Tarptautinė pagalbinė kalba kalba vartojama bendrauti tarp įvairiomis kalbomis šnekančių žmonių Pagrindinis tarptautinės

Tarptautinė pagalbinė kalba – kalba, vartojama bendrauti tarp įvairiomis kalbomis šnekančių žmonių.

Pagrindinis tarptautinės pagalbinės kalbos tikslas – palengvinti bendravimą, o ne pakeisti įprastines vartojamas gimtąsias kalbas.

Dirbtinė tarptautinė pagalbinė kalba

Pagalbinių kalbų sąvoka paprastai reiškia dirbtines kalbas, pavyzdžiui, esperanto, ido, interlingva, volapiukas, interlingvė arba . Tokios kalbos dažniausiai grįstos patyrimu ir gali turėti schematiškų arba natūralistinių bruožų. Šios kalbos nefunkcionuoja kaip įprastos bendravimo priemonės. Populiariausia iš jų esperanto.

Natūralioji pagalbinė kalba

Jei, pavyzdžiui, tarptautiniu susitarimu tautinei kalbai priskiriamas toks vaidmuo, ji taip pat vadinama pagalbine kalba. Tokia kalba galėtų būti viena daugiausia vartotojų turinčių, tačiau net angliškai ir mandarinų kalba šneka mažiau nei ketvirtadalis pasaulio gyventojų.

Siekiant įveikti šiuos sunkumus, konsultuojantis su įvairių sričių ekspertais buvo pasiūlyta tarptautiniu susitarimu įvesti dirbtinę arba tautinę kalbą. Tai būtų sakytinė ir rašytinė kalba. Tokios kalbos būtų mokoma kiekvienoje šalyje kaip papildomos (antrosios) greta valstybinių kalbų.

Neregių ir kurčiųjų kalbos

Taip pat būta siūlymų neregiams priimti oficialų raštą, atitinkantį tarptautinę pagalbinę kalbą. Gestų kalba, pavyzdžiui, , buvo pasiūlyta kaip kurčiųjų lingua franca, nes šiuo metu yra keletas tarpusavyje nesuderintų kurčiųjų kalbų. Manoma, kad tokia kalba neturėtų atitikti tarptautinės pagalbinės kalbos sakytinės ir rašytinės formos, nes gestų kalbos nuo šių formų nepriklauso.

Tačiau šios idėjos nebuvo tokios populiarios, kaip tikėtasi. Kartais teigiama, kad būtina politinė valstybių parama, idant būtų finansuojamas tokių kalbų mokymas.

Išnašos

Alicja Sakaguchi (2000). „Tworzenie międzynarodowych języków pomocniczych na tle rozwoju językoznawstwa ogólnego“. Scripta Neophilologica Posnaniensia (lenkų) (2): 141–161. doi:10.14746/snp.2000.02.08. ISSN 1509-4146. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.
Mistrík J., Encyklopédia jazykovedy, Bratislava: Obzor, 1993, s. 324, ISBN 80-215-0250-9, OCLC 29200758 (słow.).
„The most spoken languages worldwide in 2023“. statista.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.
„Current World Population“. worldometers.info. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.
„Some experts opine that a new language should be introduced for all countries for international communication. Do you think the benefits of introducing a new international language will outweigh the problems?“. writing9.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.
Annelies Kusters (2021). „International Sign and American Sign Language as Different Types of Global Deaf Lingua Francas“. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.

[:0-1] Alicja Sakaguchi (2000). „Tworzenie międzynarodowych języków pomocniczych na tle rozwoju językoznawstwa ogólnego“. Scripta Neophilologica Posnaniensia (lenkų) (2): 141–161. doi:10.14746/snp.2000.02.08. ISSN 1509-4146. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.

[jm-2] Mistrík J., Encyklopédia jazykovedy, Bratislava: Obzor, 1993, s. 324, ISBN 80-215-0250-9, OCLC 29200758 (słow.).

[3] „The most spoken languages worldwide in 2023“. statista.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.

[4] „Current World Population“. worldometers.info. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.

[5] „Some experts opine that a new language should be introduced for all countries for international communication. Do you think the benefits of introducing a new international language will outweigh the problems?“. writing9.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.

[6] Annelies Kusters (2021). „International Sign and American Sign Language as Different Types of Global Deaf Lingua Francas“. Nuoroda tikrinta 2025-04-12.