Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tautų Sąjunga League of Nations Société des NationsĮkurta1919 m sausio 25 d TipasBūstinėŽeneva ŠveicarijaOficialios kalb
Tautų Sąjunga
| Tautų Sąjunga League of Nations Société des Nations | |
| Įkurta | 1919 m. sausio 25 d. |
|---|---|
| Tipas | |
| Būstinė | Ženeva, Šveicarija |
| Oficialios kalbos | prancūzų ir anglų |
| Generalinis sekretorius | Sir Eric Drummond (1920–1933) Joseph Avenol (1933–1940) Seán Lester (1940–1946) |
Tautų Sąjunga (pranc. Société des Nations, angl. League of Nations, liet. vadinta ir Tautų Lyga) – , įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje su būstine Ženevoje (Šveicarija). Faktiškai veikė 1919–1939 m., tapo Jungtinių Tautų pirmtake. Tautų Sąjunga buvo pirmoji nuolatinė tarpvyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką.
Istorija
Tautų Sąjunga įsteigta 1919 m. sausio 25 d. Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. Tautų Sąjungoje buvo 33 valstybės – Antantės valstybės, pasirašiusios Versalio taikos sutartį, ir 13 valstybių, pakviestų pirmosiomis įstoti į Tautų Sąjungą. Pagrindiniai Tautų Sąjungos organai buvo ir . 1921 m. buvo įkurtas Nuolatinis tarptautinis teismas. 1920 m. lapkričio 15 d. Tautų Lygos centro būstinė persikėlė iš Londono į Ženevą, kur ir prasidėjo pirmas Tautų Sąjungos asamblėjos posėdis.
1920 m. gruodžio mėn. Tautų Sąjungos asamblėjoje svarstant Baltijos valstybių klausimą buvo nutarta jų į Sąjungą nepriimti, remiantis geopolitiniais motyvais. Esą, Baltijos valstybės esančios Rusijos įtakos sferoje, ir dėl jų egzistavimo nesą jokių garantijų. Vis tik 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva, Latvija ir Estija buvo priimtos. 1925 m. – Lokarno sutartys turėjo pripažinti nebekeičiamu pokarinį žemėlapį.
1926 m. į Tautų Sąjungą buvo priimta Vokietija, bet 1926 m. birželio 12 d., protestuodama prieš Vokietijos priėmimą, ją paliko Brazilija. 1933 m. Vokietija ir Japonija iš sąjungos išstojo.
1934 m. rugsėjo 18 d. įstojo TSRS, bet kai Sovietai, nepaskelbę karo, 1939 m. lapkričio 30 d. užpuolė Suomiją visomis savo žemės, oro ir laivyno pajėgomis (Žiemos karo pradžia), 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba TSRS pašalino iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.
1936 m. spalio 7 d. Tautų Sąjunga, raginama Abisinijos, paskelbė Italiją agresore ir pradėjo jai taikyti sankcijas. Lapkričio 18 dieną įsigaliojusiu embargu buvo uždrausta Italijai tiekti karinę techniką, ginkluotę ir amuniciją, taip pat karines žaliavas – plieną ir gumą. JAV pareiškė nepaisysiančios jokių Tautų Sąjungos sprendimų, tačiau savo nuožiūra priėmė sprendimą uždrausti ginkluotės eksportą abiem kariaujančioms pusėms. Tautų Sąjungos narės darė nuolaidų Italijai, kuri netrukdoma iki šiol tęsė savo agresiją Abisinijoje. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija leido Italijai naudotis Sueco kanalu.
Tautų Sąjungos narėmis iš viso buvo 53 valstybės. Tačiau ji savo vaidmens neatliko, kadangi neužkirto kelio kilti Antrajam pasauliniam karui. Tautų Sąjungos nepakankamo efektyvumo priežastis buvo ne tik kai kurių galingų valstybių – Japonijos, Italijos ir Vokietijos atviras agresyvumas, bet ir JAV nedalyvavimas jos darbe.
