Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šv Onos bažnyčia 54 40 59 40 š pl 25 17 35 70 r ilg 54 6831667 š pl 25 2932500 r ilg 54 6831667 25 293250
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia
- Kitos reikšmės – Šv. Onos bažnyčia.
54°40′59.40″ š. pl. 25°17′35.70″ r. ilg. / 54.6831667°š. pl. 25.2932500°r. ilg.
| Vilniaus šv. Onos bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus I |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Maironio g. 8-1 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1500 m. |
| Stilius | liepsnotoji gotika |
Vilniaus šv. Onos bažnyčia – katalikų bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante. Statyta 1495–1501 m., ne kartą degė, atstatinėta (1581 m.), atnaujinta (1747 m.), rekonstruota (1794, 1867 m.) ir restauruota (1906, 1970 m.). Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis – žymiausias gotikos paminklas Lietuvoje, 1992 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą.
Pasakojama, kad traukdamasis iš Rusijos, Napoleonas aplankė Vilnių ir susižavėjęs šia bažnyčia pasakė, kad, jei galėtų, tai pasidėtų šv. Onos bažnyčią ant delno ir pasiimtų su savimi į Paryžių.
Istorija
Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčia
Pirmoji šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Žygimantas Augustas toje vietoje nusprendė statyti bažnyčią savo šeimos mauzoliejui. Jo nurodymu senoji bažnyčia nugriauta, jos vietoje pradėta statyti didesnė šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčia. Bažnyčią statė daugiau kaip 20 metų ir iki Žygimanto Augusto mirties 1572 m. nespėjo pastatyti. Savo testamente karalius nurodė į pabaigtą bažnyčią perkelti iš Katedros karalienių Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės palaikus. Pagal 1955–1961 m. archeologinius tyrinėjimus spėjama, kad statybos nebuvo užbaigtos, ir Žygimanto Augusto žmonų palaikai liko Katedroje (rasti 1931 m. tiriant Katedros rūsius). 1655–1661 m. karo su Maskva metu bažnyčia smarkiai nukentėjo, todėl 1666 m. visai nugriauta. Dabar toje vietoje yra sudėtos buvusių bažnyčių pamatų plokštės.
Dabartinė šv. Onos bažnyčia
Šv. Onos bažnyčios tiksli įkūrimo data nežinoma. Bažnyčios ankstyvajai istorijai tirti trukdo tai, kad Vilniuje tuo metu buvo dvi šv. Onos bažnyčios, ir sunku atskirti, kurie faktai priklauso vienai ar kitai bažnyčiai. Istorikų nuomone, šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500/1501 m. 1501 m. ji pirmąkart minima popiežiaus Aleksandro VI rašte, kur pažymima, kad valdovas ją apdovanojęs.(p. 294, 295) Bažnyčios architektas tiksliai nežinomas, lenkų dailės istoriko Dariušo Kačmažiko teigimu, bažnyčią projektavo ir statė Mykolas Enkingeris.
Pastatyta bažnyčia naudojosi vokiečių ir kitų svetimtaučių katalikų šv. Martyno brolija. Kilus reformacijai, 1557 m. vyskupas uždraudė jai naudotis bažnyčia. Netrukus brolija iširo, o apie XVII a. pradžią vėl susibūrė. Ji šv. Onos bažnyčia naudojosi 1607–1613 m., 1795–1812 m. ir 1824–1940 m. Be to, bažnyčia 1501–1864 m. naudojosi šv. Onos brolija.
