Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos istorinė kartografija istorijos ir kartografijos mokslų disciplina tirianti Lietuvos žemėlapius istoriniu požiū
Lietuvos istorinė kartografija
Lietuvos istorinė kartografija – istorijos ir kartografijos mokslų disciplina, tirianti Lietuvos žemėlapius istoriniu požiūriu.
- Informaciją apie XVI–XIX a. Lietuvos žemėlapius žr. Sąrašas:Lietuvos istoriniai žemėlapiai, apie XIX–XX a. Lietuvos žemėlapių rinkinius žr. Sąrašas:Lietuvos žemėlapių rinkiniai.
Lietuvos istorija kartografijoje
Nuo XVI a. įvairių šalių kartografai sudarinėjo ir leido nemaža žemėlapių, kuriuose tobuliau buvo pavaizduota Lietuva. Labai žinomi ir daugelio šiandieninių kartografijos bei geografijos istorikų (lenkų, vokiečių, rusų, latvių, švedų, lietuvių) toliau tyrinėjami žemėlapiai: B. Vapovskio – „Lenkijos ir Lietuvos žemėlapis“ (1526 m.), Olaus Magnuso – „Carta Marina“ (1539 m.), V. Grodeckio – „Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapis“ (1562 m.), M. Striulevičiaus – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Moskovijos žemėlapis“ (apie 1579 m.) ir G. Merkatoriaus – „Lietuvos“ (1595 m.) žemėlapiai. Šių žemėlapių autoriai jau turėjo sukaupę daug tikslesnių duomenų, o gal ir brėžinių, atidžiau sistemino medžiagą, objektyviau ją vertino ir kruopščiau kartografavo. Šiuose žemėlapiuose Lietuvos kartografinis vaizdas daug realesnis ir išsamesnis: tankus upių tinklas, daug gyvenviečių, pavaizduoti didžiausiųjų miškų masyvai.
B. Vapovskio žemėlapyje, lyginant su ankstesnių autorių kartografiniais darbais, daug tankesnis upių tinklas, tiksliau pavaizduota Baltijos kranto linija, panaši į dabartinę Kuršių nerijos formą, lengvai atpažįstamos Kuršių marios. Palyginti detalus ir tikroviškas Nemuno deltos vaizdas su Rusnės ir Gilijos šakomis. Pavaizduotos didesniosios Žemaitijos upės: Minija, Jūra, Akmena, Šventoji, Varduva, Dubysa ir dar dvi neįvardytos upės – Nemuno intakai. Pažymėta gana nemažai gyvenviečių, Platelių ežero saloje pažymėta dar XV a. pradžioje stovėjusi pilis.
O. Magnuso žemėlapyje „Carta Marina“ šiandieninės Lietuvos plote išbrėžtos kelios upės: pajūrio Šventoji, Bartuva, Aukštaitijos Šventoji (paslėpta po herbu), Nemunas, Neris, Vilnia, Šešupė, Liepona (klaidingai ištekanti iš Vištyčio ežero). Tačiau upių tėkmės gerokai tikslesnės nei ankstesnių autorių žemėlapiuose. Originaliau pavaizduotas Nemuno žemupys ir Deimenos šaka. Specialistai mano, kad O. Magnusas, kaip ir B. Vapovskis, sąmoningai išryškino šią Nemuno dalį, norėdamas pabrėžti, kad ji Lietuvai buvo svarbi vandens kelio atkarpa, intensyviai naudota žemės ūkio gaminiams ir miško ruošiniams gabenti iš rytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių į Vakarų Europą. Lietuvos plote O. Magnusas įvardijo tik 6 svarbiausias gyvenvietes. Be to, O. Magnusas pačių Vilniaus ir Kauno užrašus supainiojo: Kauno pavadinimą užrašė prie Jurbarko, o Vilniaus – prie Kauno. Be to, pažymėtos dvi pilys: viena Platelių ežero saloje (ji buvo minima rašytiniuose šaltiniuose 1529 m.), kita prie Nemuno, ties Rusnės sala – Vintborg – XIV a. Ventėje stovėjusioji Kryžiuočių ordino pilis.
