandenių, esančių mikroorganizmų paviršiuje. Toks atpažinimas sukelia greito naikinimo atsaką. Atsako greitis yra signalo didinimo, kuris sukelia tolimesnę proteolitinę komplemento molekulių (proteazių) aktyvaciją, rezultatas. Kai komplemento baltymai iš pradžių jungiasi su mikroorganizmu, jie suaktyvina proteazės veikimą, o ši paskatina kitų komplemento proteazių veiklą, kurios paskatina tolesnį jų veikimą. Visa tai sukuria katalizinę pakopą, kuri padidina pradinį signalą, paremtą teigiamu . Ši pakopa sukelia peptidų, pritraukiančių imunines ląsteles, gamybą, padidina kraujagyslių sienelių pralaidumą ir padengdama patogenų paviršių pažymi juos sunaikinimui. Komplemento dalys taip pat gali sunaikinti ląstelę, pažeisdamos jos plazminę membraną.
Ląstelinis barjeras
Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) veikia kaip savarankiški, vienaląsčiai organizmai ir yra antra įgimto imuniteto šaka. Leukocitams priskiriami fagocitai (makrofagocitai, neutrofilai ir dendritinės ląstelės), putliosios ląstelės, eozinofilai, bazofilai ir NK ląstelės (natūraliosios žudikės). Šios ląstelės atpažįsta ir pašalina patogenus, kontaktuojant užpuldamos didesnius patogenus arba apimdamos ir prarydamos mikroorganizmus. Įgimtos ląstelės taip pat yra svarbūs mediatoriai įgyto imuniteto suformavimui.
Fagocitozė yra svarbus ląstelinio įgimto imuniteto požymis, būdingas ląstelėms, vadinamoms fagocitais, kurios patogenus arba daleles apima ir praryja. Fagocitai dažniausiai keliauja po organizmą ieškodami patogenų, tačiau dėl citokinų gali apsistoti tam tikrose vietose. Kai tik fagocitas apima patogeną, šis įstringa viduląstelinėje pūslelėje, vadinamoje fagosoma, kuri vėliau susijungia su kita pūslele – lizosoma, taip kartu sudarydamos fagolizosomą. Virškinimo fermentai arba laisvųjų radikalų išlaisvinimas į fagolizosomas oksidacinio “pliūpsnio” metu taip pat sunaikina patogenus. Fagocitozė buvo kaip priemonė maisto medžiagoms gauti, tačiau ši funkcija išsiplėtė iki apsauginio mechanizmo vaidmens. Fagocitozė tikriausiai yra seniausios vidinės apsaugos pavyzdys nuo tada, kai fagocitų buvo atrasta stuburiniuose ir bestuburiuose gyvūnuose.
Neutrofilai ir makrofagocitai yra tokie fagocitai, kurie keliauja po kūną, ieškodami įsiveržusių patogenų. Neutrofilų randama kraujotakos sistemoje ir jie sudaro didžiają dalį fagocitų (normaliomis sąlygomis sudaro 50%-60% visų kraujyje cirkuliuojančių leukocitų). Uždegimo, kurį sukelia bakterinė infekcija, ūmaus tarpsnio metu, neutrofilai persikelia į uždegimo vietą (toks judėjimas vadinamas chemotaksiu) ir jie dažniausiai yra pirmosios į infekcijos vietą atvykusios ląstelės. Makrofagocitai yra universalios ląstelės, kurių yra audiniuose ir kurios gamina daugybę cheminių medžiagų: fermentus, komplemento baltymus bei reguliavimo faktorius, pavyzdžiui, interleukiną-1. Makrofagocitai taip pat pašalina iš organizmo nusidevėjusias ląsteles bei veikia kaip antigeną pateikiančios ląstelės, taip formuodami įgyta imunitetą.
Dendritinės ląstelės – fagocitai esantys audiniuose, besiliečiančiuose su aplinka. Todėl dažniausiai jos išsidėsto odoje, nosyje, plaučiuose, skrandyje ir žarnyne. Jos taip vadinamos dėl panašumo į neuronų dendritus, nes taip pat turi daug keterinių iškyšulių, tačiau dendritinės ląstelės nėra susijusios su nervų sistema. Dendritinės ląstelės yra tarsi jungtis tarp organizmo audinių ir įgimto bei įgyto imuniteto, pateikdamos antigenus T limfocitams, kurie yra vieni svarbiausių įgyto imuniteto ląstelių tipų.
Putliųjų ląstelių, kurios reguliuoja uždegimines reakcijas, yra jungiamuosiuose audiniuose bei gleivinėse. Dažniausiai jos yra susijusios su alergijomis ir anafilaksija. Bazofilai ir eozinofilai yra panašūs į neutrofilus. Jie išskiria cheminius mediatorius, susijusius su apsauga nuo parazitų bei atliekančius svarbų vaidmenį tokiose alerginėse reakcijose kaip astma. NK ląstelės – tai leukocitai, kurie puola ir sunaikina vėžines bei virusų užkrėstas ląsteles.
Natūraliosios žudikės (NK ląstelės)
Natūraliosios žudikės arba NK ląstelės yra įgimto imuniteto dalis, kuri tiesiogiai nepuola įsiveržusių mikroorganizmų. NK ląstelės sunaikina pavojingas šeimininko ląsteles, pavyzdžiui, vėžines ar virusų užkrėstas ląsteles, kuomet tokias ląsteles pastebi tam tikroje būsenoje, vadinamoje “dingimo” būklėje. Taip apibūdinamos ląstelės, kurios turi mažai ląstelės paviršiaus žymenų, vadinamų didžiuoju audinių suderinamumo kompleksu (MHC). Tai gali nutikti dėl virusinių infekcijų šeimininko ląstelėse. Šios ląstelės vadinamos “natūraliosiomis žudikėmis” dėl pirminio suvokimo, jog joms nereikia aktyvacijos, kad galėtų sunaikinti “dingusias” ląsteles. Daugelį metų buvo neaišku, kaip NK ląstelės atpažįsta vėžines bei užkrėstas ląsteles. Tačiau dabar yra žinoma, kad tų ląstelių paviršiuje esančio MHC struktūra yra pakeista, todėl NK ląstelės, atpažindamos “dingusias” ląsteles, pačios tampa suaktyvintomis. Sveikų kūno ląstelių NK ląstelės neatpažįsta ir nepuola, nes jose pasireiškia nepažeisti MHC antigenai. Šiuos MHC antigenus atpažįsta ląstelių žudikių antikūno receptoriai (KIR), kurie iš esmės pristabdo NK ląsteles.
Įgytas imunitetas
Įgytas imunitetas vystėsi nuo pirmųjų stuburinių, atsižvelgiant į stipresnį imuniteto atsaką bei imunologinę atmintį, kurioje kiekvieną patogeną “atsimena” tam tikras antigenas. Įgyto imuniteto reakcija yra specifinė antigenų atžvilgiu, reikalaujanti specifinių svetimų antigenų atpažinimo, kuomet vyksta antigeno pateikimo procesas. Antigeno speficiškumas atsižvelgia į atsakų sukelėjus, todėl yra pritaikytas pagal specifinius patogenus arba patogenų užkrėstas ląsteles. Tokios pritaikytos organizmo reakcijos vyksta atminties ląstelių dėka. Patogenui bandant užkrėsti organizmą daugiau nei vieną kartą, šios specifinės atminties ląstelės skubiai jį pašalina.