1931 m. Japonija įsiveržė į Kiniją, dėl to Japonija po dvejų metų turėjo išstoti iš Tautų Sąjungos. 1933 m. Vokietijoje nugalėjus nacionalsocializmui, prasidėjo Vokietijos ekspansija: 1938 m. po grasinimų jėga buvo prijungta Austrija (vadinamasis anšliusas), 1938 m. Miunchene Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Vokietija pasirašė susitarimą, pagal kurį be Čekoslovakijos žinios Vokietijai buvo atiduoti Sudetai. Miuncheno susitarimas sudarė sąlygas Vokietijai 1939 m. kovo mėnesį primesti protektoratą Čekijai ir taip likviduoti Čekoslovakijos valstybę. Tuo pat metu Vokietija pareiškė ultimatumą Lietuvai ir privertė ją perleisti Klaipėdos kraštą.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Tautų Sąjungos veikla praktiškai nutrūko. Tačiau jam baigiantis 1944 m. spalio 7 d. JAV, TSRS, Didžioji Britanija ir Kinija susitarė vietoje Tautų Sąjungos įkurti Jungtinių Tautų Organizaciją. 1946 m. balandžio 8 d. Ženevoje įvyko paskutinis Tautų Sąjungos posėdis, kuriame organizacija formaliai likviduota. Po dešimties dienų 1946 m. balandžio 18 d Tautų Sąjunga baigė savo gyvavimą. Lietuva buvo Tautų Sąjungos narė iki pat jos likvidavimo.
Tautų Sąjunga tapo pokarinės pasaulinės organizacijos – Jungtinių Tautų, o nuolatinis tarptautinis teisingumo teismas – Jungtinių Tautų tarptautinio teisingumo teismo pirmtakais ir prototipais. Po karo pasaulinės organizacijos struktūra buvo patobulinta – įgijo didesnę kompetenciją spręsti tarptautinės taikos ir saugumo klausimais.
Veikla
Teritorinių ginčų sprendimas
Klaipėdos kraštas
Klaipėda (Memelis) ir Klaipėdos kraštas, kuriame tuo metu gyveno daugiausia vokiečiai, pagal Versalio sutarties 99 straipsnį buvo laikinai kontroliuojama Antantės. Pasiūlymą paversti Memelį tarptautiniu miestu palankiai vertino Prancūzijos ir Lenkijos vyriausybės. Lietuva teritoriją norėjo aneksuoti. Iki 1923 m. krašto likimas vis dar nebuvo išspręstas, todėl Lietuvos pajėgos 1923 m. sausio mėn. įsiveržė ir užgrobė uostamiestį. Nepavykus sąjungininkams susitarti su Lietuva, jie kreipėsi į Tautų Sąjungą. 1923 m. gruodžio mėn. Lygos taryba paskyrė tyrimo komisiją, kuri nusprendė atiduoti Memelį Lietuvai ir suteikti teritorijai autonomines teises. 1924 m. kovo 14 d. Klaipėdos konvencijos nutarimu Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai.1939 m. Vokietija pateikė Lietuvai ultimatumą dėl krašto grąžinimo ir pagrasino karu, jei ši nesutiktų. Tautų Sąjungai nepavyko užkirsti kelio Klaipėdos krašto prijungimui prie Vokietijos.
Vilniaus kraštas
Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija ir Lietuva atgavo nepriklausomybę, tačiau netrukus pasinėrė į teritorinius ginčus ir tarpusavio karą, kurį Lietuva pralaimėjo ir prarado Vilniaus krašto kontrolę. 1919 m. lapkričio 17 d. Tautų Sąjunga sutrukdė lietuviams atkovoti Vilnių: „sumuštus lenkus užstojo Tautų sąjungos kontrolės komisija, kurios priešaky stovėjo prancūzų pulkininkas Chardigny“. Tačiau neilgai trukus Lenkija įsivėlė į karą su Sovietų Sąjunga. Karo metu Lietuva su Sovietų Sąjunga pasirašė Maskvos taikos sutartį, nustatančią Lietuvos sienas su Vilniumi jos sudėtyje. Tuomet daugumą miesto gyventojų sudarė lenkai. Santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos darėsi vis aštresni. Baimindamasi vėl galimai kilsiančio karo įsikišo Tautų Sąjunga. 1920 m. spalio 10 d. tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo pasirašyta Suvalkų sutartis, pagal kurią Vilniaus kraštas liko Lietuvai.