Per trejus įtempto darbo metus (1556–1558 m.) V. Grodeckis parengė „Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapį“ ir sudarė 724 geografinių objektų pavadinimų sąrašą. V. Grodeckio žemėlapyje vien tik Lietuvos teritorijoje pavaizduotos bent 22 gyvenvietės: Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Jurbarkas, Šventoji, Varniai, Betygala, Šaukėnai, Biržai, Žeimiai, Vepriai, Vilkija, Birštonas, Alytus, Merkinė, Nemunaitis, Aukštadvaris, Trakai, Rūdninkai, Nemenčinė, Medininkai, Švenčionys. Išbrėžta daugiau kaip 10 upių: Nemunas, Neris, Šventoji, Danė, Nevėžis, Dubysa ir viena kita neįvardyta upė. Žemėlapis išleistas A. Ortelijaus atlase „Theatrum orbis terrarum“, kartografijos tyrinėtojų šis žemėlapis dažnai minimas ir komentuojamas įvairiuose mokslo darbuose.
Motiejaus Strubičiaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Livonijos ir Maskovijos žemėlapis“ – tai didelio formato (40×32 cm), 1 : 1 170 000 mastelio žemėlapis. M. Strubičiaus žemėlapyje etninės Lietuvos plote pavaizduota gerokai daugiau upių ir gyvenviečių negu kitų kartografų (N. Kuziečio, B. Vapovskio, O. Magnaus) darbuose. Jame pažymėta 18 upių: Nemunas, Neris, Vilnia, Žeimena, Šventoji (Aukštaitijos), Laukesa, Merkys, Seira, Šešupė, Šventoji (Žemaitijos), Venta, Danė, Jūra, Akmena, Mituva (suplakta su Šešuva), Dubysa (suplakta su Nevėžiu), Lankesa, Nemunėlis. Čia matome 24 gyvenvietes: Klaipėdą, Šventają, Varnius, Linkuvą, Žeimius, Krekenavą, Jurbarką, Ramygalą, Rokiškį, Biržus, Kupiškį, Anykščius, Švenčionis, Alantą, Daugėliškį, Vilnių, Trakus, Aukštadvarį, Kauną, Seredžių, Virbalį, Leipalingį, Merkinę, Valkininkus. M. Strubičius pavaizdavo didžiuosius Lietuvos miškus: Jurbarko, Viešvilės, Rietavo, Šimonių, Rūdninkų, Dainavos. Tačiau pasigendama Kazlų Rūdos, Gaižiūnų, Labanoro, Pabradės, Žaliosios, Kapčiamiesčio, Druskininkų ir kitų miškų.
1595 m. Merkatoriaus atlase pirmąkart buvo išspausdintas žemėlapis „Lithvania“, iš kurio galima spręsti apie Lietuvos teritorijos geografinį ištirtumą, kraštovaizdžio kitimus ir iš dalies – apie ūkio istorijos bruožus. Žemėlapį „Lithvania“ G. Merkatorius jau buvo sudaręs apie 1570 m., tačiau paskelbtas jis tik po 25 metų. Jame pavaizduota Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir su ja besiliečiančios gretimų valstybių teritorijos. G. Merkatorius žemėlapyje turėjo daugiau vietos, kurią užpildė labai reikšmingais objektais: sutankino gyvenvietes ir upių tinklą, nupiešė didžiuosius miškų masyvus. Jis daug detaliau pavaizdavo Nemuno, Dauguvos, Dniepro baseinų upes. Vien tik šiandieninės Lietuvos plote yra išbrėžta apie 20 upių ir pavaizduota daugiau kaip 60 gyvenviečių. Šiaurės Rytų Lietuvoje upių tinklas daug tankesnis negu kitose Lietuvos vietose. Nemuną padalijo į dvi dalis, Alytų, Nemenčinę, Rietavą, Panevėžį, Krekenavą, Ukmergę pavaizdavo toli nuo upių, Aukštadvarį atkėlė prie Neries, Biržus – prie Šventosios, po du kartus pavaizdavo Anykščius, Linkuvą, Jurbarką, Žeimius; Vilijos vardu vadinama Neris ir nedidelis Vilnios intakas.
M. K. Radvilos-Našlaitėlio indėlis kartografijai
Mikalojus Kristupas Radvila gimė 1549 m. rugpjūčio 2 dieną žymaus valstybės ir reformatų veikėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo šeimoje. M. Radvila buvo Žygimanto Augusto patarėjas ir rūmų maršalas.