1560 ir 1564 m. bažnyčia degė, 1581 m. arkivyskupo , Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis atstatyta ir iš naujo pašventinta. 1610 m. vėl nukentėjo nuo gaisro. 1613 m. prie presbiterijos šiaurinės pusės pastatyta zakristija. 1655 m. bažnyčia nuniokota per karą. Po jo nutinkuotas ir išbaltintas bažnyčios vidus, pastatyti barokiniai altoriai. 1747 m. atnaujinta (vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas). 1762 m. nugriautas pietinio fasado prieangis, užmūrytos pagrindinio portalo šoninės arkos. 1794 m. per Vilniaus apšaudymą bažnyčia apdegė, sienose atsirado plyšių. 1794 m. rekonstruota, nutinkuota, šalia pastatyta varpinė (architektas Mykolas Angelas Šulcas).(p. 295)
1812 m. bažnyčia paversta sandėliu, sugadintas bažnyčios interjeras, sudegintas medinis inventorius. Bažnyčia suremontuota tik 1824 m. 1867 m. vėl apdegė. 1867 ar 1871 m. rekonstruota. 1870 m. tiesiant naują gatvę, nugriauta varpinė, 1872 ar 1873 m. pastatyta nauja, neogotikinio stiliaus (dabartinė; architektas Nikolajus Čiaginas). Naujos varpinės statybai ir bažnyčios remontui valdžia skyrė 24 406 rublių. XIX a. pab. nusėdo bažnyčios pamatai, sutrūkinėjo ir pasviro sienos. 1902–1909 m. kanauninko Jono Laboko rūpesčiu pagal architekto Juzefo Pijušo Dziekonskio ir inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą bažnyčia restauruota: nusausinta bažnyčios aplinka, permūryti bažnyčios rūsiai, išmūryti platesni pamatai, pastorintos sienos, perstatyti bokšteliai, atnaujintas fasadas, iš naujo sumūryti gotiški skliautai navoje. Tarpukariu bažnyčia buvo parapijinė, parapijai (įkurta 1925 m.) priklausė Vilniuje gyvenę svetimų valstybių piliečiai. 1969–1972 m. metalinėmis konstrukcijomis sutvirtinti yrantys bokštai (architektas Napalys Kitkauskas, inžinierė ), pakeistos sudūlėjusios mūro dalys. Sovietmečiu bažnyčia buvo „sąjunginės reikšmės“ architektūros paminklas.(p. 295–298)
2009–2010 m. perdengtas bažnyčios stogas, sutvirtinti fasado elementai, atstatyti ant šoninių fasadų kontraforsų buvę bokšteliai.
Architektūra
Šv. Onos bažnyčia stovi šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblio vakarinėje dalyje, ištraukta į priekį ir šiek tiek pasukta Bernardinų bažnyčios atžvilgiu. Bažnyčia nedidelė, 19 m ilgio ir 8,7 m pločio, daug mažesnė už Bernardinų bažnyčią, bet, žiūrint iš tolimiausio prieš bažnyčią esančios aikštės kampo, atrodo vienodo didumo, o artėjant, ją pranoksta ir didesnio statinio fone ne tik nepraranda įspūdingumo, bet ir vyrauja ansamblyje. Išryškinti bažnyčios pastatą padeda ne tik puošnios formos ir raiškus siluetas, bet ir aikštės uždarumas – galimybė apžvelgti ansamblį tik iš vienos pusės.(p. 141, 148) Prie bažnyčios stovi neogotikinė plytų mūro varpinė, nuo gatvės uždengianti Kristaus laiptų koplyčią. Varpinę ir bažnyčią jungia plytų mūro tvora su vartais.
Bažnyčia vėlyvosios gotikos stiliaus, stačiakampė, vienanavė, su trisiene apside presbiterijoje.Presbiterija žemesnė ir siauresnė, atskirta nuo navos smailia triumfo arka. 1613 m. prie presbiterijos šiaurinės sienos pristatyta zakristija ir galerija, jungianti su Bernardinų bažnyčia. Pagrindinis įėjimas į bažnyčią vakarinio fasado pusėje, antras – pro zakristiją. Pietiniame fasade buvęs įėjimas nebenaudojamas, užmūrytas.(p. 148)
Bažnyčios statybai panaudota daugiau kaip 30 įvairių profilių plytų. Plytos mažesnės už Bernardinų bažnyčios plytas, kai kurios ženklintos (greičiausiai amatininkų ženklais). Tikrąją sienų spalvą dengia tamsiai raudonų dažų sluoksnis. Sienos plonos, bažnyčios statytojų vengta masyvių konstrukcijų, siekta suteikti pastatui lengvumo ir grakštumo.(p. 148)
Bažnyčios fasadai išsiskiria tobulomis proporcijomis, žaisminga, savita kompozicija, sukurti pagal gotikos architektūrai būdingus geometrijos dėsnius. Pagrindinis fasadas puošnus, sukomponuotas iš įvairių, darniai susietų elementų. Kompozicija simetriška, reljefiška, vyrauja vertikalūs elementai. Kampuose kyla du didieji bokštai, viduryje – lieknas aštuoniakampis centrinis bokštas, abipus jo – trikampiai erkeriai su bokšteliais. Fasado centras išryškintas trimis įėjimo arkomis apačioje ir smailiaarkiais langais, įspraustais į tris stačiakampius rėmus, viršuje. Stačiakampiai rėmai papuošti į virvę panašiais apvadais, visus rėmus kerta didelė pleištinė arka, smailėjanti į centrinį bokštą. Didžiųjų bokštų apatinė dalis kvadratinė, vidurinė ir viršutinė dalys aštuoniakampės, viršūnės – lengvų formų. Bažnyčios šoniniai fasadai puošnūs, paremti profiliuotais kontraforsais. Navos sienas skaido smailiaarkiai langai, sugrupuoti poromis stačiakampėse nišose. Presbiterijos langai siauri, atskirti į kolonas panašių kontraforsų, užsibaigiančių smailiais ažūriniais bokšteliais.(p. 148–150)
Bažnyčios interjeras 12,7 m. aukščio, puoštas barokiniais altoriais, presbiterija ir nava dengta tinkliniais . XVII a. navos skliautas buvo įgriuvęs, netrukus atnaujintas, kartu rekonstruotas visas interjeras. XX a. pr. skliautai iš naujo sumūryti. Keturi XVIII–XX a. paveikslai turi dailės paminklo statusą.