Limfocitai
Limfocitai yra tam tikros rūšies leukocitai, priskiriami įgyto imuniteto ląstelėms. B ir T limfocitai sudaro didžiają dalį limfocitų ir yra randami kaulų čiulpų kamieninėse kraujo ląstelėse. B limfocitai priklauso humoraliniam imunitetui, tuo tarpu T limfocitai – ląsteliniam imunitetui.
B ir T limfocitai turi antigenų receptorius, kurie padeda juos atpažinti. T limfocitai atpažįsta svetimkūnį, pavyzdžiui, patogeną, tik po to, kai antigenai (patogenų mažesnės dalys) yra apdorojami ir prijungiami prie receptoriaus, tai yra, prie didžiojo audinių suderinamumo komplekso (MHC) molekulės. Išskiriami du pagrindiniai T limfocitų potipiai: TC limfocitai (angl. cytotoxic – kenksmingas ląstelėms) ir TH limfocitai (angl. helper – padėjėjas). TC limfocitai atpažįsta tik tuos antigenus, kurie yra prisijungę prie MHC I molekulių, o TH limfocitai – antigenus su MHC II molekulėmis. Tokie skirtingi antigenų pateikimo mechanizmai atspindi skirtingas dviejų tipų T limfocitų funkcijas. Trečias mažasis limfocitų potipis yra γδ T limfocitai (taip pavadinti pagal polipeptidus, sudarančius T limfocitų receptorius), kurie atpažįsta nepažeistus antigenus, kurie nėra susijungę su MHC receptoriais.
B limfocito antigenui specifinis receptorius yra antikūno molekulė B limfocito paviršiuje. Receptorius atpažįsta visus patogenus ir be antigeno apdorojimo. Kiekviena B limfocitų linija išskiria skirtingus antikūnus, todėl B limfocitų antigenų receptorių visuma pateikia visus įmanomus antikūnus, kuriuos organizmas gali pagaminti.
TC limfocitai
TC limfocitai yra vienas iš T limfocitų potipių. Jų funkcija – sunaikinti virusų ir kitų patogenų užkrėstas arba kitaip pažeistas ir blogai funkcionuojančias ląsteles. Kaip ir B limfocitai, kiekvienas T limfocitų potipis atpažįsta skirtingus antigenus. TC limfocitai suaktyvėja, kai jų receptoriai (TCR) prisijungia tam tikrus antigenus, sudarydami kompleksą su kitos ląstelės MHC I receptoriumi. MHC atpažinimas: antigeno kompleksui padeda T limfocito baltymas, vadinamas CD8. T limfocitas sklinda po visą kūną, ieškodamas ląstelių, kuriose MHC I receptoriai turėtų antigeną. Aktyvuotas T limfocitas, radęs tokių ląstelių, išskiria citotoksinus, pavyzdžiui, baltymą perforiną, kuris tų ląstelių plazminėse membranose suformuoja angas, pro kurias į vidų gali patekti jonai, vanduo bei toksinai. Kito toksino, vadinamo granulizinu, (proteazė) patekimas sukelia ląstelės apoptozę (vieną iš programuotos ląstelės mirties rūšių). Į jų aukų sąrašą pakliūna ir vėžinės bei transplantuotos svetimo organizmo ląstelės. T limfocitai atlieka ypatingai svarbų vaidmenį, sutrikdydami virusų replikaciją. T limfocitų aktyvacija yra griežtai kontroliuojama ir dažniausiai reikalauja labai stipraus MHC ir antigeno aktyvacijos signalo arba papildomų aktyvacijos signalų, kuriuos sukelia TH limfocitai.
TH limfocitai
TH limfocitai sudaro apie 60% visų T limfocitų. TH limfocitų funcija: antigenus pateikiančios ląstelės (APC) pristato antigeną tam tikroms MHC II molekulėms. TH limfocitams pastebėti antigenus padeda turimas CD4 baltymas. TH limfocitų suaktyvinimas sukelia citokinų ir kitų stimuliatorių signalų išskyrimą, kurie paskatina makrofagocitų, TC ir B limfocitų, vėliau gaminančių antikūnus, aktyvumą. Sužadinus B limfocitus ir makrofagocitus, daugėja TH limfocitų.
TH limfocitai reguliuoja įgimto ir įgyto imuniteto reakcijas bei nulemia organizmo imuniteto atsaką kiekvieno patogeno atveju. Šios ląstelės nėra citotoksiškai aktyvios ir tiesiogiai nenaikina užkrėstų ląstelių ar patogenų. TH limfocitai kontroliuoja imuniteto atsaką, nukreipdami kitas ląsteles atlikti šias užduotis.
TH limfocitai išskiria T limfocitų receptorius (TCR), kurie atpažįsta antigenus, susijungusius su MHC II molekulėmis. MHC ir antigeno kompleksą atpažįsta TH limfocito CD4 baltymas, sutelkiantis molekules T limfocitų viduje, atsakingas už šių limfocitų aktyvaciją. TH limfocitai turi silpnesnį ryšį su MHC-antigeno kompleksu lyginant su TC limfocitais. Tai reiškia, kad daugybė receptorių (maždaug apie 200–300), esančių TH limfocitų paviršiuje, turėtų susijungti su MHC-antigenu tam, kad suaktyvintų TH limfocitą, tuo tarpu TC limfocitai suaktyvėtų susijungus vienai MHC-antigeno molekulei. TH limfocito aktyvacijai taip pat reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad susijungtų su antigeną pateikiančia ląstele. TH limfocito aktyvacija sukelia citokinų išskyrimą, kurie turi įtakos kitų ląstelių aktyvumui. TH limfocitų sukurti citokinų signalai sustiprina makrofagocitų ir TC limfocitų aktyvumą, naikinant mikroorganizmus. Taip pat TH limfocitų aktyvacija paskatina T limfocitų paviršiuje esančių molekulių komponentų daugėjimą, pavyzdžiui CD40 ligandų, kurie sukelia stimuluojančius signalus, reikalingus aktyvinant antikūnus gaminančius B limfocitus.
γδ T limfocitai
γδ T limfocitai turi kiek kitokios sandaros antigenų receptorių (TCR) nei TH ar TC ląstelės, tačiau yra panašūs į TH, TC limfocitus bei NK ląsteles. Dar nėra tiksliai žinoma, kokių sąlygų reikia, norint sukelti γδ T limfocitų atsaką. Kaip ir kiti T limfocitų potipiai, turintys pastovius receptorius, pavyzdžiui, NK ląstelė su CD1d receptoriumi, γδ T limfocitai yra tarpe tarp įgimto ir įgyto imuniteto. Kaip įgyto imuniteto dalis γδ T limfocitai pasireiškia pakeisdami T limfocitų receptorių genus, kad sukurtų receptoriaus įvairovę ir išplėtotų atminties fenotipą. Tačiau įvairūs potipiai gali veikti kaip įgimto imuniteto dalis, kuomet tam tikrą paskirtį turintys T limfocitų ir NK ląstelių receptoriai panaudojami kaip atpažinimo receptoriai. γδ T limfocitai daugiausia randami epitelyje ir gleivinėje. Jie nėra priklausomi nuo MHC molekulių ir antigeną gali atpažinti savarankiškai. Tačiau TCR įvairovė daug mažesnė, atpažįstamų antigenų ratas kur kas siauresnis. Dažniausiai tai įvairūs nebaltyminiai fosforilinti substratai, kuriuos išskiria bakterijos ar organizmo ląstelės streso metu. Antigenų aktyvuoti γδ T limfocitai išskiria citokinus, kurie savo ruožtu aktyvuoja TH ląsteles. Sudaro apie 10% visų T limfocitų.