1590 m. M. K. Radvila organizavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko kartografavimą bei valstybės žemėlapio sudarymą ir pats tiems darbams vadovavo. Žemėlapyje išbrėžta 1800 upių. Vien tik dabartinės Lietuvos teritorijoje jų yra apie 60. Ryškiai išskiria Nemuno baseiną su Nevėžio, Neries, Dubysos, Jūros, Šešupės, Merkio upėmis bei jų antros ir trečios eilės intakais. Ypač išryškinti Ventos, Dubysos, Žeimenos, Šventosios, Laukesos, Nevėžio ir Mūšos upių baseinai. Ežerams M. K. Radvila mažai skyrė dėmesio. Autorius pasitenkino apytiksliai pavaizdavęs Platelių, Lūksto, Drūkšių, Galvės, Metelio, Žeimenio ežerus.
Žemėlapyje parodyta daugiau kaip 1000 gyvenviečių: šiandieninės Lietuvos teritorijoje – apie 150, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – apie 560, gretimų šalių žemėse – apie 290. Toks didelis gyvenviečių Skaičius Lietuvoje jau rodo kaip intensyviai buvo įsisavinama teritorija XVI amžiuje.
Žemėlapyje gausu tekstinių paaiškinimų. Po žemėlapio antrašte yra tekstas, kuris šiek tiek apibūdina žemėlapio rengimo aplinkybes. Dvidešimt šešiose žemėlapio vietose yra įdomių ir istoriniu požiūriu vertingų tekstinių paaiškinimų. Tuose tekstuose trumpai apibūdinamos kai kurių sričių gamtos sąlygos, svarbiausieji ūkio bruožai, istoriniai įvykiai. 1613 metų Lietuvos žemėlapis tikslumu, turinio turtingumu ir geografinių objektų pavaizdavimo nuoseklumu gerokai pralenkė net Vakarų Europoje sudarinėjamus žemėlapius. Tokį pasisekimą nulėmė tai, kad šį žemėlapį kūrė vietiniai ir tam darbui pasišventę žmonės.
Lietuvos kartografija XIX–XX a. pradžioje
XIX a. Pabaigoje carinė Rusija jau turėjo įvairių žemėlapių fondus. Juos panaudojusi, A. Iljino kartografijos įmonė (įsteigta 1859 m. Peterburge) pradėjo rengti ir spausdinti atlasus (išleido “Rusijos pramonės atlasą” bei žemėlapius, kuriuose buvo vaizduojama Lietuva. Iki Pirmojo pasaulinio karo ši įmonė bent po kelis kartus išleido Kauno ir Vilniaus gubernijų bei Lenkijos Karalystės žemėlapius. Juose buvo tankus hidrografinis tinklas, pažymėta daug gyvenviečių, nubrėžtos gubernijų ir apskričių ribos. Įkarpose išbraižyti svarbiausiųjų administracinių centrų (Kauno, Vilniaus, Suvalkų) planai. 1900 m. inžinierius A. Macijauskas gavo leidimą atspausdinti savo sudarytą pirmąjį lietuvišką (dar tebegaliojant spaudos draudimui) kartografijos darbą – „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“.
1911 m. „Lietuvos ūkininko“ bendrovė išleido N. Verbicko Lietuvos žemėlapį, pavadintą „Lietuvos žemėlapis su etnografijos siena“. Šio žemėlapio grafinis lygis prastas, tačiau lituanistikai jis vertingas tuo, kad jame beveik visų geografinių objektų lietuviškieji pavadinimai taisyklingi, o to dar nebuvo pasiekęs A. Macijauskas. Tai vertingas V. Verbicko darbas lietuviškų vietovardžių norminimo klausimu. Nuo XIX a. antrosios pusės iki 1914 m. buvo išleisti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Ukmergės miestų planai.
Kartografija Lietuvoje nuo XX a. antrosios pusės
LTSR vyriausybės nutarimu 1966 metais Vilniaus universiteto įsteigta Kartografijos laboratorija. Jai buvo pavesta rengti žemėlapius, o mokslo, gamybos ir valdymo įstaigos įpareigotos laboratorijai teikti duomenis ir kartografines schemas. Kartografijos laboratorijai vadovavo Vaclovas Chomskis. Duomenis rinko, tvarkė, žemėlapių eskizus sudarinėjo ir leidinį spaudai rengė 187 įvairių sričių mokslo ir gamybos specialistai. Per dvylika įtempto darbo metų buvo sudaryta 466 žemėlapiai.
1971 m. Švietimo ministerijos iniciatyva išleista serija sieninių mokyklinių Lietuvos žemėlapių lietuvių ir rusų kalbomis: politinis administracinis, fizinis, ekonominis, klimato, augalijos, gyvūnijos. 1974–1978 metais Mokslų akademijos Istorijos institutas parengė ir išleido „Lietuvos TSR archeologijos atlasą”, o 1977–1982 metais Lietuvių kalbos ir literatūros institutas – „Lietuvių kalbos atlasą“. Geologijos institutas yra sudaręs „Pabaltijo paleogeografinį atlasą” ir įvairių geologinių žemėlapių.