Po Lietuvos pagalbos prašymo Lygos taryba paragino Lenkiją pasitraukti iš šio krašto. Lenkijos vyriausybė nurodė, kad laikysis susitarimo, tačiau į miestą įvedė dar daugiau karių. Toks žingsnis paskatino Lygą priimti sprendimą, kad Vilniaus teritorinės ateities klausimas turėtų būti išspręstas miestiečių plebiscite, o Lenkijos pajėgos turėtų pasitraukti, užleisdamos vietą Lygos suorganizuotoms tarptautinėms pajėgoms. Planas sulaukė pasipriešinimo Lenkijoje, Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje, kuri priešinosi bet kokiam tarptautinių jėgų buvimui Lietuvos teritorijoje. 1921 m. kovą Lyga atsisakė planų dėl plebiscito. Būta siūlymų sukurti federaciją tarp Lenkijos ir Lietuvos, tačiau nesėkmingai. Galiausiai, 1922 m. kovo mėnesį, Lenkija oficialiai prijungė Vilnių ir jo apylinkes. Tuo tarpu Lietuva prisijungė Klaipėdos kraštą. Ambasadorių konferencijos sprendimu pastarasis buvo pripažintas Lietuvai, o Vilniaus kraštas Lenkijai, nors ir tokio sprendimo Lietuvos valdžia priimti atsisakė ir oficialiai liko karo padėtyje su Lenkija iki 1927 m. Tik po 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuva sutiko atsatyti diplomatinius santykius ir taip de facto priėmė nustatytas sienų ribas.
Pabėgėlių statuso klausimas
Tautų Sąjungos politika pirmiausia buvo orientuota į apsaugos suteikimą asmenims, kurie, pasikeitus valstybių sienoms ir susikūrus naujoms tautinėms valstybėms, neteko savo pilietybės. Be to, buvo pripažinta, kad tarptautinė apsauga reikalinga ir tiems asmenims, kurie ne dėl savo kaltės negali gauti savo valstybės galiojančių pasų arba kelionės dokumentų. 1921 m. rugpjūčio mėnesį buvo nuspręsta paskirti Tautų Sąjungos vyriausiąjį pabėgėlių komisarą. Juo tapo Norvegijos delegatas Tautų Sąjungoje dr. Fritjofas Nansenas. Be didžiulės paramos, suteiktos pabėgėliams iš įvairių šalių, F. Nansenas sukūrė specialų dokumentą – pabėgėlių identifikacinę kortelę, kurią pradėjo vadinti „Nanseno pasu“. Ši kortelė buvo pripažinta 52 pasaulio šalyse.
1926 m. gegužės 12 d. susitarime „Dėl asmens tapatybę patvirtinančių pažymėjimų išdavimo rusų ir armėnų pabėgėliams“ buvo pateiktas vienas pirmųjų oficialių pabėgėlių apibrėžimų. 1933 m. spalio 28 d. Konvencija dėl tarptautinio pabėgėlio statuso buvo pirmasis tarptautinio masto universalus dokumentas pabėgėlių klausimais. Konvencijoje pabėgėlis apibrėžiamas kaip asmuo, kuris yra už savo šalies ribų ir negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga. Pirmą kartą buvo suformuluotas prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių negrąžinimo principas.
Sutartis dėl atsisakymo nuo karo
1928 m. rugpjūčio 27 d. Paryžiuje buvo pasirašyta Bendroji sutartis dėl atsisakymo nuo karo (Briano-Kelogo arba Paryžiaus paktas), uždraudusi karą kaip nacionalinės politikos priemonę ir įpareigojusi taikiai spręsti tarptautinius ginčus. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Briano-Kelogo pakte dalyvavo 63 valstybės, t. y. praktiškai visos pasaulio valstybės, 17 iš jų pripažino agresoriaus apibrėžimą.