B limfocitai ir antikūnai
B limfocitas patogenus atpažįsta tuomet, kai antikūnai savo paviršiumi susijungia su specifiniu antigenu. Tokį antigeno ir antikūno kompleksą užima B limfocitai ir proteolizės metu suskaido iki peptidų. B limfocitai šiuos antigeninius peptidus paskleidžia ant MHC II molekulių, esančių limfocitų paviršiuje. Toks MHC ir antigeno susijungimas sužadina atitinkamus TH limfocitus, kurie gamina limfokinus ir suaktyvina B limfocitus. Suaktyvintas B limfocitas pradeda diferencijuotis, o susidariusios ląstelės (plazmocitai) išskiria milijonus antikūnų, atpažįstančių tą antigeną. Šių antikūnų yra kraujo plazmoje ir limfoje. Jie jungiasi su antigenus išreiškiančiais patogenais ir pažymi juos sunaikinimui, kurį atlieka pasitelkiant komplemento aktyvaciją arba fagocitus. Antikūnai gali tiesiogiai neutralizuoti sunkumus, susijungdami su bakterijų toksinais arba trukdant receptoriais, kada virusai ar bakterijos stengiasi užkrėsti ląsteles.
Alternatyvus įgytas imunitetas
Įgytojo imuniteto vystymasis prasidėjo nuo žandus turinčių stuburinių organizmų protėvių. Dauguma įgyto imuniteto molekulių, pavyzdžiui, imunoglobulinų ir T limfocitų, yra tik žandus turinčiuose stuburiniuose. Tačiau atskira iš limfocitų kilusi molekulė buvo aptikta bežandžiuose stuburiniuose, pavyzdžiui, devynakėje ir miksinoje. Šie gyvūnai turi daugybę molekulių, vadinamų kintančiais limfocitų receptoriais (angl. variable lymphocyte receptors), o žandus turinčių stuburinių antigenų receptoriai yra sudaryti iš vieno ar dviejų genų. Manoma, jog šios molekulės jungiasi su antigenais panašiai kaip antikūnai bei tokiu pačiu specifiškumo laipsniu.
Imunologinė atmintis
Kai B ir T limfocitai suaktyvinami ir pradeda replikuotis, kai kurie iš jų atžalų tampa ilgai išliekančiomis atminties ląstelėmis. Per visą gyvūno gyvenimą šios atminties ląstelės prisimena sutiktus specifinius patogenus ir gali sukelti stiprią reakciją, dar kartą juos aptikusios. Kadangi per visą gyvenimą imuninė sistema prisitaiko prie infekcijos su patogenu ir tada ruošiasi būsimiems iššūkiams, todėl ji yra vadinama „įgyta“. Imunologinė atmintis gali būti pasyvi (trumpalaikė atmintis) arba aktyvi (ilgalaikė atmintis).
Pasyvi atmintis
Naujagimiai neturi jokio išankstinio atsparumo mikroorganizmams ir yra ypatingai pažeidžiami infekcijų. Keletą pasyvios apsaugos lygmenų gauna iš motinos. Nėštumo metu tam tikras antikūnas, vadinamas IgG, per placentą perduodamas iš motinos vaisiui, todėl jau gimimo metu naujagimiai turi tokių pačių antikūnių, kaip ir mama. Motinos pienas ar priešpienis taip pat turi antikūnų, kurie yra perduodami į kūdikio žarnyną ir apsaugo naujagimį nuo bakterinių infekcijų tol, kol jis pats pradeda gamintis antikūnus. Tai vadinama pasyviu imunitetu, nes vaisius pats nepasigamina atminties ląstelių ar antikūnų, tačiau juos tik skolinasi. Šis pasyvus imunitetas dažniausiai būna trumpalaikis, besitęsiantis nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Medicinoje apsauginis pasyvus imunitetas gali būti perduodamas iš vieno individo kitam per serumą, kuriame gausu antikūnų.
Aktyvioji atmintis ir imunizacija
Ilgalaikė aktyvioji atmintis susidaro po infekcijos, kuomet suaktyvinami B ir T limfocitai. Aktyvus imunitetas taip pat gali būti dirbtinai sukurtas skiepijant. Pagrindinis vakcinacijos (taip pat vadinamos imunizacija) tikslas – iš patogeno pateikti antigeną, kad būtų sužadinta imuninė sistema ir specifinis imunitetas vystytųsi prieš tam tikrą patogeną, nesukeliant su tuo organizmu susijusių ligų. Net vėžinės ląstelės, kurios geba išvengti organizmo imunologinės kontrolės ir ima daugintis, turi tam tikros rūšies antigenų. Imuninio atsako sužadinimas prieš šiuos antigenus padėtų surasti priemonę vėžiui gydyti. Šiuo metu daromi įvairūs klinikiniai bandymai, skirti šiai užduočiai spręsti.
Imuninės sistemos susilpnėjimas ir stiprinimas
Daugybė aplinkos veiksnių slopina imuninę sistemą, tarp jų chemikalai, naudojami buityje, besaikis antibiotikų vartojimas, begalė maisto priedų, pesticidų, konservantų, augimo hormonų, sunkiųjų metalų maiste, kurį valgome, kiti aplinkos teršalai ir, žinoma, stresas. Pagyvenusių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartojančiųjų imuninę sistemą slopinančių vaistų, besilaikančiųjų griežtos ar nevisavertės dietos žmonių imunitetas būna silpnesnis.
Nesaikingas cukraus vartojimas. Daugiau kaip 100 g cukraus (8 arbat. š.), kas atitinka 2 skardines gazuoto gėrimo, gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus (kovojančių su infekcijomis) net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi iki 5 val.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis pasižymi analogišku efektu (kaip cukrus) ir sutrikdo mitybos visavertiškumą, kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminų ir mineralų jam nukenksminti. Šis poveikis pasireiškia, jei per parą vartojama daugiau nei 1 gėrimo porcija, kurią atitinka ~ 350 ml alaus, ~150 ml vyno ar ~ 30 ml stipraus likerio.
Maisto alergenai. Dėl jų didėja žarnyno gleivinės ląstelių sienelių pralaidumas, todėl mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme. Tai vadinama „kiauro žarnyno sindromu“. Išvengti šio dalyko galima nevartojant maisto produktų, kuriems esate alergiški, paūmėjimo metu gali prireikti vaistų.
Besaikis riebalų vartojimas. Nutukę žmonės serga dažniau ir yra imlesni infekcijų sukėlėjams.