Per visą pokario laikotarpį yra sudaryta ir įvairiuose leidiniuose išspausdinta daugiau kaip 700 originalų ir beveik 800 žemėlapių perdirbinių, paimtų iš įvairių kitų leidinių. Buvusi Vyriausioji geodezijos ir kartografijos valdyba sistemingai leido Lietuvos politinius administracinius, fizinius, ekonominius, turistinius žemėlapius, taip pat Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Palangos miestų planus. Įvairios leidyklos leidžia mokyklinius atlasus.
Daugiausia kartografijos darbų Lietuvoje yra atlikęs Žemėtvarkos projektavimo institutas (dabar – Valstybinis žemėtvarkos institutas). Jis yra parengęs ir išleidęs bendrųjų geografinių (topografinių) ir teminių žemėlapių, kuriuose atsispindi gamtos ir socialiniai ekonominiai reiškiniai. Per visą savo veiklos laikotarpį institutas išleido net dvidešimt labai vertingų, įdomių, dar ir dabar naudojamų Lietuvos teminių žemėlapių: žemės naudojimo (1965 m., 1976 m., 1983 m.), gamtovaizdžių ir estetinių išteklių (1968 m. kartu su Lietuvos Mokslų akademija), žemės ūkio gamybinių susivienijimų (1976 m.), kaimo gyventojų, gyvenančių gyvenvietėse (1977 m.), kaimo gyventojų dinamikos prognozių (1977 m.), žemės ūkio darbo išteklių (1977 m.), mokyklų (1980 m.), miškų (1988 m.), dirvožemių, gyvulininkystės kompleksų ir perdirbimo įmonių (1984 m.), dirvožemių (1985 m.), elektros tiekimo linijų (1986 m.), automobilių kelių (1989 m.), žemės ūkio profilio mokymo įstaigų (1989 m.), administracinį (1990 m.), draustinių (1990 m.), reljefo (1990 m.). Be šių žemėlapių, institutas yra sudaręs įvairaus mastelio administracinių rajonų žemės naudojimo, dirvožemių, elektros perdavimo linijų ir transformatorių, ūkių perspektyvinių vidaus kelių, miškų priskyrimo vandens telkinių ir kitų teritorijų apsauginėms zonoms, rajonų žemės ūkio planavimo, nusausintų žemių, kaimo gyventojų aptarnavimo, įmonių ir įstaigų, gamtos ir kultūros paminklų žemėlapių ir kartografinių schemų. Be to, parengta ir išleista kai kurių ūkių kompleksinių atlasų ir administracinių rajonų dirvožemių atlasų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, panaikinus kartografijos darbų varžymus, įsiteigusios leidyklos ir firmos labai praturtino Lietuvos kartografijos fondus įvairios paskirties žemėlapiais: 1991 ir 1992 m. pasirodė automobilių kelių, 1991 m. – katalikų bažnyčių ir Vilniaus apylinkių žemėlapiai, 1993 m. – bendrasis geografinis žemėlapis. Be to, išleista daug turistinių schemų ir miestų planų. Viena moderniausių kartografijos įmonių Baltijos valstybėse, pagrindinė Lietuvos Respublikos kartografavimo įmonė – Kaune veikiantis Aerogeodezijos institutas. Pagal valstybės institucijų užsakymus institutas atlieka įvairiapusį Lietuvos bazinį kartografavimą, taip pat Lietuvos ir užsienio kompanijų užsakytus kartografavimo ir kitus susijusius darbus, ruošia įvairius žemėlapius.
Dabartiniu laiku Lietuvos teritorijos gamtinės sąlygos tiek pažintos, kad, remiantis tyrimų duomenimis, galima atlikti, palyginti detalų fizinį – geografinį krašto rajonavimą. Mūsų teritorija aprūpinta ne tik tiksliais topografiniais žemėlapiais, bet ir vidutinio mastelio geologiniais, klimatiniais, dirvožemių ir kitais specialiais žemėlapiais.
Literatūra
- Lietuvos TSR fizinė geografija I. V., 1958.
- Kontvainas R. Topografija. Mokymo priemonė geografijos specialybės studentams. Vilnius, 2007. 112 p. (14 sp. l).
- Maksimaitienė O. Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai. Vilnius, Mokslas, 1991.