Galerija
- Varpinė
- Pagrindinio fasado centrinė dalis
- Naktį
- Vidus, žiūrint į centrinį altorių
- Vidus, žiūrint į vargonus
- Žiemą
Šaltiniai
- Apie šią bažnyčią, šv. Onos bažnyčia. Nuoroda tikrinta 2020-11-17.
- Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- „Objekto Nr. 766 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-11-17.
- Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 115. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
- Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčių pamatai, Vilniaus pilys. Nuoroda tikrinta 2020-11-17.
- Bronius Kviklys, „Lietuvos bažnyčios“. T. 5: Vilniaus arkivyskupija, 1 d., Istoriniai bruožai, Vilniaus miesto bažnyčios, p. 296. Čikaga, Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, 1985 m.
- Šv. Onos bažnyčia, In Vilnius. Nuoroda tikrinta 2020-11-17.
- Sutvarkytas šv. Onos bažnyčios stogas, Bernardinai, 2009-12-10. Nuoroda tikrinta 2020-11-17.
- Jonas Minkevičius, Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius, „Mokslas“, 1987.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Kas yra Vilniaus Šv. Onos bažnyčia? Ką reiškia Vilniaus Šv. Onos bažnyčia?
Kitos reiksmes Sv Onos baznycia 54 40 59 40 s pl 25 17 35 70 r ilg 54 6831667 s pl 25 2932500 r ilg 54 6831667 25 2932500 Vilniaus sv Onos baznyciaVyskupija VilniausDekanatas Vilniaus ISavivaldybe Vilniaus miestasGyvenviete VilniusAdresas Maironio g 8 1Statybine medziaga plytu murasPastatyta įrengta 1500 m Stilius liepsnotoji gotikaAnsamblis su Bernardinu baznycia 2020 Ansamblis su Bernardinu baznycia 2021 Vilniaus sv Onos baznycia kataliku baznycia tituluojama sv Onos vardu stovinti Vilniaus senamiestyje kairiajame Vilnios krante Statyta 1495 1501 m ne karta dege atstatineta 1581 m atnaujinta 1747 m rekonstruota 1794 1867 m ir restauruota 1906 1970 m Sv Onos ir Bernardinu baznyciu ansamblis zymiausias gotikos paminklas Lietuvoje 1992 m įtrauktas į LR Kulturos vertybiu registra Pasakojama kad traukdamasis is Rusijos Napoleonas aplanke Vilniu ir susizavejes sia baznycia pasake kad jei galetu tai pasidetu sv Onos baznycia ant delno ir pasiimtu su savimi į Paryziu IstorijaBaznycia XIX a Zygmunt Vogel 1764 1826 Sv Onos ir sv Barboros baznycia Pirmoji sv Onos baznycia minima 1390 m Ji stovejo Gedimino Pilies kalno siaurineje paslaiteje ir priklause pranciskonams Zygimantas Augustas toje vietoje nusprende statyti baznycia savo seimos mauzoliejui Jo nurodymu senoji baznycia nugriauta jos vietoje pradeta statyti didesne sv Onos ir sv Barboros baznycia Baznycia state daugiau kaip 20 metu ir iki Zygimanto Augusto mirties 1572 m nespejo pastatyti Savo testamente karalius nurode į pabaigta baznycia perkelti is Katedros karalieniu Elzbietos Habsburgaites ir Barboros Radvilaites palaikus Pagal 1955 1961 m archeologinius tyrinejimus spejama kad statybos nebuvo uzbaigtos ir Zygimanto Augusto zmonu palaikai liko Katedroje rasti 1931 m tiriant Katedros rusius 1655 1661 m karo su Maskva metu baznycia smarkiai nukentejo todel 1666 m visai nugriauta Dabar toje vietoje yra sudetos buvusiu baznyciu pamatu plokstes Dabartine sv Onos baznycia Sv Onos baznycios tiksli įkurimo data nezinoma Baznycios ankstyvajai istorijai tirti trukdo tai kad Vilniuje tuo metu buvo dvi sv Onos baznycios ir sunku atskirti kurie faktai priklauso vienai ar kitai