Norint sustiprinti imuninę sistemą, patartina miegoti ne mažiau nei 7–8 val. per parą, kruopščiai plauti rankas (tai vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo mikroorganizmų), vartoti daug skysčių (apie 2 litrus per parą) – pakankamai vandens turinčios audinių ląstelės atsparesnės virusams, laikytis sveikos mitybos pagrindų (nepakankama mityba, svorio sumažėjimas (kai gaunama mažiau nei 1200 kcal per parą), kaip ir persivalgymas, silpnina imuninę sistemą), kontroliuoti lėtines ligas ir periodiškai lankytis pas gydytoją, vengti streso ir mokėti jį įveikti, nerūkyti, kadangi rūkant netenkama labai daug vitaminų (ypač vit. C), kurie svarbūs kovojant su infekcija. Reguliarūs fiziniai pratimai po 30–45 min. bent 3–4 kartus per savaitę stiprina imuninę sistemą.
Šaltiniai
- Valerie C. Scanlon, Tina Sanders (2007). Essentials of Anatomy and Physiology (5th ed.). F. A. Davis Company, Philadelphia
- Peter Parham (2009). The immune system (3rd ed.). Garland Science, London
- A. Svičiulis, V. Vaičiuvėnas, B. Tilindis (1989). Imunologija: Vadovėlis aukšt. m-klų medicinos spec. studentams. Mokslas, Vilnius
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Imuninė sistema, Kas yra Imuninė sistema? Ką reiškia Imuninė sistema?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus perteklines vidines nuorodos Jei galite sutvarkykite Imunine sistema zmogaus ir kitu gyvunu organu ir audiniu sistema apsauganti organizma nuo kenksmingu mikroorganizmu svetimu baltymu ir kitokiu svetimkuniu Imunines sistemos lasteles taip pat padeda atsikratyti uzkrestu senu ar serganciu organizmo lasteliu įskaitant vezines lasteles Kartais apsaugos mechanizmas sugenda ir imunitetas puola savo organizmo lasteles Sis atvejis vadinamas autoimunine liga Jos pavyzdziai yra sie issetine skleroze ir kai kurios cukrinio diabeto formos Alergija tai yra kitas atvejis kai imunitetas reaguoja į nereiksmingas ir paprastas medziagas vadinamas alergenais Skenuojancio elektroninio mikroskopo nuotrauka Matomas neutrofilas geltonas praryjantis bakterija oranzine Pagrindines imunines sistemos dalys Apsauginiai mechaniniai barjerai Kraujas Limfa Limfiniai audiniai Kaulu ciulpai Uzkrucio liauka ciobrialiauke Bluznis Tonziles Pejero ploksteles Imunologijos istorija Imunologija mokslas tiriantis imunines sistemos sandara bei funkcijas Imunitetas pirma karta paminetas 430 m pr m e maro Atenuose metu Tukididas is Atenu pastebejo jog zmones kurie pasveiko nuo praeito ligos protrukio galejo slaugyti serganciuosius patys antra karta nebesusirgdami XVIIIa Pjeras Luisas Mopertis atliko eksperimentus su skorpiono nuodais ir pastebejo kad kai kurie sunys ir peles buvo jiems atsparus Siuos bei kitus įgyto imuniteto pastebejimus veliau panaudojo Lui Pasteras kurdamas skiepu technologija bei mikrobine ligu teorija L Pastero teorija paneige kitas tuometines ligu teorijas pavyzdziui miazmos zalingu garu arba blogo oro teorija Taciau 1891 m Robertas Kochas įrode kad infekcines ligas sukelia mikroorganizmai ir uz tai 1905 m buvo apdovanotas Nobelio premija 1901 m kuomet Volteris Rydas atrado geltonosios karstines virusa buvo patvirtinta jog virusai yra zmogaus patogenai Iki XIXa pab imunologija padare didziule pazanga sparciai vystantis humoralinio ir lastelinio imuniteto mokslams Ypatingai svarbus buvo Polo Erlicho darbas kuriame pateikta antigenu ir antikunu reakcijos specifiskuma paaiskinanti teorija Sis indelis prisidedantis prie humoralinio imuniteto aiskinimo buvo pastebetas ir 1908 m apdovanotas Nobelio premija kartu apdovanojant ir lastelinio imuniteto atradeja I Mecnikova Baltosios kraujo lastelesVienos svarbiausiu imunines sistemos veikloje yra baltosios kraujo lasteles leukocitai Neutrofilai Bazofilai Eozinofilai Monocitai ir Makrofagocitai Dendritines lasteles ir Limfocitai dar skirstomi į B lasteles T lasteles Naturalios zudikes Be baltuju kraujo lasteliu trombocitai taip pat labai svarbus imuninei organizmo apsaugai uztikrinti Kartu su fibroblastais trombocitai padeda uztraukti zaizdas ir uzkirsti kelia į organizma plustantiems patogenams Leukocitai kaip ir kitos kraujo lasteles yra gaminamos raudonuosiuose kaulu ciulpuose is tu paciu kamieniniu lasteliu Neutrofilai makrofagai ir eozinofilai veikia kaip fagocituojancios lasteles kurios praryja į organizma patekusius svetimkunius negyvas ar pazeistas lasteles Makrofagai ir monocitai is kaulu ciulpu keliauja tiesiai į viso organizmo audinius kur jie patys pirmieji susiduria su svetimkuniais monocitai reikalui esant diferencijuoja į makrofagus Makrofagai atpazįsta isskirtinias daleles ant bakteriju ir kitu mikroorganizmu pavirsiaus todel aptike svetimkunį greitai jį fagocituoja ir sunaikina Taip pat makrofagai siuncia aktyvuojancius signalus T lastelems taip įjugdami aktyvu imuniteta Panasiai veikia ir neutrofilai taciau jie cirkuliuoja kraujyje kol gauna signalus migruoti į infekcijos regionus Eozinofilai taip pat fagocituoja svetimkunius taciau tik tuos kurie jau pazymeti limfocitu isskirtais antikunais Bazofilai atsakingi uz normalu kraujo kresejima Ju deka esant isoriniams kuno pazeidimams greitai uzkertamas kelias infekcijoms patekti į organizma Limfocitai labiausiai specializuotos imunines sistemos lasteles Ju buna trejopu B T limfocitai ir taip vadinamos naturalios zudikes angl natural killer cells NK cells T lasteles atpazįsta ir sunaikina svetimus antigenus B lasteles gamina antikunius skirtingiems antigenams lasteles zudikes sunaikina svetimas lasteles suardydamos ju membrana Imunines sistemos organai ir audiniaiApsauginiai mechaniniai barjerai Apsauginiai mechaniniai barjerai organizmo lasteles ir audiniai kurie saugo nuo mikroorganizmu įsiskverbimo į audinius arba trukdo jiems isplisti Salygiskai skiriami isoriniai ir vidiniai barjerai Isoriniai barjerai oda akiu nosies burnos ertmes skrandzio ir kitu organu gleivine del turimos hialurono rugsties lizocimo betalizino ir kt saugo organizmo audinius nuo mikroorganizmu įsiskverbimo Vidiniai barjerai limfa limfiniai audiniai limfoidiniai telkiniai bluznis Limfa ir jos audiniai Limfa surenka audiniu