- Samas A. Žemėlapiai ir jų kūrėjai. Vilnius, 1997.
- Švedas K. Kartografinės projekcijos. Elementarusis kursas (pagal I. Starostiną). Vilnius, 2008. 72 p.
- Lietuva ryškėja: Vapovskis, Magnus, Miunsteris, Gastaldis, Herberšteinas, Grodeckis. 2010-04-21, Grumlinas.lt (tikrinta 2021-12-28)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos istorinė kartografija, Kas yra Lietuvos istorinė kartografija? Ką reiškia Lietuvos istorinė kartografija?
Lietuvos istorine kartografija istorijos ir kartografijos mokslu disciplina tirianti Lietuvos zemelapius istoriniu poziuriu Vilhelmo ir Joano Blaeu redaguotas ir 1645 m isleistas Germaniae veteris typus zemelapis Pateikti vietovardziai sutinkami Tacito ir Ptolemejaus zemelapiuose siauriau Chrono Nemuno pavaizduoti aisciai aestui pieciau venedai venedi Informacija apie XVI XIX a Lietuvos zemelapius zr Sarasas Lietuvos istoriniai zemelapiai apie XIX XX a Lietuvos zemelapiu rinkinius zr Sarasas Lietuvos zemelapiu rinkiniai dd Lietuvos istorija kartografijojeCarta Marina Nuo XVI a įvairiu saliu kartografai sudarinejo ir leido nemaza zemelapiu kuriuose tobuliau buvo pavaizduota Lietuva Labai zinomi ir daugelio siandieniniu kartografijos bei geografijos istoriku lenku vokieciu rusu latviu svedu lietuviu toliau tyrinejami zemelapiai B Vapovskio Lenkijos ir Lietuvos zemelapis 1526 m Olaus Magnuso Carta Marina 1539 m V Grodeckio Lenkijos ir gretimu zemiu zemelapis 1562 m M Striuleviciaus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Livonijos ir Moskovijos zemelapis apie 1579 m ir G Merkatoriaus Lietuvos 1595 m zemelapiai Siu zemelapiu autoriai jau turejo sukaupe daug tikslesniu duomenu o gal ir breziniu atidziau sistemino medziaga objektyviau ja vertino ir kruopsciau kartografavo Siuose zemelapiuose Lietuvos kartografinis vaizdas daug realesnis ir issamesnis tankus upiu tinklas daug gyvenvieciu pavaizduoti didziausiuju misku masyvai B Vapovskio zemelapyje lyginant su ankstesniu autoriu kartografiniais darbais daug tankesnis upiu tinklas tiksliau pavaizduota Baltijos kranto linija panasi į dabartine Kursiu nerijos forma lengvai atpazįstamos Kursiu marios Palyginti detalus ir tikroviskas Nemuno deltos vaizdas su Rusnes ir Gilijos sakomis Pavaizduotos didesniosios Zemaitijos upes Minija Jura Akmena Sventoji Varduva Dubysa ir dar dvi neįvardytos upes Nemuno intakai Pazymeta gana nemazai gyvenvieciu Plateliu ezero saloje pazymeta dar XV a pradzioje stovejusi pilis O Magnuso zemelapyje Carta Marina siandienines Lietuvos plote isbreztos kelios upes pajurio Sventoji Bartuva Aukstaitijos Sventoji paslepta po herbu Nemunas Neris Vilnia Sesupe Liepona klaidingai istekanti is Vistycio ezero Taciau upiu tekmes gerokai tikslesnes nei ankstesniu autoriu zemelapiuose Originaliau pavaizduotas Nemuno zemupys ir Deimenos saka Specialistai mano kad O Magnusas kaip ir B Vapovskis samoningai isryskino sia Nemuno dalį noredamas pabrezti kad ji Lietuvai buvo svarbi vandens kelio atkarpa intensyviai naudota zemes ukio gaminiams ir misko ruosiniams gabenti is rytu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes sriciu į Vakaru Europa Lietuvos plote O Magnusas įvardijo tik 6 svarbiausias gyvenvietes Be to O Magnusas paciu Vilniaus ir Kauno uzrasus supainiojo Kauno pavadinima uzrase prie Jurbarko o Vilniaus prie Kauno Be to pazymetos dvi pilys viena Plateliu ezero saloje ji buvo minima rasytiniuose saltiniuose 1529 m kita prie Nemuno ties Rusnes sala Vintborg XIV a Venteje stovejusioji Kryziuociu ordino pilis Per trejus įtempto darbo metus 