baznyciai Istoriku nuomone sv Onos baznycia prie Bernardinu vienuolyno pastatyta 1495 1500 1501 m 1501 m ji pirmakart minima popieziaus Aleksandro VI raste kur pazymima kad valdovas ja apdovanojes p 294 295 Baznycios architektas tiksliai nezinomas lenku dailes istoriko Dariuso Kacmaziko teigimu baznycia projektavo ir state Mykolas Enkingeris Pastatyta baznycia naudojosi vokieciu ir kitu svetimtauciu kataliku sv Martyno brolija Kilus reformacijai 1557 m vyskupas uzdraude jai naudotis baznycia Netrukus brolija isiro o apie XVII a pradzia vel susibure Ji sv Onos baznycia naudojosi 1607 1613 m 1795 1812 m ir 1824 1940 m Be to baznycia 1501 1864 m naudojosi sv Onos brolija 1560 ir 1564 m baznycia dege 1581 m arkivyskupo Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos lesomis atstatyta ir is naujo pasventinta 1610 m vel nukentejo nuo gaisro 1613 m prie presbiterijos siaurines puses pastatyta zakristija 1655 m baznycia nuniokota per kara Po jo nutinkuotas ir isbaltintas baznycios vidus pastatyti barokiniai altoriai 1747 m atnaujinta vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas 1762 m nugriautas pietinio fasado prieangis uzmurytos pagrindinio portalo sonines arkos 1794 m per Vilniaus apsaudyma baznycia apdege sienose atsirado plysiu 1794 m rekonstruota nutinkuota salia pastatyta varpine architektas Mykolas Angelas Sulcas p 295 1812 m baznycia paversta sandeliu sugadintas baznycios interjeras sudegintas medinis inventorius Baznycia suremontuota tik 1824 m 1867 m vel apdege 1867 ar 1871 m rekonstruota 1870 m tiesiant nauja gatve nugriauta varpine 1872 ar 1873 m pastatyta nauja neogotikinio stiliaus dabartine architektas Nikolajus Ciaginas Naujos varpines statybai ir baznycios remontui valdzia skyre 24 406 rubliu XIX a pab nusedo baznycios pamatai sutrukinejo ir pasviro sienos 1902 1909 m kanauninko Jono Laboko rupesciu pagal architekto Juzefo Pijuso Dziekonskio ir inzinieriaus Aleksandro Antonoviciaus projekta baznycia restauruota nusausinta baznycios aplinka permuryti baznycios rusiai ismuryti platesni pamatai pastorintos sienos perstatyti boksteliai atnaujintas fasadas is naujo sumuryti gotiski skliautai navoje Tarpukariu baznycia buvo parapijine parapijai įkurta 1925 m priklause Vilniuje gyvene svetimu valstybiu pilieciai 1969 1972 m metalinemis konstrukcijomis sutvirtinti yrantys bokstai architektas Napalys Kitkauskas inziniere pakeistos sudulejusios muro dalys Sovietmeciu baznycia buvo sajungines reiksmes architekturos paminklas p 295 298 2009 2010 m perdengtas baznycios stogas sutvirtinti fasado elementai atstatyti ant soniniu fasadu kontraforsu buve boksteliai ArchitekturaSv Onos kaireje ir Bernardinu desineje baznyciu ansamblis Priekineje dalyje varpine Sv Onos baznycia stovi sv Onos ir Bernardinu baznyciu ansamblio vakarineje dalyje istraukta į priekį ir siek tiek pasukta Bernardinu baznycios atzvilgiu Baznycia nedidele 19 m ilgio ir 8 7 m plocio daug mazesne uz Bernardinu baznycia bet ziurint is tolimiausio pries baznycia esancios aikstes kampo atrodo vienodo didumo o artejant ja pranoksta ir didesnio statinio fone ne tik nepraranda įspudingumo bet ir vyrauja ansamblyje Isryskinti baznycios pastata padeda ne tik puosnios formos ir raiskus siluetas bet ir aikstes uzdarumas galimybe apzvelgti ansamblį tik is vienos puses p 141 148 Prie