skyscio pertekliu kartu su jame esanciais svetimkuniais Tai papildoma apsauga nuo uzkrato Limfagyslemis skysciai patenka į limfmazgius kuriuose gausu limfocitu Limfmazgiai nodi lymphatici mazgo pjuvyje gerai matomos tamsesne zievine ir serdine medziagos Sias medziagas sudaro lifoidinis audinys Zievineje medziagoje yra daug limfocitu Limfmazgiai veikti kaip limfos filtras Limfmazgiai yra randami visame organizme Jie daugiausia sudaryti is T lasteliu B lasteliu dendritiniu lasteliu ir makrofagu ir į siuos mazgus nuteka skysciai is beveik viso zmogaus organizmo Limfmazgiuose antigenai yra filtruojami is limfos o jau filtruota limfa grįzta į apytaka Panasiai kaip bluznyje makrofagu ir dendritines lasteles surinkusios antigenus perduoda svetimkunius T ir B lastelems prasideda imuninis atsakas Bluznis Bluznis maiselis pilvo ertmeje salia skrandzio Sis organas baltuju kraujo kuneliu talpykla esant infekcijai is bluznies isleidziami limfocitai imasi priemoniu ja pasalinti Tai yra imunines sistemos organas sudarytas is T lasteliu B lasteliu NK lasteliu makrofagu dendritiniu lasteliu ir raudonuju kraujo kuneliu Bluznis veikia kaip kraujo filtras ir sugauna antigenus pasalines medziagas is kraujo tekancio pro bluznį Kai makrofagai ir dendritines lasteles per krauja atnesa antigenus į bluznį B lasteles esancios bluznyje aktyvuojasi ir gamina didelius antikunu kiekius Bluznis taip pat yra vieta kurioje sunaikinami seni raudonieji kraujo kuneliai eritrocitai Bluznies pasalinimas is organizmo neturi ypatingu pasekmiu taciau imuninis atsakas esant uzkratui tampa silpnesnis Uzkrucio liauka Uzkrucio liauka arba ciobrialiauke angl thymus gland randama krutines lastoje netoli sirdies Sis organas svarbi T limfocitu brandinimo vieta Nors sios lasteles kaip ir kiti baltieji kraujo kuneliai gaminamos raudonuosiuose kaulu ciulpuose taciau savo savybes įgija butent sioje liaukoje Uzkrucio liauka gamina imunines sistemos lasteles arba limfocitus Si plokcia dviskilte liauka yra virsutiniame krutines regione virs sirdies Ji aktyviausiai gamina limfocitus kol organizmas yra dar vaikas Ciobrialiaukes pagrindine funkcija yra gaminti brandzias T lasteles Nesubrendusios lasteles pagaminami kaulu ciulpuose migruoja į uzkrucio liauka kur vyksta brandinimo procesas Sis procesas isskiria į krauja tik naudingas T lasteles o lasteles kurios susijusios su neigiama autoimunine reakcija yra sunaikinamos Kaulu ciulpai Nors kaulu ciulpai nera organas taciau jie yra gyvybiskai svarbus zmogaus imunitetui Visos zmogaus imunines sistemos lasteles formuojasi kaulu ciulpuose kraujodaros proceso metu Kaulu ciulpai yra atsakingi uz svarbiu imunines sistemos lasteliu pavyzdziui B lasteliu granulocitu ir NK lasteliu gamybai Jie taip pat gamina raudonuosius kraujo kunelius ir trombocitus Kraujas Kraujyje cirkuliuoja įvairios lasteles tarp ju T ir B limfocitai trombocitai eozonofilai bazofilai monocitai turincios tam tikra svarba imunitetui Tonziles Tonziles turi tam tikru ypatybiu budingu tiek centriniams tiek periferiniams limfoidiniams organams Jos turi imunine reiksme burnai nosiaryklei ir virsutiniams kvepavimo takams apsaugoti Pejero ploksteles Pejero ploksteles tai limfoidines sankaupos esancios plonosios zarnos gleivineje Daugybe mazu plika akimi vos įziurimu limfoidinio audinio mazgeliu yra visoje plonojoje zarnoje o dideliu limfoidinio audinio sankaupu randama klubines zarnos gleivineje Lygmenine apsaugaImunine sistema auganciu specifiskumu apsaugo organizmus nuo infekciju Fiziologiniai barjerai apsaugo nuo tokiu patogenu kaip bakterijos ar virusai patekimo į organizma Jei patogenai pralauzia siuos barjerus įgimtas imunitetas sukelia skubu taciau nespecifinį atsaka Įgimtas imunitetas pasireiskia visuose augaluose ir gyvunuose Jei patogenams pavyksta isvengti įgimtos reakcijos stuburiniai įgauna antro lygmens apsauga įgyta imuniteta kurį suaktyvina įgimtas atsakas Imunine sistema infekcijos metu pritaiko atsaka kad pagerintu patogenu atpazinima Po to kai patogenas yra pasalinamas sis pagerintas atsakas issaugomas imunologineje atmintyje Tai leidzia įgytam imunitetui greiciau ir stipriau kovoti su patogenais kiekviena karta jiems patekus į organizma Tiek įgimtas tiek įgytas imunitetas priklauso nuo imunines sistemos sugebejimo atskirti savas ir svetimas molekules Imunologijoje savos molekules yra tos organizmo medziagos kurias imunine sistema gali atskirti nuo svetimu Priesingai svetimos molekules yra tos kurias pastebi kaip pasalines Viena grupe svetimkuniu yra vadinama antigenais angl Antibody generators antikunu gamintojai Tai medziagos kurios prisijungia prie specifiniu imuniniu receptoriu taip sukeldamos imuninį atsaka Įgimtas imunitetas Įgytas imunitetasNespecifinis atsakas Specifinis atsakas patogenams ir antigenamsAtpazinimas paskatina skubu didziausia atsaka Ilgas laiko tarpas tarp atpazinimo ir didziausio atsakoLastelinis ir humoralinis imunitetas Lastelinis ir humoralinis imunitetasNera imunologines atminties Atpazinimas paskatina imunologines atminties susidarymaPasireiskia beveik visuose gyvuose organizmuose Pasireiskia tik zandus turinciuose stuburiniuoseĮgimtas imunitetasĮ organizma pateke mikroorganizmai ir toksinai susiduria su lastelemis ir įgimtu imunitetu Įgimtas atsakas dazniausiai sukeliamas tada kai atpazinimo receptoriai kurie pastebi didelese mikroorganizmu grupese saugomus junginius atpazįsta mikroorganizmus arba kuomet pazeistos lasteles siuncia signalus ir juos taciau ne visus pastebi tokie patys receptoriai kaip ir tie kurie atpazįsta patogenus Įgimto imuniteto gynyba yra nespecifine tai reiskia kad atsakas į įvairius patogenus yra bendras Tokia sistema nesudaro ilgai isliekancio imuniteto pries patogenus Įgimtas imunitetas yra labiausiai paplitusi gynybos forma daugumoje organizmu Komplemento sistema Komplemento sistema yra biochemine pakopa kuri veikia svetimkuniu pavirsius Ja sudaro virs 20 skirtingu baltymu ir yra taip vadinama del gebejimo komplektuoti patogenu naikinima kurį atlieka antikunai Komplementas yra svarbiausia humoraline įgimto imuniteto dalis Daugelis rusiu