1556 1558 m V Grodeckis parenge Lenkijos ir gretimu zemiu zemelapį ir sudare 724 geografiniu objektu pavadinimu sarasa V Grodeckio zemelapyje vien tik Lietuvos teritorijoje pavaizduotos bent 22 gyvenvietes Kaunas Vilnius Klaipeda Jurbarkas Sventoji Varniai Betygala Saukenai Birzai Zeimiai Vepriai Vilkija Birstonas Alytus Merkine Nemunaitis Aukstadvaris Trakai Rudninkai Nemencine Medininkai Svencionys Isbrezta daugiau kaip 10 upiu Nemunas Neris Sventoji Dane Nevezis Dubysa ir viena kita neįvardyta upe Zemelapis isleistas A Ortelijaus atlase Theatrum orbis terrarum kartografijos tyrinetoju sis zemelapis daznai minimas ir komentuojamas įvairiuose mokslo darbuose Motiejaus Strubiciaus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Livonijos ir Maskovijos zemelapis tai didelio formato 40 32 cm 1 1 170 000 mastelio zemelapis M Strubiciaus zemelapyje etnines Lietuvos plote pavaizduota gerokai daugiau upiu ir gyvenvieciu negu kitu kartografu N Kuziecio B Vapovskio O Magnaus darbuose Jame pazymeta 18 upiu Nemunas Neris Vilnia Zeimena Sventoji Aukstaitijos Laukesa Merkys Seira Sesupe Sventoji Zemaitijos Venta Dane Jura Akmena Mituva suplakta su Sesuva Dubysa suplakta su Neveziu Lankesa Nemunelis Cia matome 24 gyvenvietes Klaipeda Sventaja Varnius Linkuva Zeimius Krekenava Jurbarka Ramygala Rokiskį Birzus Kupiskį Anykscius Svencionis Alanta Daugeliskį Vilniu Trakus Aukstadvarį Kauna Seredziu Virbalį Leipalingį Merkine Valkininkus M Strubicius pavaizdavo didziuosius Lietuvos miskus Jurbarko Viesviles Rietavo Simoniu Rudninku Dainavos Taciau pasigendama Kazlu Rudos Gaiziunu Labanoro Pabrades Zaliosios Kapciamiescio Druskininku ir kitu misku 1595 m Merkatoriaus atlase pirmakart buvo isspausdintas zemelapis Lithvania is kurio galima spresti apie Lietuvos teritorijos geografinį istirtuma krastovaizdzio kitimus ir is dalies apie ukio istorijos bruozus Zemelapį Lithvania G Merkatorius jau buvo sudares apie 1570 m taciau paskelbtas jis tik po 25 metu Jame pavaizduota Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste ir su ja besilieciancios gretimu valstybiu teritorijos G Merkatorius zemelapyje turejo daugiau vietos kuria uzpilde labai reiksmingais objektais sutankino gyvenvietes ir upiu tinkla nupiese didziuosius misku masyvus Jis daug detaliau pavaizdavo Nemuno Dauguvos Dniepro baseinu upes Vien tik siandienines Lietuvos plote yra isbrezta apie 20 upiu ir pavaizduota daugiau kaip 60 gyvenvieciu Siaures Rytu Lietuvoje upiu tinklas daug tankesnis negu kitose Lietuvos vietose Nemuna padalijo į dvi dalis Alytu Nemencine Rietava Panevezį Krekenava Ukmerge pavaizdavo toli nuo upiu Aukstadvarį atkele prie Neries Birzus prie Sventosios po du kartus pavaizdavo Anykscius Linkuva Jurbarka Zeimius Vilijos vardu vadinama Neris ir nedidelis Vilnios intakas M K Radvilos Naslaitelio indelis kartografijaiMikalojus Kristupas Radvila Naslaitelis1613 m LDK zemelapis ne karta perleistas Mikalojus Kristupas Radvila gime 1549 m rugpjucio 2 diena zymaus valstybes ir reformatu veikejo Mikalojaus Radvilo Juodojo seimoje M Radvila buvo Zygimanto Augusto patarejas ir rumu marsalas 1590 m M K Radvila organizavo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes lauko kartografavima bei valstybes zemelapio sudaryma ir pats tiems darbams vadovavo Zemelapyje isbrezta 1800 upiu Vien tik dabartines Lietuvos teritorijoje ju yra apie 60 Ryskiai isskiria Nemuno baseina su Nevezio Neries Dubysos Juros Sesupes Merkio upemis bei ju antros ir trecios eiles intakais Ypac isryskinti Ventos Dubysos