Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Volapiuk kalba VolapükKūrėjas Johann Martin SchleyerVartojimasKalbančiųjų 25 30Kalbos kodaiISO 639 1 voISO 639 2 volISO
Volapiukas
| Volapiuk kalba Volapük | |
|---|---|
| Kūrėjas | Johann Martin Schleyer |
| Vartojimas | |
| Kalbančiųjų | 25-30 |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | vo |
| ISO 639-2 | vol |
| ISO/DIS 639-3 | |
Volapiukas (sav. Volapük) – yra dirbtinė kalba, 1879–1880 m. katalikų kunigo Johann Martin Schleyer sukurta , Vokietijoje. Volapiuko konventai vyko 1884 m. (Frydrichshafene), 1887 m. (Miunchene) ir 1889 m. (Paryžiuje). Pirmuosiuose dviejuose konventuose naudota vokiečių kalba, o paskutiniojoje konferencijoje tik volapiukas.
Istorija
1880 m. buvo išleista volapiuko gramatika, po metų pradėtas reguliariai leisti laikraštis „Volapükabled“, aplink kurį būrėsi kalbos propaguotojai.
Populiarumo viršūnę volapiukas pasiekė 1889 m., kai buvo apie 283 volapiuko klubai, 25 periodiniai leidiniai volapiuku arba apie šią kalbą bei išleista 316 šios kalbos vadovėlių 25 kalbomis. Tuo metu volapiuką mokėjo apie 200 tūkst. žmonių, daugiausia Europoje ir Amerikoje. XX a. pradžioje volapiuką išstūmė paprastesnė ir lengviau išmokstama esperanto kalba. Volapiuko šalininkai taip pat sukūrė keletą naujų dirbtinių kalbų – (1901 m.), (1903 m.).
Kalba šiek tiek atgijo atsiradus internetui – susikūrė kelios diskusijų grupės, rengiama Vikipedija volapiuku, tačiau kalbančiųjų skaičius tėra keletas dešimčių.
Gramatika
Schleyer volapiuko žodyną sudarė daugiausia iš anglų kalbos, taip pat šiek tiek pridėta vokiečių ir prancūzų kalbų žodžių. Žodžiai dažnai stipriai modifikuoti, taip kad originalus žodis sunkiai atpažįstamas. Pvz., „vol“ ir „pük“ yra kilę iš angliškų žodžių „world“ ir „speak“. Keliaskiemenių žodžių paskutinis skiemuo visada kirčiuojamas, nepriklausomai nuo to kur buvo žodžio kirtis toje kalboje iš kurios jis paimtas. Panašu, kad Schleyer stengėsi taip pakeisti gyvų kalbų žodžius, kad juos būtų sunku atpažinti ir kalbos nebūtų galima sieti su kuria nors gyvąja kalba ar tauta. Taip vengta kritikos, kuri kartais išsakoma esperanto ir interlingua atžvilgiu – ją lengviau išmoksta europiečiai. R iš pradžių nebuvo įtraukta, nes taip siekta palengvinti tarimą kinams, tačiau paliktos kitos fonemos, kurias neeuropiečiams ištarti sunku (pvz., ö ir ü).
Gramatika daugiausia remiasi indoeuropiečių kalbomis. Volapiuke, kaip ir vokiečių kalboje, daiktavardis turi keturis linksnius: vardininką, kilmininką, naudininką ir galininką. Sudurtiniuose žodžiuose sudedamosios dalys paprastai atskiriamos pirmojo žodžio kilmininko galūne -a, pvz., Vola-pük „pasaulio-kalba“, tačiau kartais sudedamosios dalys atskiriamos ir galininko arba naudininko galūnėmis -i ir -e.
Ortografija
|
|
|
|
Pastaba: ä, ö ir ü kartais rašomos atitinkamai kaip ay, oy ir uy (plg. alternatyvų vokišką užrašymą – ae, oe, ue).
Nuorodos
- Flenef bevünetik Volapüka / International Friendship of The World Language
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Volapiukas, Kas yra Volapiukas? Ką reiškia Volapiukas?
Volapiuk kalba VolapukKurejas Johann Martin SchleyerVartojimasKalbanciuju 25 30Kalbos kodaiISO 639 1 voISO 639 2 volISO DIS 639 3 Volapiukas sav Volapuk yra dirbtine kalba 1879 1880 m kataliku kunigo Johann Martin Schleyer sukurta Vokietijoje Volapiuko konventai vyko 1884 m Frydrichshafene 1887 m Miunchene ir 1889 m Paryziuje Pirmuosiuose dviejuose konventuose naudota vokieciu kalba o paskutiniojoje konferencijoje tik volapiukas Wikipedia Vikipedija Volapiukas Volapiuk simbolisIstorija1880 m buvo isleista volapiuko gramatika po metu pradetas reguliariai leisti laikrastis Volapukabled aplink kurį buresi kalbos propaguotojai Populiarumo virsune volapiukas pasieke 1889 m kai buvo apie 283 volapiuko klubai 25 periodiniai leidiniai volapiuku arba apie sia kalba bei isleista 316 sios kalbos vadoveliu 25 kalbomis Tuo metu volapiuka mokejo apie 200 tukst zmoniu daugiausia Europoje ir Amerikoje XX a pradzioje volapiuka isstume paprastesne ir lengviau ismokstama esperanto kalba Volapiuko salininkai taip pat sukure keleta nauju dirbtiniu kalbu 1901 m 1903 m Kalba siek tiek atgijo atsiradus internetui susikure kelios diskusiju grupes rengiama Vikipedija volapiuku taciau kalbanciuju skaicius tera keletas desimciu GramatikaSchleyer volapiuko zodyna sudare daugiausia is anglu kalbos taip pat siek tiek prideta vokieciu ir prancuzu kalbu zodziu Zodziai daznai stipriai modifikuoti taip kad originalus zodis sunkiai atpazįstamas Pvz vol ir puk yra kile is anglisku zodziu world ir speak Keliaskiemeniu zodziu paskutinis skiemuo visada kirciuojamas nepriklausomai nuo to kur buvo zodzio kirtis toje kalboje is kurios jis paimtas Panasu kad Schleyer stengesi taip pakeisti gyvu kalbu zodzius kad juos butu sunku atpazinti ir kalbos nebutu galima sieti su kuria nors gyvaja kalba ar tauta Taip vengta kritikos kuri kartais issakoma esperanto ir interlingua atzvilgiu ja lengviau ismoksta europieciai R is pradziu nebuvo įtraukta nes taip siekta palengvinti tarima kinams taciau paliktos kitos fonemos kurias neeuropieciams istarti sunku pvz oiru Gramatika daugiausia remiasi indoeuropieciu kalbomis Volapiuke kaip ir vokieciu kalboje daiktavardis turi keturis linksnius vardininka kilmininka naudininka ir galininka Sudurtiniuose zodziuose sudedamosios dalys paprastai atskiriamos pirmojo zodzio kilmininko galune a pvz Vola puk pasaulio kalba taciau kartais sudedamosios dalys atskiriamos ir galininko arba naudininko galunemis i ir e OrtografijaSchleyer siule alternatyvias rasymo formas umliautams taciau jos naudotos retai raide IPAa a a ɛ b b c tʃ arba dʒ d d e e f f raide IPAg ɡ h h i i j ʃ arba ʒ k k l l m m raide IPAn n o o o o p p r r prideta 1931 m s s arba z t t raide IPAu u u y v v x ks arba gz y j z ts arba dz Pastaba a o ir u kartais rasomos atitinkamai kaip ay oy ir uy plg alternatyvu vokiska uzrasyma ae oe ue Nuorodos Duomenys apie kodu vol zymima kalba svetaineje ethnologue com Flenef bevunetik Volapuka International Friendship of The World LanguageVikizodynas