pavyzdziui augalai zuvys kai kurie bestuburiai taip pat turi komplemento sistemas Zmogaus organizme sį atsaka sukelia komplementari jungtis su antikunais kurie yra prisijunge prie mikroorganizmu arba jungtis tarp komplemento baltymu ir angliavandeniu esanciu mikroorganizmu pavirsiuje Toks atpazinimas sukelia greito naikinimo atsaka Atsako greitis yra signalo didinimo kuris sukelia tolimesne proteolitine komplemento molekuliu proteaziu aktyvacija rezultatas Kai komplemento baltymai is pradziu jungiasi su mikroorganizmu jie suaktyvina proteazes veikima o si paskatina kitu komplemento proteaziu veikla kurios paskatina tolesnį ju veikima Visa tai sukuria katalizine pakopa kuri padidina pradinį signala paremta teigiamu Si pakopa sukelia peptidu pritraukianciu imunines lasteles gamyba padidina kraujagysliu sieneliu pralaiduma ir padengdama patogenu pavirsiu pazymi juos sunaikinimui Komplemento dalys taip pat gali sunaikinti lastele pazeisdamos jos plazmine membrana Lastelinis barjeras Skenuojamuoju lazeriniu mikroskopu gautas zmogaus kraujo vaizdas kuriame matomi raudononieji kraujo kuneliai keletas baltuju kraujo kuneliu limfocitai monocitas neutrofilas ir daug smulkiu disko formos trombocitu Leukocitai baltieji kraujo kuneliai veikia kaip savarankiski vienalasciai organizmai ir yra antra įgimto imuniteto saka Leukocitams priskiriami fagocitai makrofagocitai neutrofilai ir dendritines lasteles putliosios lasteles eozinofilai bazofilai ir NK lasteles naturaliosios zudikes Sios lasteles atpazįsta ir pasalina patogenus kontaktuojant uzpuldamos didesnius patogenus arba apimdamos ir prarydamos mikroorganizmus Įgimtos lasteles taip pat yra svarbus mediatoriai įgyto imuniteto suformavimui Fagocitoze yra svarbus lastelinio įgimto imuniteto pozymis budingas lastelems vadinamoms fagocitais kurios patogenus arba daleles apima ir praryja Fagocitai dazniausiai keliauja po organizma ieskodami patogenu taciau del citokinu gali apsistoti tam tikrose vietose Kai tik fagocitas apima patogena sis įstringa vidulastelineje pusleleje vadinamoje fagosoma kuri veliau susijungia su kita puslele lizosoma taip kartu sudarydamos fagolizosoma Virskinimo fermentai arba laisvuju radikalu islaisvinimas į fagolizosomas oksidacinio pliupsnio metu taip pat sunaikina patogenus Fagocitoze buvo kaip priemone maisto medziagoms gauti taciau si funkcija issiplete iki apsauginio mechanizmo vaidmens Fagocitoze tikriausiai yra seniausios vidines apsaugos pavyzdys nuo tada kai fagocitu buvo atrasta stuburiniuose ir bestuburiuose gyvunuose Neutrofilai ir makrofagocitai yra tokie fagocitai kurie keliauja po kuna ieskodami įsiverzusiu patogenu Neutrofilu randama kraujotakos sistemoje ir jie sudaro didziaja dalį fagocitu normaliomis salygomis sudaro 50 60 visu kraujyje cirkuliuojanciu leukocitu Uzdegimo kurį sukelia bakterine infekcija umaus tarpsnio metu neutrofilai persikelia į uzdegimo vieta toks judejimas vadinamas chemotaksiu ir jie dazniausiai yra pirmosios į infekcijos vieta atvykusios lasteles Makrofagocitai yra universalios lasteles kuriu yra audiniuose ir kurios gamina daugybe cheminiu medziagu fermentus komplemento baltymus bei reguliavimo faktorius pavyzdziui interleukina 1 Makrofagocitai taip pat pasalina is organizmo nusidevejusias lasteles bei veikia kaip antigena pateikiancios lasteles taip formuodami įgyta imuniteta Dendritines lasteles fagocitai esantys audiniuose besiliecianciuose su aplinka Todel dazniausiai jos issidesto odoje nosyje plauciuose skrandyje ir zarnyne Jos taip vadinamos del panasumo į neuronu dendritus nes taip pat turi daug keteriniu iskysuliu taciau dendritines lasteles nera susijusios su nervu sistema Dendritines lasteles yra tarsi jungtis tarp organizmo audiniu ir įgimto bei įgyto imuniteto pateikdamos antigenus T limfocitams kurie yra vieni svarbiausiu įgyto imuniteto lasteliu tipu Putliuju lasteliu kurios reguliuoja uzdegimines reakcijas yra jungiamuosiuose audiniuose bei gleivinese Dazniausiai jos yra susijusios su alergijomis ir anafilaksija Bazofilai ir eozinofilai yra panasus į neutrofilus Jie isskiria cheminius mediatorius susijusius su apsauga nuo parazitu bei atliekancius svarbu vaidmenį tokiose alerginese reakcijose kaip astma NK lasteles tai leukocitai kurie puola ir sunaikina vezines bei virusu uzkrestas lasteles Naturaliosios zudikes NK lasteles Naturaliosios zudikes arba NK lasteles yra įgimto imuniteto dalis kuri tiesiogiai nepuola įsiverzusiu mikroorganizmu NK lasteles sunaikina pavojingas seimininko lasteles pavyzdziui vezines ar virusu uzkrestas lasteles kuomet tokias lasteles pastebi tam tikroje busenoje vadinamoje dingimo bukleje Taip apibudinamos lasteles kurios turi mazai lasteles pavirsiaus zymenu vadinamu didziuoju audiniu suderinamumo kompleksu MHC Tai gali nutikti del virusiniu infekciju seimininko lastelese Sios lasteles vadinamos naturaliosiomis zudikemis del pirminio suvokimo jog joms nereikia aktyvacijos kad galetu sunaikinti dingusias lasteles Daugelį metu buvo neaisku kaip NK lasteles atpazįsta vezines bei uzkrestas lasteles Taciau dabar yra zinoma kad tu lasteliu pavirsiuje esancio MHC struktura yra pakeista todel NK lasteles atpazindamos dingusias lasteles pacios tampa suaktyvintomis Sveiku kuno lasteliu NK lasteles neatpazįsta ir nepuola nes jose pasireiskia nepazeisti MHC antigenai Siuos MHC antigenus atpazįsta lasteliu zudikiu antikuno receptoriai KIR kurie is esmes pristabdo NK lasteles Įgytas imunitetasĮgytas imunitetas vystesi nuo pirmuju stuburiniu atsizvelgiant į stipresnį imuniteto atsaka bei imunologine atmintį kurioje kiekviena patogena atsimena tam tikras antigenas Įgyto imuniteto reakcija yra specifine antigenu atzvilgiu reikalaujanti specifiniu svetimu antigenu atpazinimo kuomet vyksta antigeno pateikimo procesas Antigeno speficiskumas atsizvelgia į atsaku sukelejus todel yra pritaikytas pagal specifinius patogenus arba patogenu uzkrestas lasteles Tokios pritaikytos organizmo reakcijos vyksta atminties lasteliu deka Patogenui bandant uzkresti organizma daugiau nei viena karta sios specifines atminties lasteles skubiai jį pasalina