Zeimenos Sventosios Laukesos Nevezio ir Musos upiu baseinai Ezerams M K Radvila mazai skyre demesio Autorius pasitenkino apytiksliai pavaizdaves Plateliu Luksto Druksiu Galves Metelio Zeimenio ezerus Zemelapyje parodyta daugiau kaip 1000 gyvenvieciu siandienines Lietuvos teritorijoje apie 150 Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje apie 560 gretimu saliu zemese apie 290 Toks didelis gyvenvieciu Skaicius Lietuvoje jau rodo kaip intensyviai buvo įsisavinama teritorija XVI amziuje Zemelapyje gausu tekstiniu paaiskinimu Po zemelapio antraste yra tekstas kuris siek tiek apibudina zemelapio rengimo aplinkybes Dvidesimt sesiose zemelapio vietose yra įdomiu ir istoriniu poziuriu vertingu tekstiniu paaiskinimu Tuose tekstuose trumpai apibudinamos kai kuriu sriciu gamtos salygos svarbiausieji ukio bruozai istoriniai įvykiai 1613 metu Lietuvos zemelapis tikslumu turinio turtingumu ir geografiniu objektu pavaizdavimo nuoseklumu gerokai pralenke net Vakaru Europoje sudarinejamus zemelapius Tokį pasisekima nuleme tai kad sį zemelapį kure vietiniai ir tam darbui pasisvente zmones Lietuvos kartografija XIX XX a pradziojeRusijos vakariniu guberniju 1897 m zemelapis XIX a Pabaigoje carine Rusija jau turejo įvairiu zemelapiu fondus Juos panaudojusi A Iljino kartografijos įmone įsteigta 1859 m Peterburge pradejo rengti ir spausdinti atlasus isleido Rusijos pramones atlasa bei zemelapius kuriuose buvo vaizduojama Lietuva Iki Pirmojo pasaulinio karo si įmone bent po kelis kartus isleido Kauno ir Vilniaus guberniju bei Lenkijos Karalystes zemelapius Juose buvo tankus hidrografinis tinklas pazymeta daug gyvenvieciu nubreztos guberniju ir apskriciu ribos Įkarpose isbraizyti svarbiausiuju administraciniu centru Kauno Vilniaus Suvalku planai 1900 m inzinierius A Macijauskas gavo leidima atspausdinti savo sudaryta pirmajį lietuviska dar tebegaliojant spaudos draudimui kartografijos darba Zemelapis lietuviskai latvisko krasto 1911 m Lietuvos ukininko bendrove isleido N Verbicko Lietuvos zemelapį pavadinta Lietuvos zemelapis su etnografijos siena Sio zemelapio grafinis lygis prastas taciau lituanistikai jis vertingas tuo kad jame beveik visu geografiniu objektu lietuviskieji pavadinimai taisyklingi o to dar nebuvo pasiekes A Macijauskas Tai vertingas V Verbicko darbas lietuvisku vietovardziu norminimo klausimu Nuo XIX a antrosios puses iki 1914 m buvo isleisti Vilniaus Kauno Siauliu Panevezio Ukmerges miestu planai Kartografija Lietuvoje nuo XX a antrosios pusesLTSR vyriausybes nutarimu 1966 metais Vilniaus universiteto įsteigta Kartografijos laboratorija Jai buvo pavesta rengti zemelapius o mokslo gamybos ir valdymo įstaigos įpareigotos laboratorijai teikti duomenis ir kartografines schemas Kartografijos laboratorijai vadovavo Vaclovas Chomskis Duomenis rinko tvarke zemelapiu eskizus sudarinejo ir leidinį spaudai renge 187 įvairiu sriciu mokslo ir gamybos specialistai Per dvylika įtempto darbo metu buvo sudaryta 466 zemelapiai 1971 m Svietimo ministerijos iniciatyva isleista serija sieniniu mokykliniu Lietuvos zemelapiu lietuviu ir rusu kalbomis politinis administracinis fizinis ekonominis klimato augalijos gyvunijos 1974 1978 metais Mokslu akademijos Istorijos institutas parenge ir isleido Lietuvos TSR archeologijos atlasa o 1977 1982 metais Lietuviu kalbos ir literaturos institutas Lietuviu kalbos atlasa Geologijos institutas yra sudares Pabaltijo paleogeografinį atlasa ir įvairiu geologiniu zemelapiu Per visa pokario laikotarpį yra sudaryta ir įvairiuose leidiniuose