Generaliniai sekretoriai
- 1920 m. sausio 10 d. – 1933 m. liepos 3 d. – seras Džeimsas Erikas Dramondas (1876–1951), Didžioji Britanija,
- 1933 m. liepos 3 d. – 1940 m. rugpjūčio 31 d. – Žozefas Avenolis (1879–1952), Prancūzija,
- 1940 m. rugpjūčio 31 d. – 1946 m. balandžio 18 d. – Seinas Lesteris (1888–1959), Airija.
Tautų Sąjungos nariai
- Nuo 1920 m. sausio 10 d. – Argentina, Australija, Belgija, Bolivija, Brazilija (išstojo 1926 m. birželio 14 d.), Čekoslovakija, Čilė (išstojo 1938 m. gegužės 14 d.), Danija, Didžioji Britanija, Kanada, Kinija, Kolumbija, Kuba, Graikija, Gvatemala (išstojo 1936 m. gegužės 26 d.), Haitis (išstojo 1942 m. balandžio mėn.), Hondūras (išstojo 1936 m. liepos 10 d.), Indija, Iranas, Ispanija (išstojo 1939 m. gegužės mėn.), Italija (išstojo 1937 m. gruodžio 11 d.), Japonija (išstojo 1933 m. kovo 27 d.), Jugoslavija, Lenkija, Liberija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Nikaragva (išstojo 1936 m. birželio 27 d.), Norvegija, Panama, Paragvajus (išstojo 1935 m. vasario 23 d.), Peru (išstojo 1939 m. balandžio 8 d.), Pietų Afrika, Portugalija, Prancūzija, Rumunija (išstojo 1940 m. liepos mėn.), Salvadoras (išstojo 1937 m. rugpjūčio 11 d.), Siamas (nuo 1939 m. Tailandas), Švedija, Šveicarija, Urugvajus, Venesuela (išstojo 1938 m. liepos 12 d.).
- 1920 m. gruodžio 15 d. – Austrija (1938 m. kovo 13 d. Vokietijos aneksuota),
- 1920 m. gruodžio 16 d. – Bulgarija, Kosta Rika (išstojo 1925 m. sausio 22 d.), Liuksemburgas, Suomija,
- 1920 m. gruodžio 17 d. – Albanija (išstojo 1939 m. balandžio 14 d.),
- 1921 m. rugsėjo 22 d. – Estija, Latvija, Lietuva,
- 1922 m. rugsėjo 28 d. – Vengrija (išstojo 1939 m. balandžio 11 d.),
- 1923 m. rugsėjo 10 d. – Airija,
- 1923 m. rugsėjo 28 d. – Etiopija,
- 1924 m. rugsėjo 29 d. – Dominikos Respublika,
- 1926 m. rugsėjo 8 d. – Vokietija (išstojo 1933 m. spalio 21 d.),
- 1931 m. rugsėjo 23 d. – Meksika,
- 1932 m. liepos 18 d. Turkija,
- 1932 m. spalio 3 d. – Irakas,
- 1934 m. rugsėjo 18 d. – Tarybų Sąjunga (pašalinta 1939 m. gruodžio 14 d. dėl įsiveržimo į Suomiją)
- 1934 m. rugsėjo 27 d. – Afganistanas,
- 1934 m. rugsėjo 28 d. Ekvadoras,
- 1937 m. gegužės 26 d. – Egiptas.
Išnašos
- Tautų Sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 583 psl.
- Northedge 1986, p. 107.
- Northedge 1986, p. 78.
- Savanorių žygiai I, P. Ruseckas, 1937, psl. 51.
- Scott 1973, p. 61.
- Scott 1973, p. 62.
- Scott 1973, p. 63.
- Bell 2007, p. 29.
- Crampton 1996, p. 93.
Šaltiniai
- Bell, P.M.H (2007). The Origins of the Second World War in Europe. Pearson Education Limited. ISBN 978-1-4058-4028-6.
- Crampton, Ben (1996). Atlas of Eastern Europe in the Twentieth Century. Routledge. ISBN 978-0-415-16461-0.
- Northedge, F.S (1986). The League of Nations: Its Life and Times, 1920–1946. Holmes & Meier. ISBN 978-0-7185-1316-0.
- Scott, George (1973). The Rise and Fall of the League of Nations. Hutchinson & Co LTD. ISBN 978-0-09-117040-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tautų Sąjunga, Kas yra Tautų Sąjunga? Ką reiškia Tautų Sąjunga?
Tautu Sajunga League of Nations Societe des NationsĮkurta1919 m sausio 25 d TipasBustineZeneva SveicarijaOficialios kalbosprancuzu ir angluGeneralinis sekretoriusSir Eric Drummond 1920 1933 Joseph Avenol 1933 1940 Sean Lester 1940 1946 Tautu Sajunga pranc Societe des Nations angl League of Nations liet vadinta ir Tautu Lyga įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Paryziaus taikos konferencijoje su bustine Zenevoje Sveicarija Faktiskai veike 1919 1939 m tapo Jungtiniu Tautu pirmtake Tautu Sajunga buvo pirmoji nuolatine tarpvyriausybine organizacija kurios pagrindinis tikslas buvo islaikyti pasaulyje taika IstorijaTautu Sajunga įsteigta 1919 m sausio 25 d Paryziaus taikos konferencijoje 1919 m Tautu Sajungoje buvo 33 valstybes Antantes valstybes pasirasiusios Versalio taikos sutartį ir 13 valstybiu pakviestu pirmosiomis įstoti į Tautu Sajunga Pagrindiniai Tautu Sajungos organai buvo ir 1921 m buvo įkurtas Nuolatinis tarptautinis teismas 1920 m lapkricio 15 d Tautu Lygos centro bustine persikele is Londono į Zeneva kur ir prasidejo pirmas Tautu Sajungos asamblejos posedis Tautu Sajungos Tarybos posedis 1926 m kova Zenevoje 1920 m gruodzio men Tautu Sajungos asamblejoje svarstant Baltijos valstybiu klausima buvo nutarta ju į Sajunga nepriimti remiantis geopolitiniais motyvais Esa Baltijos valstybes esancios Rusijos įtakos sferoje ir del ju egzistavimo nesa jokiu garantiju Vis tik 1921 m rugsejo 22 d Lietuva Latvija ir Estija buvo priimtos 1925 m Lokarno sutartys turejo pripazinti nebekeiciamu pokarinį zemelapį 1926 m į Tautu Sajunga buvo priimta Vokietija bet 1926 m birzelio 12 d protestuodama pries Vokietijos priemima ja paliko Brazilija 1933 m Vokietija ir Japonija is sajungos isstojo 1934 m rugsejo 18 d įstojo TSRS bet kai Sovietai nepaskelbe karo 1939 m lapkricio 30 d uzpuole Suomija visomis savo zemes oro ir laivyno pajegomis Ziemos karo pradzia 1939 m gruodzio 14 d Tautu Sajungos taryba TSRS pasalino is organizacijos ir paragino savo nares remti Suomija Tautu rumai pastatas pastatytas 1929 1938 m ir buves Tautu Sajungos bustine iki jos paleidimoTautu Sajungos organizacine struktura 1936 m spalio 7 d Tautu Sajunga raginama Abisinijos paskelbe Italija agresore ir pradejo jai taikyti sankcijas Lapkricio 18 diena įsigaliojusiu embargu buvo uzdrausta Italijai tiekti karine technika ginkluote ir amunicija taip pat karines zaliavas pliena ir guma JAV pareiske nepaisysiancios jokiu Tautu Sajungos sprendimu taciau savo nuoziura prieme sprendima uzdrausti ginkluotes eksporta abiem kariaujancioms pusems Tautu Sajungos nares dare nuolaidu Italijai kuri netrukdoma iki siol tese savo agresija Abisinijoje Pavyzdziui Didzioji