Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pirmoji intifadaPriklauso Izraelio Palestinos konfliktasKelio kontrolės postas Džabalijoje 1988 m Data 1987 12 08 1993 0
Pirmoji intifada
| Pirmoji intifada | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Izraelio–Palestinos konfliktas | |||||||||
Kelio kontrolės postas Džabalijoje, 1988 m. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Izraelis | al-Qiyada al Muwhhada
Palaikymas: Irakas(Persijos įlankos karo metu) | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
(Premjeras) Yitzhak Rabin (Gynybos ministras) (Generalinio štabo vadas) | Khalil al-Wazir Marwan Barghouti | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
Žuvo 277 izraeliečiai
| Žuvo 1 962 palestiniečiai
| ||||||||
Pirmoji palestiniečių intifada (arab. الانتفاضة الفلسطينية الأولى) – palestiniečių sukilimas, vykęs 1987–1991 m. Izraelio per Šešių dienų karą užimtose teritorijose – Gazos Ruože ir Vakarų Krante, – siekiant įkurti Palestinos arabų valstybę. Kartais šios intifados pabaiga įvardijama kita data – 1993 m. rugsėjis, kai buvo pasirašyti Oslo susitarimai (angl. Oslo Accords).
Pirmosios intifados metu vyko daugiau „akmenų karas“, nes palestiniečiai prieš gerai ginkluotas Izraelio pjėgas naudojo akmenis, Molotovo kokteilius, savadarbius ginklus. Dauguma išpuolių vykdyti atskirų grupių sukilėlių spontaniškai, atsakant į Izraelio pajėgų smurtinius veiksmus. Iki Oslo susitarimų konflikto metu žuvo 111 izraeliečių ir daugiau kaip 2000 palestiniečių (iš jų 1100 žuvo kovodami su izraeliečiais, 1000 – dėl vidinių konfliktų).
Istorija
Intifados pradžią skatino didėjantis priešiškumas tarp palestiniečių ir izraeliečių. Per gatvių susirėmimus pasitaikė žuvusių karių ir civilių iš abiejų konfliktuojančių pusių. Tokie incidentai skatino neramumus visose teritorijose, o platesnio masto jos buvo Gazos Ruože. Be to, manoma, kad intifados priežastimi galėjo būti ir ilgalaikis Izraelio administracijos buvimas Palestinos žemėje. Nuo 1967 m. okupuotose teritorijose arabų gyventojai neturėjo Izraelio pilietybės, o Egiptui ir Jordanijai taip pat nereikėjo šių gyventojų, nes atsisakė teritorinių pretenzijų į Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą. Kai kurie stebėtojai nurodė, kad palestiniečiai jautėsi paliktais jų arabų sąjungininkų, o Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO) nepavyko sunaikinti Izraelio ir sukurti Palestinos valstybės, kaip buvo žadėta. Tuo pačiu metu PIO nuo 1974 m. kliudė Izraeliui surengti rinkimus okupuotose teritorijose, kad po to jų gyventojams nereikėtų gyventi visą likusį gyvenimą kaip antrarūšiams piliečiams. PIO nebuvo vienintelė organizacija, kuri ragino palestiniečius imtis smurto. Įtakos palestiniečių visuomenėje siekė įvairios radikalaus islamo grupuotės: „Hamas“, „“ ir kt.
Palestiniečių nepasitenkinimas Izraelio valdžia augo ir dėl žemės trūkumo naujoms statyboms ir žemės ūkio reikmėms, augančio nedarbo (didėjo Palestinos gyventojų tankis esant tradiciškai dideliam gimstamumui).