baznycios stovi neogotikine plytu muro varpine nuo gatves uzdengianti Kristaus laiptu koplycia Varpine ir baznycia jungia plytu muro tvora su vartais Baznycia velyvosios gotikos stiliaus staciakampe vienanave su trisiene apside presbiterijoje Presbiterija zemesne ir siauresne atskirta nuo navos smailia triumfo arka 1613 m prie presbiterijos siaurines sienos pristatyta zakristija ir galerija jungianti su Bernardinu baznycia Pagrindinis įejimas į baznycia vakarinio fasado puseje antras pro zakristija Pietiniame fasade buves įejimas nebenaudojamas uzmurytas p 148 Baznycios statybai panaudota daugiau kaip 30 įvairiu profiliu plytu Plytos mazesnes uz Bernardinu baznycios plytas kai kurios zenklintos greiciausiai amatininku zenklais Tikraja sienu spalva dengia tamsiai raudonu dazu sluoksnis Sienos plonos baznycios statytoju vengta masyviu konstrukciju siekta suteikti pastatui lengvumo ir grakstumo p 148 Baznycios fasadai issiskiria tobulomis proporcijomis zaisminga savita kompozicija sukurti pagal gotikos architekturai budingus geometrijos desnius Pagrindinis fasadas puosnus sukomponuotas is įvairiu darniai susietu elementu Kompozicija simetriska reljefiska vyrauja vertikalus elementai Kampuose kyla du didieji bokstai viduryje lieknas astuoniakampis centrinis bokstas abipus jo trikampiai erkeriai su boksteliais Fasado centras isryskintas trimis įejimo arkomis apacioje ir smailiaarkiais langais įspraustais į tris staciakampius remus virsuje Staciakampiai remai papuosti į virve panasiais apvadais visus remus kerta didele pleistine arka smailejanti į centrinį boksta Didziuju bokstu apatine dalis kvadratine vidurine ir virsutine dalys astuoniakampes virsunes lengvu formu Baznycios soniniai fasadai puosnus paremti profiliuotais kontraforsais Navos sienas skaido smailiaarkiai langai sugrupuoti poromis staciakampese nisose Presbiterijos langai siauri atskirti į kolonas panasiu kontraforsu uzsibaigianciu smailiais azuriniais boksteliais p 148 150 Baznycios interjeras 12 7 m aukscio puostas barokiniais altoriais presbiterija ir nava dengta tinkliniais XVII a navos skliautas buvo įgriuves netrukus atnaujintas kartu rekonstruotas visas interjeras XX a pr skliautai is naujo sumuryti Keturi XVIII XX a paveikslai turi dailes paminklo statusa GalerijaVarpine Pagrindinio fasado centrine dalis Naktį Vidus ziurint į centrinį altoriu Vidus ziurint į vargonus ZiemaSaltiniaiApie sia baznycia sv Onos baznycia Nuoroda tikrinta 2020 11 17 Sv Onos ir Bernardinu baznyciu ansamblis Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 Objekto Nr 766 issamus aprasymas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2020 11 17 Bronius Kviklys Musu Lietuva t 1 p 115 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1964 m Sv Onos ir sv Barboros baznyciu pamatai Vilniaus pilys Nuoroda tikrinta 2020 11 17 Bronius Kviklys Lietuvos baznycios T 5 Vilniaus arkivyskupija 1 d Istoriniai bruozai Vilniaus miesto baznycios p 296 Cikaga Amerikos lietuviu bibliotekos leidykla 1985 m Sv Onos baznycia In Vilnius Nuoroda tikrinta 2020 11 17 Sutvarkytas sv Onos baznycios stogas Bernardinai 2009 12 10 Nuoroda tikrinta 2020 11 17 Jonas Minkevicius Lietuvos architekturos istorija T 1 Nuo seniausiu laiku iki XVII a vidurio Vilnius Mokslas 1987 Vikiteka Vilniaus sv Onos baznycia vaizdine ir garsine medziaga