Britanija leido Italijai naudotis Sueco kanalu Tautu Sajungos naremis is viso buvo 53 valstybes Taciau ji savo vaidmens neatliko kadangi neuzkirto kelio kilti Antrajam pasauliniam karui Tautu Sajungos nepakankamo efektyvumo priezastis buvo ne tik kai kuriu galingu valstybiu Japonijos Italijos ir Vokietijos atviras agresyvumas bet ir JAV nedalyvavimas jos darbe Dovas Zaunius kaireje ir Vaclovas Sidzikauskas desineje Lietuvos atstovai Tautu Sajungoje 1931 m Japonija įsiverze į Kinija del to Japonija po dveju metu turejo isstoti is Tautu Sajungos 1933 m Vokietijoje nugalejus nacionalsocializmui prasidejo Vokietijos ekspansija 1938 m po grasinimu jega buvo prijungta Austrija vadinamasis ansliusas 1938 m Miunchene Didzioji Britanija Prancuzija Italija ir Vokietija pasirase susitarima pagal kurį be Cekoslovakijos zinios Vokietijai buvo atiduoti Sudetai Miuncheno susitarimas sudare salygas Vokietijai 1939 m kovo menesį primesti protektorata Cekijai ir taip likviduoti Cekoslovakijos valstybe Tuo pat metu Vokietija pareiske ultimatuma Lietuvai ir priverte ja perleisti Klaipedos krasta Prasidejus Antrajam pasauliniam karui Tautu Sajungos veikla praktiskai nutruko Taciau jam baigiantis 1944 m spalio 7 d JAV TSRS Didzioji Britanija ir Kinija susitare vietoje Tautu Sajungos įkurti Jungtiniu Tautu Organizacija 1946 m balandzio 8 d Zenevoje įvyko paskutinis Tautu Sajungos posedis kuriame organizacija formaliai likviduota Po desimties dienu 1946 m balandzio 18 d Tautu Sajunga baige savo gyvavima Lietuva buvo Tautu Sajungos nare iki pat jos likvidavimo Tautu Sajunga tapo pokarines pasaulines organizacijos Jungtiniu Tautu o nuolatinis tarptautinis teisingumo teismas Jungtiniu Tautu tarptautinio teisingumo teismo pirmtakais ir prototipais Po karo pasaulines organizacijos struktura buvo patobulinta įgijo didesne kompetencija spresti tarptautines taikos ir saugumo klausimais VeiklaTeritoriniu gincu sprendimas Klaipedos krastas Klaipeda Memelis ir Klaipedos krastas kuriame tuo metu gyveno daugiausia vokieciai pagal Versalio sutarties 99 straipsnį buvo laikinai kontroliuojama Antantes Pasiulyma paversti Memelį tarptautiniu miestu palankiai vertino Prancuzijos ir Lenkijos vyriausybes Lietuva teritorija norejo aneksuoti Iki 1923 m krasto likimas vis dar nebuvo issprestas todel Lietuvos pajegos 1923 m sausio men įsiverze ir uzgrobe uostamiestį Nepavykus sajungininkams susitarti su Lietuva jie kreipesi į Tautu Sajunga 1923 m gruodzio men Lygos taryba paskyre tyrimo komisija kuri nusprende atiduoti Memelį Lietuvai ir suteikti teritorijai autonomines teises 1924 m kovo 14 d Klaipedos konvencijos nutarimu Klaipedos krastas buvo perduotas Lietuvai 1939 m Vokietija pateike Lietuvai ultimatuma del krasto grazinimo ir pagrasino karu jei si nesutiktu Tautu Sajungai nepavyko uzkirsti kelio Klaipedos krasto prijungimui prie Vokietijos Vilniaus krastas Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija ir Lietuva atgavo nepriklausomybe taciau netrukus pasinere į teritorinius gincus ir tarpusavio kara kurį Lietuva pralaimejo ir prarado Vilniaus krasto kontrole 1919 m lapkricio 17 d Tautu Sajunga sutrukde lietuviams