Limfocitai Limfocitai yra tam tikros rusies leukocitai priskiriami įgyto imuniteto lastelems B ir T limfocitai sudaro didziaja dalį limfocitu ir yra randami kaulu ciulpu kamieninese kraujo lastelese B limfocitai priklauso humoraliniam imunitetui tuo tarpu T limfocitai lasteliniam imunitetui B ir T limfocitai turi antigenu receptorius kurie padeda juos atpazinti T limfocitai atpazįsta svetimkunį pavyzdziui patogena tik po to kai antigenai patogenu mazesnes dalys yra apdorojami ir prijungiami prie receptoriaus tai yra prie didziojo audiniu suderinamumo komplekso MHC molekules Isskiriami du pagrindiniai T limfocitu potipiai TC limfocitai angl cytotoxic kenksmingas lastelems ir TH limfocitai angl helper padejejas TC limfocitai atpazįsta tik tuos antigenus kurie yra prisijunge prie MHC I molekuliu o TH limfocitai antigenus su MHC II molekulemis Tokie skirtingi antigenu pateikimo mechanizmai atspindi skirtingas dvieju tipu T limfocitu funkcijas Trecias mazasis limfocitu potipis yra gd T limfocitai taip pavadinti pagal polipeptidus sudarancius T limfocitu receptorius kurie atpazįsta nepazeistus antigenus kurie nera susijunge su MHC receptoriais B limfocito antigenui specifinis receptorius yra antikuno molekule B limfocito pavirsiuje Receptorius atpazįsta visus patogenus ir be antigeno apdorojimo Kiekviena B limfocitu linija isskiria skirtingus antikunus todel B limfocitu antigenu receptoriu visuma pateikia visus įmanomus antikunus kuriuos organizmas gali pagaminti TC limfocitai TC limfocitai yra vienas is T limfocitu potipiu Ju funkcija sunaikinti virusu ir kitu patogenu uzkrestas arba kitaip pazeistas ir blogai funkcionuojancias lasteles Kaip ir B limfocitai kiekvienas T limfocitu potipis atpazįsta skirtingus antigenus TC limfocitai suaktyveja kai ju receptoriai TCR prisijungia tam tikrus antigenus sudarydami kompleksa su kitos lasteles MHC I receptoriumi MHC atpazinimas antigeno kompleksui padeda T limfocito baltymas vadinamas CD8 T limfocitas sklinda po visa kuna ieskodamas lasteliu kuriose MHC I receptoriai turetu antigena Aktyvuotas T limfocitas rades tokiu lasteliu isskiria citotoksinus pavyzdziui baltyma perforina kuris tu lasteliu plazminese membranose suformuoja angas pro kurias į vidu gali patekti jonai vanduo bei toksinai Kito toksino vadinamo granulizinu proteaze patekimas sukelia lasteles apoptoze viena is programuotos lasteles mirties rusiu Į ju auku sarasa pakliuna ir vezines bei transplantuotos svetimo organizmo lasteles T limfocitai atlieka ypatingai svarbu vaidmenį sutrikdydami virusu replikacija T limfocitu aktyvacija yra grieztai kontroliuojama ir dazniausiai reikalauja labai stipraus MHC ir antigeno aktyvacijos signalo arba papildomu aktyvacijos signalu kuriuos sukelia TH limfocitai TH limfocitai TH limfocitai sudaro apie 60 visu T limfocitu TH limfocitu funcija antigenus pateikiancios lasteles APC pristato antigena tam tikroms MHC II molekulems TH limfocitams pastebeti antigenus padeda turimas CD4 baltymas TH limfocitu suaktyvinimas sukelia citokinu ir kitu stimuliatoriu signalu isskyrima kurie paskatina makrofagocitu TC ir B limfocitu veliau gaminanciu antikunus aktyvuma Suzadinus B limfocitus ir makrofagocitus daugeja TH limfocitu TH limfocitai reguliuoja įgimto ir įgyto imuniteto reakcijas bei nulemia organizmo imuniteto atsaka kiekvieno patogeno atveju Sios lasteles nera citotoksiskai aktyvios ir tiesiogiai nenaikina uzkrestu lasteliu ar patogenu TH limfocitai kontroliuoja imuniteto atsaka nukreipdami kitas lasteles atlikti sias uzduotis TH limfocitai isskiria T limfocitu receptorius TCR kurie atpazįsta antigenus susijungusius su MHC II molekulemis MHC ir antigeno kompleksa atpazįsta TH limfocito CD4 baltymas sutelkiantis molekules T limfocitu viduje atsakingas uz siu limfocitu aktyvacija TH limfocitai turi silpnesnį rysį su MHC antigeno kompleksu lyginant su TC limfocitais Tai reiskia kad daugybe receptoriu mazdaug apie 200 300 esanciu TH limfocitu pavirsiuje turetu susijungti su MHC antigenu tam kad suaktyvintu TH limfocita tuo tarpu TC limfocitai suaktyvetu susijungus vienai MHC antigeno molekulei TH limfocito aktyvacijai taip pat reikalingas ilgesnis laiko tarpas kad susijungtu su antigena pateikiancia lastele TH limfocito aktyvacija sukelia citokinu isskyrima kurie turi įtakos kitu lasteliu aktyvumui TH limfocitu sukurti citokinu signalai sustiprina makrofagocitu ir TC limfocitu aktyvuma naikinant mikroorganizmus Taip pat TH limfocitu aktyvacija paskatina T limfocitu pavirsiuje esanciu molekuliu komponentu daugejima pavyzdziui CD40 ligandu kurie sukelia stimuluojancius signalus reikalingus aktyvinant antikunus gaminancius B limfocitus gd T limfocitai gd T limfocitai turi kiek kitokios sandaros antigenu receptoriu TCR nei TH ar TC lasteles taciau yra panasus į TH TC limfocitus bei NK lasteles Dar nera tiksliai zinoma kokiu salygu reikia norint sukelti gd T limfocitu atsaka Kaip ir kiti T limfocitu potipiai turintys pastovius receptorius pavyzdziui NK lastele su CD1d receptoriumi gd T limfocitai yra tarpe tarp įgimto ir įgyto imuniteto Kaip įgyto imuniteto dalis gd T limfocitai pasireiskia pakeisdami T limfocitu receptoriu genus kad sukurtu receptoriaus įvairove ir ispletotu atminties fenotipa Taciau įvairus potipiai gali veikti kaip įgimto imuniteto dalis kuomet tam tikra paskirtį turintys T limfocitu ir NK lasteliu receptoriai panaudojami kaip atpazinimo receptoriai gd T limfocitai daugiausia randami epitelyje ir gleivineje Jie nera priklausomi nuo MHC molekuliu ir antigena gali atpazinti savarankiskai Taciau TCR įvairove daug mazesne atpazįstamu antigenu ratas kur kas siauresnis Dazniausiai tai įvairus nebaltyminiai fosforilinti substratai kuriuos isskiria bakterijos ar organizmo lasteles streso metu Antigenu aktyvuoti gd T limfocitai isskiria citokinus kurie savo ruoztu aktyvuoja TH lasteles Sudaro apie 10 visu T limfocitu B limfocitai ir antikunai B limfocitas patogenus atpazįsta tuomet kai antikunai savo pavirsiumi susijungia su specifiniu antigenu Tokį antigeno ir antikuno kompleksa uzima B limfocitai ir proteolizes metu