Intifados eiga
Pirmoji intifada prasidėjo 1987 m. gruodžio mėn., kuomet iškart įvyko keletas incidentų. Gruodžio 6 d. Gazos Ruože buvo nužudytas Izraelio prekybininkas. Po dviejų dienų, gruodžio 8 d. Izraelio armijos sunkvežimis įsirėžė į autobusą su palestiniečiais, grįžtančiais iš darbo Izraelyje į Džabalijos pabėgėlių stovyklą Gazos Ruože. Žuvo keturi palestiniečiai, dešimt jų buvo sužeisti. Tarp palestiniečių Gazos Ruože iš karto pasklido gandas, kad įvykusi automobilio avarija buvo tyčinis izraeliečių kerštas. Gruodžio 9 d. Džabalijoje prasidėjo protesto demonstracijos. Palestiniečiai degino padangas, paaugliai svaidė akmenis į Izraelio patrulinius automobilius. Kariai iš vieno automobilio apšaudė užpuolikus – žuvo 17 metų paauglys, dar keli buvo sužeisti. Netrukus riaušės išplito visame Ruože, Vakarų Krante, o gruodžio 19 d. neramumai pasiekė Jeruzalę. Sukilėliai neapsiribojo akmenų krušomis – griebėsi Molotovo kokteilių, granatų, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų.
1988 m. buvo organizuota intifada be smurto veiksmų – krikščionių verslininkai atsisakė mokėti mokesčius, surenkamus finansuoti Izraelio administracijos okupuotose teritorijose išlaikymą. Šį pasipriešinimą Izraelio valdžia įveikė didelėmis baudomis, prekybos įrangos, prekių, net namų apyvokos daiktų konfiskavimu iš pažeidėjų. Galų gale, Izraelis sugebėjo nuslopinti palestiniečių sukilimą, juolab Palestinos pajėgos buvo nepalyginamai menkesnės palyginti su gerai paruoštomis ir ginkluotomis Izraelio saugumo pajėgomis.
Pasekmės
Intifada atskleidė daug problemų, susijusių su Izraelio karių naudojamais smurtiniais metodais slopinant palestiniečių pasipriešinimą. Tai pritraukė pasaulio dėmesį, o Izraelio visuomenė matė užsitęsusią Izraelio okupacijos Palestinos teritorijose problemą. Pasak kai kurių stebėtojų, intifada paskatino išrinkti Izraelio premjeru taikos šalininką Ichaką Rabiną. 1992 m. regione prasidėjo spartus taikos procesas. Norvegijoje vykusių derybų metu pasiekta iki tol nematytos pažangos. Derybų kulminacija tapo „Principų deklaracijos“ pasirašymas, įvykęs 1993 m. rugsėjo 13 d. JAV, Baltųjų rūmų pievelėje. Palestiniečiai sutiko pripažinti Izraelį mainais į okupacijos užbaigimą.
Nuo 2000 m. prasidėjo Antroji intifada.
Literatūra
- Towards a state of Independence. The Palestinian Uprising. December 1987 – August 1988. Jerusalem, FACT Information Committee, 1988. – 265 pp.
- JOHN KIFNER (1988 m. rugsėjo 18 d). „Islamic Fundamentalist Group Splitting Palestinian Uprising“ (anglų). Special to the New York Times. Nuoroda tikrinta 2012-06-08.
- Jonathan Schanzer. Palestinian Uprisings Compared // Middle East Quarterly. – Summer 2002. – P. 27-37
Šaltiniai
- 'Saddam olsaydı İsrail'e dersini verirdi' Archyvuota kopija 10 liepos 2015 iš Wayback Machine projekto., Zaman
- "Profile: Marwan Barghouti" BBC News. 26 November 2009. Accessed 9 August 2011.
- Kober, Avi. "From Blitzkrieg To Attrition: Israel's Attrition Strategy and Staying Power." Small Wars & Insurgencies 16, no. 2 (2005): 216-40.
- Nami Nasrallah, 'The First and Second Palestinian intifadas,' in David Newman, Joel Peters (eds.) Routledge Handbook on the Israeli-Palestinian Conflict, Routledge, 2013, pp. 56–68, p. 56.
- „Fatalities in the first Intifada | B'Tselem“. Suarchyvuotas originalas 2013-02-15. Nuoroda tikrinta 2013-02-15.
- Zachary Lockman, Joel Beinin (1989) Intifada: The Palestinian Uprising Against Israeli Occupation South End Press, ISBN 0896083632 and 9780896083639
- Kim Murphy. "Israel and PLO, in Historic Bid for Peace, Agree to Mutual Recognition, " Los Angeles Times, 10 September 1993.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmoji intifada, Kas yra Pirmoji intifada? Ką reiškia Pirmoji intifada?