atkovoti Vilniu sumustus lenkus uzstojo Tautu sajungos kontroles komisija kurios priesaky stovejo prancuzu pulkininkas Chardigny Taciau neilgai trukus Lenkija įsivele į kara su Sovietu Sajunga Karo metu Lietuva su Sovietu Sajunga pasirase Maskvos taikos sutartį nustatancia Lietuvos sienas su Vilniumi jos sudetyje Tuomet dauguma miesto gyventoju sudare lenkai Santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos daresi vis astresni Baimindamasi vel galimai kilsiancio karo įsikiso Tautu Sajunga 1920 m spalio 10 d tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo pasirasyta Suvalku sutartis pagal kuria Vilniaus krastas liko Lietuvai Po Lietuvos pagalbos prasymo Lygos taryba paragino Lenkija pasitraukti is sio krasto Lenkijos vyriausybe nurode kad laikysis susitarimo taciau į miesta įvede dar daugiau kariu Toks zingsnis paskatino Lyga priimti sprendima kad Vilniaus teritorines ateities klausimas turetu buti issprestas miestieciu plebiscite o Lenkijos pajegos turetu pasitraukti uzleisdamos vieta Lygos suorganizuotoms tarptautinems pajegoms Planas sulauke pasipriesinimo Lenkijoje Lietuvoje ir Sovietu Sajungoje kuri priesinosi bet kokiam tarptautiniu jegu buvimui Lietuvos teritorijoje 1921 m kova Lyga atsisake planu del plebiscito Buta siulymu sukurti federacija tarp Lenkijos ir Lietuvos taciau nesekmingai Galiausiai 1922 m kovo menesį Lenkija oficialiai prijunge Vilniu ir jo apylinkes Tuo tarpu Lietuva prisijunge Klaipedos krasta Ambasadoriu konferencijos sprendimu pastarasis buvo pripazintas Lietuvai o Vilniaus krastas Lenkijai nors ir tokio sprendimo Lietuvos valdzia priimti atsisake ir oficialiai liko karo padetyje su Lenkija iki 1927 m Tik po 1938 m Lenkijos ultimatumo Lietuva sutiko atsatyti diplomatinius santykius ir taip de facto prieme nustatytas sienu ribas Pabegeliu statuso klausimas Nanseno pasas Tautu Sajungos politika pirmiausia buvo orientuota į apsaugos suteikima asmenims kurie pasikeitus valstybiu sienoms ir susikurus naujoms tautinems valstybems neteko savo pilietybes Be to buvo pripazinta kad tarptautine apsauga reikalinga ir tiems asmenims kurie ne del savo kaltes negali gauti savo valstybes galiojanciu pasu arba keliones dokumentu 1921 m rugpjucio menesį buvo nuspresta paskirti Tautu Sajungos vyriausiajį pabegeliu komisara Juo tapo Norvegijos delegatas Tautu Sajungoje dr Fritjofas Nansenas Be didziules paramos suteiktos pabegeliams is įvairiu saliu F Nansenas sukure specialu dokumenta pabegeliu identifikacine kortele kuria pradejo vadinti Nanseno pasu Si kortele buvo pripazinta 52 pasaulio salyse 1926 m geguzes 12 d susitarime Del asmens tapatybe patvirtinanciu pazymejimu isdavimo rusu ir armenu pabegeliams buvo pateiktas vienas pirmuju oficialiu pabegeliu apibrezimu 1933 m spalio 28 d Konvencija del tarptautinio pabegelio statuso buvo pirmasis tarptautinio masto universalus dokumentas pabegeliu klausimais Konvencijoje pabegelis apibreziamas kaip asmuo kuris yra uz savo salies ribu ir negali pasinaudoti savo kilmes valstybes apsauga Pirma karta buvo suformuluotas prieglobscio prasytoju ir pabegeliu negrazinimo principas Sutartis del atsisakymo nuo karo 