suskaido iki peptidu B limfocitai siuos antigeninius peptidus paskleidzia ant MHC II molekuliu esanciu limfocitu pavirsiuje Toks MHC ir antigeno susijungimas suzadina atitinkamus TH limfocitus kurie gamina limfokinus ir suaktyvina B limfocitus Suaktyvintas B limfocitas pradeda diferencijuotis o susidariusios lasteles plazmocitai isskiria milijonus antikunu atpazįstanciu ta antigena Siu antikunu yra kraujo plazmoje ir limfoje Jie jungiasi su antigenus isreiskianciais patogenais ir pazymi juos sunaikinimui kurį atlieka pasitelkiant komplemento aktyvacija arba fagocitus Antikunai gali tiesiogiai neutralizuoti sunkumus susijungdami su bakteriju toksinais arba trukdant receptoriais kada virusai ar bakterijos stengiasi uzkresti lasteles Alternatyvus įgytas imunitetas Įgytojo imuniteto vystymasis prasidejo nuo zandus turinciu stuburiniu organizmu proteviu Dauguma įgyto imuniteto molekuliu pavyzdziui imunoglobulinu ir T limfocitu yra tik zandus turinciuose stuburiniuose Taciau atskira is limfocitu kilusi molekule buvo aptikta bezandziuose stuburiniuose pavyzdziui devynakeje ir miksinoje Sie gyvunai turi daugybe molekuliu vadinamu kintanciais limfocitu receptoriais angl variable lymphocyte receptors o zandus turinciu stuburiniu antigenu receptoriai yra sudaryti is vieno ar dvieju genu Manoma jog sios molekules jungiasi su antigenais panasiai kaip antikunai bei tokiu paciu specifiskumo laipsniu Imunologine atmintis Kai B ir T limfocitai suaktyvinami ir pradeda replikuotis kai kurie is ju atzalu tampa ilgai isliekanciomis atminties lastelemis Per visa gyvuno gyvenima sios atminties lasteles prisimena sutiktus specifinius patogenus ir gali sukelti stipria reakcija dar karta juos aptikusios Kadangi per visa gyvenima imunine sistema prisitaiko prie infekcijos su patogenu ir tada ruosiasi busimiems issukiams todel ji yra vadinama įgyta Imunologine atmintis gali buti pasyvi trumpalaike atmintis arba aktyvi ilgalaike atmintis Pasyvi atmintis Naujagimiai neturi jokio isankstinio atsparumo mikroorganizmams ir yra ypatingai pazeidziami infekciju Keleta pasyvios apsaugos lygmenu gauna is motinos Nestumo metu tam tikras antikunas vadinamas IgG per placenta perduodamas is motinos vaisiui todel jau gimimo metu naujagimiai turi tokiu paciu antikuniu kaip ir mama Motinos pienas ar priespienis taip pat turi antikunu kurie yra perduodami į kudikio zarnyna ir apsaugo naujagimį nuo bakteriniu infekciju tol kol jis pats pradeda gamintis antikunus Tai vadinama pasyviu imunitetu nes vaisius pats nepasigamina atminties lasteliu ar antikunu taciau juos tik skolinasi Sis pasyvus imunitetas dazniausiai buna trumpalaikis besitesiantis nuo keliu dienu iki keleto menesiu Medicinoje apsauginis pasyvus imunitetas gali buti perduodamas is vieno individo kitam per seruma kuriame gausu antikunu Aktyvioji atmintis ir imunizacija Ilgalaike aktyvioji atmintis susidaro po infekcijos kuomet suaktyvinami B ir T limfocitai Aktyvus imunitetas taip pat gali buti dirbtinai sukurtas skiepijant Pagrindinis vakcinacijos taip pat vadinamos imunizacija tikslas is patogeno pateikti antigena kad butu suzadinta imunine sistema ir specifinis imunitetas vystytusi pries tam tikra patogena nesukeliant su tuo organizmu susijusiu ligu Net vezines lasteles kurios geba isvengti organizmo imunologines kontroles ir ima daugintis turi tam tikros rusies antigenu Imuninio atsako suzadinimas pries siuos antigenus padetu surasti priemone veziui gydyti Siuo metu daromi įvairus klinikiniai bandymai skirti siai uzduociai spresti Imunines sistemos susilpnejimas ir stiprinimasDaugybe aplinkos veiksniu slopina imunine sistema tarp ju chemikalai naudojami buityje besaikis antibiotiku vartojimas begale maisto priedu pesticidu konservantu augimo hormonu sunkiuju metalu maiste kurį valgome kiti aplinkos tersalai ir zinoma stresas Pagyvenusiu serganciu letinemis ligomis vartojanciuju imunine sistema slopinanciu vaistu besilaikanciuju grieztos ar nevisavertes dietos zmoniu imunitetas buna silpnesnis Nesaikingas cukraus vartojimas Daugiau kaip 100 g cukraus 8 arbat s kas atitinka 2 skardines gazuoto gerimo gali sumazinti leukocitu galimybe gaminti antikunus kovojanciu su infekcijomis net 40 proc Sis efektas pasireiskia per 30 min nuo suvartoto produkto ir tesiasi iki 5 val Piktnaudziavimas alkoholiu Jis pasizymi analogisku efektu kaip cukrus ir sutrikdo mitybos visavertiskuma kadangi organizmas sunaudoja daug vitaminu ir mineralu jam nukenksminti Sis poveikis pasireiskia jei per para vartojama daugiau nei 1 gerimo porcija kuria atitinka 350 ml alaus 150 ml vyno ar 30 ml stipraus likerio Maisto alergenai Del ju dideja zarnyno gleivines lasteliu sieneliu pralaidumas todel mikroorganizmams lengviau prasiskverbti pro jas ir įsikurti organizme Tai vadinama kiauro zarnyno sindromu Isvengti sio dalyko galima nevartojant maisto produktu kuriems esate alergiski paumejimo metu gali prireikti vaistu Besaikis riebalu vartojimas Nutuke zmones serga dazniau ir yra imlesni infekciju sukelejams Norint sustiprinti imunine sistema patartina miegoti ne maziau nei 7 8 val per para kruopsciai plauti rankas tai vienas svarbiausiu budu apsisaugoti nuo mikroorganizmu vartoti daug skysciu apie 2 litrus per para pakankamai vandens turincios audiniu lasteles atsparesnes virusams laikytis sveikos mitybos pagrindu nepakankama mityba svorio sumazejimas kai gaunama maziau nei 1200 kcal per para kaip ir persivalgymas silpnina imunine sistema kontroliuoti letines ligas ir periodiskai lankytis pas gydytoja vengti streso ir moketi jį įveikti nerukyti kadangi rukant netenkama labai daug vitaminu ypac vit C kurie svarbus kovojant su infekcija Reguliarus fiziniai pratimai po 30 45 min bent 3 4 kartus per savaite stiprina imunine sistema SaltiniaiValerie C Scanlon Tina Sanders 2007 Essentials of Anatomy and Physiology 5th ed F A Davis Company Philadelphia Peter Parham 2009 The immune system 3rd ed Garland Science London A Sviciulis V Vaiciuvenas B Tilindis 1989 Imunologija Vadovelis aukst m klu medicinos spec studentams Mokslas Vilnius Vikiteka Imunine sistema vaizdine ir garsine medziaga