isspausdinta daugiau kaip 700 originalu ir beveik 800 zemelapiu perdirbiniu paimtu is įvairiu kitu leidiniu Buvusi Vyriausioji geodezijos ir kartografijos valdyba sistemingai leido Lietuvos politinius administracinius fizinius ekonominius turistinius zemelapius taip pat Kauno Vilniaus Panevezio Palangos miestu planus Įvairios leidyklos leidzia mokyklinius atlasus Daugiausia kartografijos darbu Lietuvoje yra atlikes Zemetvarkos projektavimo institutas dabar Valstybinis zemetvarkos institutas Jis yra parenges ir isleides bendruju geografiniu topografiniu ir teminiu zemelapiu kuriuose atsispindi gamtos ir socialiniai ekonominiai reiskiniai Per visa savo veiklos laikotarpį institutas isleido net dvidesimt labai vertingu įdomiu dar ir dabar naudojamu Lietuvos teminiu zemelapiu zemes naudojimo 1965 m 1976 m 1983 m gamtovaizdziu ir estetiniu istekliu 1968 m kartu su Lietuvos Mokslu akademija zemes ukio gamybiniu susivienijimu 1976 m kaimo gyventoju gyvenanciu gyvenvietese 1977 m kaimo gyventoju dinamikos prognoziu 1977 m zemes ukio darbo istekliu 1977 m mokyklu 1980 m misku 1988 m dirvozemiu gyvulininkystes kompleksu ir perdirbimo įmoniu 1984 m dirvozemiu 1985 m elektros tiekimo liniju 1986 m automobiliu keliu 1989 m zemes ukio profilio mokymo įstaigu 1989 m administracinį 1990 m draustiniu 1990 m reljefo 1990 m Be siu zemelapiu institutas yra sudares įvairaus mastelio administraciniu rajonu zemes naudojimo dirvozemiu elektros perdavimo liniju ir transformatoriu ukiu perspektyviniu vidaus keliu misku priskyrimo vandens telkiniu ir kitu teritoriju apsauginems zonoms rajonu zemes ukio planavimo nusausintu zemiu kaimo gyventoju aptarnavimo įmoniu ir įstaigu gamtos ir kulturos paminklu zemelapiu ir kartografiniu schemu Be to parengta ir isleista kai kuriu ukiu kompleksiniu atlasu ir administraciniu rajonu dirvozemiu atlasu Aerogeodezijos institutas Kaune Atkurus Lietuvos nepriklausomybe panaikinus kartografijos darbu varzymus įsiteigusios leidyklos ir firmos labai praturtino Lietuvos kartografijos fondus įvairios paskirties zemelapiais 1991 ir 1992 m pasirode automobiliu keliu 1991 m kataliku baznyciu ir Vilniaus apylinkiu zemelapiai 1993 m bendrasis geografinis zemelapis Be to isleista daug turistiniu schemu ir miestu planu Viena moderniausiu kartografijos įmoniu Baltijos valstybese pagrindine Lietuvos Respublikos kartografavimo įmone Kaune veikiantis Aerogeodezijos institutas Pagal valstybes instituciju uzsakymus institutas atlieka įvairiapusį Lietuvos bazinį kartografavima taip pat Lietuvos ir uzsienio kompaniju uzsakytus kartografavimo ir kitus susijusius darbus ruosia įvairius zemelapius Dabartiniu laiku Lietuvos teritorijos gamtines salygos tiek pazintos kad remiantis tyrimu duomenimis galima atlikti palyginti detalu fizinį geografinį krasto rajonavima Musu teritorija aprupinta ne tik tiksliais topografiniais zemelapiais bet ir vidutinio mastelio geologiniais klimatiniais dirvozemiu ir kitais specialiais zemelapiais LiteraturaLietuvos TSR fizine geografija I V 1958 Kontvainas R Topografija Mokymo priemone geografijos specialybes studentams Vilnius 2007 112 p 14 sp l Maksimaitiene O Lietuvos istorines geografijos ir kartografijos bruozai Vilnius Mokslas 1991 Samas A Zemelapiai ir ju kurejai Vilnius 1997 Svedas K Kartografines projekcijos Elementarusis kursas pagal I Starostina Vilnius 2008 72 p Lietuva ryskeja Vapovskis Magnus Miunsteris Gastaldis Herbersteinas Grodeckis 2010 04 21 Grumlinas lt tikrinta 2021 12 28 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu