Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Rapsas reikšmės Brassica napusRapsas Brassica napus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyri
Rapsas (augalas)
- Kitos reikšmės – Rapsas (reikšmės).
| Brassica napus | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rapsas (Brassica napus) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Rapsas, sėjamasis rapsas (Brassica napus) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos vertinga aliejinė kultūra.
Yra du porūšiai: žieminis ir vasarinis rapsas. Žieminis rapsas žydi anksti, gegužės viduryje, sodams žydint. Vasarinis rapsas, priklausomai nuo sėjos ir vegetacijos laiko, kuris gali tęstis 90–100 dienų, birželio-liepos mėnesiais.
Taikomoji reikšmė
Iš rapsų aliejaus gali būti gaminamas dyzelinas, kuras žemės ūkio mašinoms. Rapsai labai vertingi ir nektaro tiekėjai bitėms. Prof. J. Straigio duomenimis, žieminių rapsų sėklinio pasėlio vertė – 455 kg/ha nektaro, arba 142 kg/ha cukraus. Jo nuomone, žieminių rapsų hektaras gali sudaryti iki 20 šeimų pavasarinį medunešį. Rapsų produktyvumas labai priklauso nuo jų veislės, agrotechnikos, gamtinių sąlygų. Vasarinių rapsų produktyvumas šiek tiek mažesnis.
Medus sukamas tuojau pat, kai subręsta ir uždengiamas, nes greitai kristalizuojasi. Dėl šių savybių netinka bičių žiemos maistui. Medus balkšvos spalvos – tinka virškinamojo trakto ligų profilaktikai ir gydymui.
Auginimas ir priežiūra
Žieminiai rapsai sėjami liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje dirvoje po ankstyvųjų bulvių, mišinių žaliajam pašarui. Gali būti sėjami dviem būdais: plačiais ir siaurais tarpueiliais. Plačiais tarpueiliais (45–50 cm} sėjami blogesnėse dirvose. Sėklos norma – 4–5 kg/ha. Sėjami noraginėmis žolių-daržovių sėjamosiomis 2–3 cm gyliu. Sėjant siauraeiliu būdu, reikia 8–10 kg/ha sėklos.
Dirva turi būti gerai paruošta, nepiktžolėta, puri. Pagrindinė trąša rapsams – iki 60 t/ha mėšlo, priklausomai nuo priešsėlio. Kartu galima išberti 2–4 cnt/ha superfosfato, 1–2 cnt/ha kalio druskos, azoto trąšų. Jeigu dirva mažai tręšta mėšlu, trąšos išberiamos prieš sėją (100–150 kg/ha amonio salietros). Papildomai tręšiama anksti pavasarį. Rūgščias dirvas reikia rudenį kalkinti. Tik patręšti žieminiai rapsai gausiai žydi, išaugina daug sėklų ir žaliosios masės. Sėklų derlius imamas kombainais, kai pagelsta didesnė pusė rapsų ankštarų.
Rapsus puola įvairūs kenkėjai (spragės, kopūstinės muselės ir kt.), todėl tenka naudoti Insekticidus. Vežant bites į rapsų lauką, reikia suderinti su jų šeimininku, kada rapsai bus purškiami, nes kitaip bitės gali labai nukentėti.
Hibridai
Be žieminių ir vasarinių rapsų yra žinomas šios šeimos pašarinis augalas perko, kuris išaugintas žieminį rapsą sukryžminus su kinų kopūstu. Sėjami rugpjūčio viduryje. Sėklos norma 6–10 kg/ha. Agrotechnika ta pati kaip ir žieminių rapsų. Pradeda žydėti gegužės pradžioje, žydi apie 22 dienas. Nektaro produkcija – 155–330 kg/ha, medaus – 58–132 kg/ha.
Rapsais ir perko galėtų rimtai susidomėti ūkininkai bitininkai, nes iš rapsų nauda keleriopa: aliejus {maistui ir dyzelinui gaminti), sėkla, žaliasis pašaras gyvuliams ir pagaliau medus.
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |||
|---|---|---|---|
| Kanada | 12642 | Rusija | 752 |
| Kinija | 12102 | Rumunija | 673 |
| Indija | 5834 | JAV | 655 |
| Vokietija | 5154 | Vengrija | 654 |
| Prancūzija | 4719 | Danija | 629 |
| Ukraina | 2872 | Baltarusija | 513 |
| Lenkija | 2105 | Slovakija | 424 |
| Jungtinė Karalystė | 1973 | Iranas | 390 |
| Australija | 1844 | Pakistanas | 390 |
| Čekija | 1048 | Lietuva | 330 |
Lietuvoje
Lietuvoje rapsai pradėti auginti prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau ilgą laiką nebuvo paplitusi kultūra. Rapsai plačiau ėmė plisti tik nuo 1986 m. Iki 1990 m. daugiau auginti pašarams, vėliau ir aliejaus gamybai. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, rapsų pasėlių plotai ėmė sparčiai augti. 1993 m. Lietuvoje auginta vos 5,2 tūkstančiai hektarų, o 2010 m. jau 260 tūkst. hektarų šios aliejinės kultūros. Rapsai geriausiai auga Vidurio Lietuvos žemumos dirvožemiuose. Kasmet bendras rapsų derlius siekia iki 0,5 mln. t. Vidutinis rapsų derlingumas viršija 3 tonas iš hektaro.