1928 m rugpjucio 27 d Paryziuje buvo pasirasyta Bendroji sutartis del atsisakymo nuo karo Briano Kelogo arba Paryziaus paktas uzdraudusi kara kaip nacionalines politikos priemone ir įpareigojusi taikiai spresti tarptautinius gincus 1939 m prasidejus Antrajam pasauliniam karui Briano Kelogo pakte dalyvavo 63 valstybes t y praktiskai visos pasaulio valstybes 17 is ju pripazino agresoriaus apibrezima Generaliniai sekretoriai1920 m sausio 10 d 1933 m liepos 3 d seras Dzeimsas Erikas Dramondas 1876 1951 Didzioji Britanija 1933 m liepos 3 d 1940 m rugpjucio 31 d Zozefas Avenolis 1879 1952 Prancuzija 1940 m rugpjucio 31 d 1946 m balandzio 18 d Seinas Lesteris 1888 1959 Airija Tautu Sajungos nariaiNuo 1920 m sausio 10 d Argentina Australija Belgija Bolivija Brazilija isstojo 1926 m birzelio 14 d Cekoslovakija Cile isstojo 1938 m geguzes 14 d Danija Didzioji Britanija Kanada Kinija Kolumbija Kuba Graikija Gvatemala isstojo 1936 m geguzes 26 d Haitis isstojo 1942 m balandzio men Honduras isstojo 1936 m liepos 10 d Indija Iranas Ispanija isstojo 1939 m geguzes men Italija isstojo 1937 m gruodzio 11 d Japonija isstojo 1933 m kovo 27 d Jugoslavija Lenkija Liberija Nyderlandai Naujoji Zelandija Nikaragva isstojo 1936 m birzelio 27 d Norvegija Panama Paragvajus isstojo 1935 m vasario 23 d Peru isstojo 1939 m balandzio 8 d Pietu Afrika Portugalija Prancuzija Rumunija isstojo 1940 m liepos men Salvadoras isstojo 1937 m rugpjucio 11 d Siamas nuo 1939 m Tailandas Svedija Sveicarija Urugvajus Venesuela isstojo 1938 m liepos 12 d 1920 45 m pasaulio zemelapis kuriame matyti saliu narystes Tautu Sajungoje kaita per visa jos gyvavimo istorija1920 m gruodzio 15 d Austrija 1938 m kovo 13 d Vokietijos aneksuota 1920 m gruodzio 16 d Bulgarija Kosta Rika isstojo 1925 m sausio 22 d Liuksemburgas Suomija 1920 m gruodzio 17 d Albanija isstojo 1939 m balandzio 14 d 1921 m rugsejo 22 d Estija Latvija Lietuva 1922 m rugsejo 28 d Vengrija isstojo 1939 m balandzio 11 d 1923 m rugsejo 10 d Airija 1923 m rugsejo 28 d Etiopija 1924 m rugsejo 29 d Dominikos Respublika 1926 m rugsejo 8 d Vokietija isstojo 1933 m spalio 21 d 1931 m rugsejo 23 d Meksika 1932 m liepos 18 d Turkija 1932 m spalio 3 d Irakas 1934 m rugsejo 18 d Tarybu Sajunga pasalinta 1939 m gruodzio 14 d del įsiverzimo į Suomija 1934 m rugsejo 27 d Afganistanas 1934 m rugsejo 28 d Ekvadoras 1937 m geguzes 26 d Egiptas IsnasosTautu Sajunga Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 583 psl Northedge 1986 p 107 Northedge 1986 p 78 Savanoriu zygiai I P Ruseckas 1937 psl 51 Scott 1973 p 61 Scott 1973 p 62 Scott 1973 p 63 Bell 2007 p 29 Crampton 1996 p 93 Vikiteka Tautu Sajunga vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiBell P M H 2007 The Origins of the Second World War in Europe Pearson Education Limited ISBN 978 1 4058 4028 6 Crampton Ben 1996 Atlas of Eastern Europe in the Twentieth Century Routledge ISBN 978 0 415 16461 0 Northedge F S 1986 The League of Nations Its Life and Times 1920 1946 Holmes amp Meier ISBN 978 0 7185 1316 0 Scott George 1973 The Rise and Fall of the League of Nations Hutchinson amp Co LTD ISBN 978 0 09 117040 0