Pirmoji intifadaPriklauso Izraelio Palestinos konfliktasKelio kontroles postas Dzabalijoje 1988 m Data 1987 12 08 1993 09 13Vieta Vakaru Krantas Gazos Ruozas IzraelisRezultatas Palestinieciu sukilimo numalsinimas Oslo susitarimai Palestinos autonomijos sukurimas PIO pripazino IzraelįPriezastis Palestinieciu nepasitenkinimas Izraelio valdzia okupuotose teritorijoseKonflikto salys Izraelis al Qiyada al Muwhhada Fatah Liaudies frontas uz Palestinos islaisvinima Demokratinis frontas uz Palestinos islaisvinima Palestinos liaudies partija Hamas Palaikymas Irakas Persijos įlankos karo metu Vadovai ir kariniai vadai Premjeras Yitzhak Rabin Gynybos ministras Generalinio stabo vadas Khalil al Wazir Marwan BarghoutiNuostoliaiZuvo 277 izraelieciai175 civiliai 102 kariai Zuvo 1 962 palestinieciai1 603 nuzudyti izraelieciu 359 nuzudyti palestinieciu Pirmoji palestinieciu intifada arab الانتفاضة الفلسطينية الأولى palestinieciu sukilimas vykes 1987 1991 m Izraelio per Sesiu dienu kara uzimtose teritorijose Gazos Ruoze ir Vakaru Krante siekiant įkurti Palestinos arabu valstybe Kartais sios intifados pabaiga įvardijama kita data 1993 m rugsejis kai buvo pasirasyti Oslo susitarimai angl Oslo Accords Pirmosios intifados metu vyko daugiau akmenu karas nes palestinieciai pries gerai ginkluotas Izraelio pjegas naudojo akmenis Molotovo kokteilius savadarbius ginklus Dauguma ispuoliu vykdyti atskiru grupiu sukileliu spontaniskai atsakant į Izraelio pajegu smurtinius veiksmus Iki Oslo susitarimu konflikto metu zuvo 111 izraelieciu ir daugiau kaip 2000 palestinieciu is ju 1100 zuvo kovodami su izraelieciais 1000 del vidiniu konfliktu IstorijaIntifados pradzia skatino didejantis priesiskumas tarp palestinieciu ir izraelieciu Per gatviu susiremimus pasitaike zuvusiu kariu ir civiliu is abieju konfliktuojanciu pusiu Tokie incidentai skatino neramumus visose teritorijose o platesnio masto jos buvo Gazos Ruoze Be to manoma kad intifados priezastimi galejo buti ir ilgalaikis Izraelio administracijos buvimas Palestinos zemeje Nuo 1967 m okupuotose teritorijose arabu gyventojai neturejo Izraelio pilietybes o Egiptui ir Jordanijai taip pat nereikejo siu gyventoju nes atsisake teritoriniu pretenziju į Gazos Ruoza ir Vakaru Kranta Kai kurie stebetojai nurode kad palestinieciai jautesi paliktais ju arabu sajungininku o Palestinos issivadavimo organizacijai PIO nepavyko sunaikinti Izraelio ir sukurti Palestinos valstybes kaip buvo zadeta Tuo paciu metu PIO nuo 1974 m kliude Izraeliui surengti rinkimus okupuotose teritorijose kad po to ju gyventojams nereiketu gyventi visa likusį gyvenima kaip antrarusiams pilieciams PIO nebuvo vienintele organizacija kuri ragino palestiniecius imtis smurto Įtakos palestinieciu visuomeneje sieke įvairios radikalaus islamo grupuotes Hamas ir kt Palestinieciu nepasitenkinimas Izraelio valdzia augo ir del zemes trukumo naujoms statyboms ir zemes ukio reikmems augancio nedarbo didejo Palestinos gyventoju tankis esant tradiciskai dideliam gimstamumui Intifados eigaPirmoji intifada prasidejo 1987 m gruodzio men kuomet iskart įvyko keletas incidentu Gruodzio 6 d Gazos Ruoze buvo nuzudytas Izraelio prekybininkas Po dvieju dienu gruodzio 8 d Izraelio armijos sunkvezimis įsireze į autobusa su palestinieciais grįztanciais is darbo Izraelyje į Dzabalijos pabegeliu