Šaltiniai
- Juvencijus Petrulis. Rapsai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 550-551 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rapsas (augalas), Kas yra Rapsas (augalas)? Ką reiškia Rapsas (augalas)?
Kitos reiksmes Rapsas reiksmes Brassica napusRapsas Brassica napus Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Poklasis Dilenijaziedziai Dilleniidae Seima Bastutiniai Brassicaceae Gentis Bastutis Brassica Rusis Rapsas Brassica napus Rapsas sejamasis rapsas Brassica napus bastutiniu Brassicaceae seimos vertinga aliejine kultura Brassica napus Yra du porusiai zieminis ir vasarinis rapsas Zieminis rapsas zydi anksti geguzes viduryje sodams zydint Vasarinis rapsas priklausomai nuo sejos ir vegetacijos laiko kuris gali testis 90 100 dienu birzelio liepos menesiais Taikomoji reiksmeIs rapsu aliejaus gali buti gaminamas dyzelinas kuras zemes ukio masinoms Rapsai labai vertingi ir nektaro tiekejai bitems Prof J Straigio duomenimis zieminiu rapsu seklinio paselio verte 455 kg ha nektaro arba 142 kg ha cukraus Jo nuomone zieminiu rapsu hektaras gali sudaryti iki 20 seimu pavasarinį medunesį Rapsu produktyvumas labai priklauso nuo ju veisles agrotechnikos gamtiniu salygu Vasariniu rapsu produktyvumas siek tiek mazesnis Medus sukamas tuojau pat kai subresta ir uzdengiamas nes greitai kristalizuojasi Del siu savybiu netinka biciu ziemos maistui Medus balksvos spalvos tinka virskinamojo trakto ligu profilaktikai ir gydymui Auginimas ir prieziuraRapsu laukas Zieminiai rapsai sejami liepos pabaigoje rugpjucio pradzioje dirvoje po ankstyvuju bulviu misiniu zaliajam pasarui Gali buti sejami dviem budais placiais ir siaurais tarpueiliais Placiais tarpueiliais 45 50 cm sejami blogesnese dirvose Seklos norma 4 5 kg ha Sejami noraginemis zoliu darzoviu sejamosiomis 2 3 cm gyliu Sejant siauraeiliu budu reikia 8 10 kg ha seklos Dirva turi buti gerai paruosta nepiktzoleta puri Pagrindine trasa rapsams iki 60 t ha meslo priklausomai nuo priesselio Kartu galima isberti 2 4 cnt ha superfosfato 1 2 cnt ha kalio druskos azoto trasu Jeigu dirva mazai tresta meslu trasos isberiamos pries seja 100 150 kg ha amonio salietros Papildomai tresiama anksti pavasarį Rugscias dirvas reikia rudenį kalkinti Tik patresti zieminiai rapsai gausiai zydi isaugina daug seklu ir zaliosios mases Seklu derlius imamas kombainais kai pagelsta didesne puse rapsu ankstaru Rapsus puola įvairus kenkejai sprages kopustines museles ir kt todel tenka naudoti Insekticidus Vezant bites į rapsu lauka reikia suderinti su ju seimininku kada rapsai bus purskiami nes kitaip bites gali labai nukenteti HibridaiBe zieminiu ir vasariniu rapsu yra zinomas sios seimos pasarinis augalas perko kuris isaugintas zieminį rapsa sukryzminus su kinu kopustu Sejami rugpjucio viduryje Seklos norma 6 10 kg ha Agrotechnika ta pati kaip ir zieminiu rapsu Pradeda zydeti geguzes pradzioje zydi apie 22 dienas Nektaro produkcija 155 330 kg ha medaus 58 132 kg ha Rapsais ir perko galetu rimtai susidometi ukininkai bitininkai nes is rapsu nauda keleriopa aliejus maistui ir dyzelinui gaminti sekla zaliasis pasaras gyvuliams ir pagaliau medus ProdukcijaRapso vaisius ankstaraTukstanciai tonu 2008 m Kanada 12642 Rusija 752Kinija 12102 Rumunija 673Indija 5834 JAV 655Vokietija 5154 Vengrija 654Prancuzija 4719 Danija 629Ukraina 2872 Baltarusija 513Lenkija 2105 Slovakija 424Jungtine Karalyste 1973 Iranas 390Australija 1844 Pakistanas 390Cekija 1048 Lietuva 330LietuvojeLietuvoje rapsai pradeti auginti pries Antrajį pasaulinį kara taciau ilga laika nebuvo paplitusi kultura Rapsai placiau eme plisti tik nuo 1986 m Iki 1990 m daugiau auginti pasarams veliau ir aliejaus gamybai Atkurus Lietuvos valstybinguma rapsu paseliu plotai eme sparciai augti 1993 m Lietuvoje auginta vos 5 2 tukstanciai hektaru o 2010 m jau 260 tukst hektaru sios aliejines kulturos Rapsai geriausiai auga Vidurio Lietuvos zemumos dirvozemiuose Kasmet bendras rapsu derlius siekia iki 0 5 mln t Vidutinis rapsu derlingumas virsija 3 tonas is hektaro SaltiniaiVikiteka Rapsas vaizdine ir garsine medziagaJuvencijus Petrulis Rapsai Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 550 551 psl