stovykla Gazos Ruoze Zuvo keturi palestinieciai desimt ju buvo suzeisti Tarp palestinieciu Gazos Ruoze is karto pasklido gandas kad įvykusi automobilio avarija buvo tycinis izraelieciu kerstas Gruodzio 9 d Dzabalijoje prasidejo protesto demonstracijos Palestinieciai degino padangas paaugliai svaide akmenis į Izraelio patrulinius automobilius Kariai is vieno automobilio apsaude uzpuolikus zuvo 17 metu paauglys dar keli buvo suzeisti Netrukus riauses isplito visame Ruoze Vakaru Krante o gruodzio 19 d neramumai pasieke Jeruzale Sukileliai neapsiribojo akmenu krusomis griebesi Molotovo kokteiliu granatu saunamuju ginklu ir sprogmenu 1988 m buvo organizuota intifada be smurto veiksmu krikscioniu verslininkai atsisake moketi mokescius surenkamus finansuoti Izraelio administracijos okupuotose teritorijose islaikyma Sį pasipriesinima Izraelio valdzia įveike didelemis baudomis prekybos įrangos prekiu net namu apyvokos daiktu konfiskavimu is pazeideju Galu gale Izraelis sugebejo nuslopinti palestinieciu sukilima juolab Palestinos pajegos buvo nepalyginamai menkesnes palyginti su gerai paruostomis ir ginkluotomis Izraelio saugumo pajegomis PasekmesSutarties pasirasymas tarp Ichako Rabino ir Jesiro Arafato 1993 m rugsejo 13 d Vasingtone Intifada atskleide daug problemu susijusiu su Izraelio kariu naudojamais smurtiniais metodais slopinant palestinieciu pasipriesinima Tai pritrauke pasaulio demesį o Izraelio visuomene mate uzsitesusia Izraelio okupacijos Palestinos teritorijose problema Pasak kai kuriu stebetoju intifada paskatino isrinkti Izraelio premjeru taikos salininka Ichaka Rabina 1992 m regione prasidejo spartus taikos procesas Norvegijoje vykusiu derybu metu pasiekta iki tol nematytos pazangos Derybu kulminacija tapo Principu deklaracijos pasirasymas įvykes 1993 m rugsejo 13 d JAV Baltuju rumu pieveleje Palestinieciai sutiko pripazinti Izraelį mainais į okupacijos uzbaigima Nuo 2000 m prasidejo Antroji intifada LiteraturaTowards a state of Independence The Palestinian Uprising December 1987 August 1988 Jerusalem FACT Information Committee 1988 265 pp JOHN KIFNER 1988 m rugsejo 18 d Islamic Fundamentalist Group Splitting Palestinian Uprising anglu Special to the New York Times Nuoroda tikrinta 2012 06 08 Jonathan Schanzer Palestinian Uprisings Compared Middle East Quarterly Summer 2002 P 27 37SaltiniaiVikiteka Pirmoji intifada vaizdine ir garsine medziaga Saddam olsaydi Israil e dersini verirdi Archyvuota kopija 10 liepos 2015 is Wayback Machine projekto Zaman Profile Marwan Barghouti BBC News 26 November 2009 Accessed 9 August 2011 Kober Avi From Blitzkrieg To Attrition Israel s Attrition Strategy and Staying Power Small Wars amp Insurgencies 16 no 2 2005 216 40 Nami Nasrallah The First and Second Palestinian intifadas in David Newman Joel Peters eds Routledge Handbook on the Israeli Palestinian Conflict Routledge 2013 pp 56 68 p 56 Fatalities in the first Intifada B Tselem Suarchyvuotas originalas 2013 02 15 Nuoroda tikrinta 2013 02 15 Zachary Lockman Joel Beinin 1989 Intifada The Palestinian Uprising Against Israeli Occupation South End Press ISBN 0896083632 and 9780896083639 Kim Murphy Israel and PLO in Historic Bid for Peace Agree to Mutual Recognition Los Angeles Times 10 September 1993 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu