Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite Krūtinkaulis
Krūtinkaulis
| Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Krūtinkaulis (lot. Sternum) – plokščiasis kaulas, esantis krūtinės ląstos (cavitas thoracis) priekinėje sienoje ir priklausantis ašiniams griaučiams. Šis kaulas yra siaurėjantis į apačią ir tradiciškai aprašomas kaip kardas. Visos dalys vystosi iš atskirų užuomazgų, o vėliau susilieja į vieną kaulą. Dėl rankenos ir kūno sudaromo atgal atviro kampo (angulus sterni) priekinis kaulo paviršius yra šiek tiek išlinkęs, o užpakalinis įdubęs.
Sandara
Su krūtinkauliu tiesiogiai yra sujungti pirmasis (I) – septintasis (VII) šonkauliai, o VIII–X šonkauliai susijungia netiesiogiai, suaugdami su juo tik per vienas kito kremzlę. Kartu su šonkauliais dalyvauja kvėpavime. Krūtinkaulį sudaro trys dalys:
- Viršutinė platesnė dalis – krūtinkaulio rankena (manubrium sterni);
- Vidurinė ilgiausia – krūtinkaulio kūnas (corpus sterni);
- Apatinė mažiausia – krūtinkaulio kardinė atauga (processus xiphoideus).
Krūtinkaulio rankena
Viršutinė rankenos (manubrium sterni) briauna vadinama jungo įlanka (incisura jugularis), nes greta jos teka bendravardė vena (vena jugularis). Ši įlanka iš priekio žymi ribą tarp kaklo ir krūtinės. Ją lengva apčiuopti ir pamatyti: riboja kaklo apačioje esančią duobę. Į šoninių kraštų įdubas įsistato raktikaulio kremzlės. Tai raktikaulinės įlankos (incisurae clavicularis). Po jomis abejose pusėse dar yra po šonkaulinę įlanką (incisura costalis) pirmajam (I) šonkauliui ir po pusę įlankos ties rankenos ir kūno jungtimi antrajam (II) šonkauliui. Rankenos apačia liečiasi su karūtinkaulio kūnu ir sudaro jau minėtą kampą (angulus sterni). Virš rankenos kartais esti antkrūtinkaulinių kaulų (ossa suprasternalia) rudimentai.
Krūtinkaulio kūnas
Kūno (corpus sterni) šonuose, kaip ir rankenoje, išsidėsčiusios įdubos skirtos šonkaulių kremzlėms įsistatyti. Jos vadinamos šonkaulinėmis įlankomis (incisurae costalis). Viena pora ties rankenos ir kūno jungtimi, kita prie kūno ir kardinės ataugos jungties ir dar 4 poros tarp jų.
I šonkaulis jungiasi prie rankenos, II – prie rankenos ir kūno jungties, III–VI šonkaulių kremzlės – prie kūno kraštų, o VII šonkaulio įlanka susidaro prie kūno ir kardinės ataugos jungties.
Krūtinkaulio kardinė atauga
Prie kardinės ataugos (processus xiphoideus), kurią galima apčiuopti tarp šonkaulių lankų, tvirtinasi kai kurie pilvo raumenys.
Krūtinkaulio kaulėjimas
Krūtinkaulio kremzlinis modelis kaulėja iš keleto centrų. Anksčiausiai toks centras užsimezga rankenoje – apie 3-6 intrauterinės raidos mėnesį. Šiek tiek vėliau keli neporiniai ir poriniai židiniai atsiranda kūne, iš kurių pats apatinis formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais. Kaulėjimo centrai susilieja per ilgą laiko tarpą – nuo 6 iki 20 metų. Jiems nesusiliejus, krūtinkaulyje gali likti anga arba plyšys.
Šonkauliai
Šonkaulis (costa) – lanko pavidalo plokščiasis kaulas, užpakaliniu galu prisišliejęs prie atitinkamo krūtinės slankstelio, o priekiniu galu pereinąs į ilgoką kremzlę (cartilago costalis), besijungiančią su krūtinkauliu. Šonkauliai sudaro didžiąją krūtinės ląstos sienos dalį. Pagal tai, kaip šonkauliai tvirtinasi prie krūtinkaulio, jie skirstomi į tikruosius ir netikruosius. Tikrųjų šonkaulių (I–VII); costae verae), kremzlės tvirtinasi prie krūtinkaulio kiekviena atskirai, o netikrųjų (VIII–XII), costae spuriae), kremzlės arba jungiasi tarpusavyje ir prisikabina prie septintojo šonkaulio kremzlės, arba visai nepasiekia krūtinkaulio. Taip atsitinka dviem paskutinėms šonkaulių poroms (XI–XII), tad jie dar vadinami laisvaisiais šonkauliais (costae fluctuantes). Kaip atavizmas pasitaiko XIII šonkaulis kakle (costa cervicalis, s. colli) arba juosmenyje (costa lumbalis). Gretimus šonkaulius skiria tarpšonkaulis, arba tarpšonkaulinis tarpas (spatium intercostale).
Sandara
Šonkaulį sudaro galva (caput costae), kaklas (collum costae) ir kūnas (corpus costae).
Galva – užpakalinis apvalus galas, turintis šonkaulio galvos sąnarinį paviršių (facies articularis capitis costae). Juo šonkauliai remiasi į krūtinės slankstelių kūnų šonus. Tų šonkaulių (II–X), kurie įsistato į gretimų slankstelių kūnų pusduobes (fovea costalis superior et fovea costalis inferior), galvos sąnarinį paviršių dalija šonkaulio galvos skiauterė (crista capitis costae), besiremianti į slankstelių kūnus jungiančią tarpslankstelinę kremzlę. Tų šonkaulių, kurie susineria ne su slankstelių pusduobėmis (I, XI, XII), galva skiauterės, žinoma, neturi.
Į šoną nuo galvos šonkaulis sulaibėja ir pereina į kaklą (collum costae), kurio viršutinis kraštas aštrus ir vadinamas šonkaulio kaklo skiautere (crista colli costae).
Kūnas prasideda gumburėliu (tuberculum costae), kurio sąnarinis paviršius (facies articularis tuberculi costae), liečiasi su krūtinės slankstelio skersine šonkauline duobe (fovea costalis processus transversi). Lateraliau gumburėlio kūnas užlinksta į priekį, sudarydamas šonkaulio kampą (angulus costae). Kūno įlinkusio vidinio paviršiaus apatiniu kraštu driekiasi šonkaulio vaga (sulcus costae), tarpšonkaulinei arterijai, venai ir nervui. Norint nustatyti, ar šonkaulis dešinysis ar kairysis, reikia nukreipti galvą atgal, o vagą – į vidų ir į apačią.
Du viršutiniai šonkauliai
Du viršutiniai šonkauliai šiek tiek skiriasi: yra trumpesni, jų kūnai guli horizontaliai. Pirmojo šonkaulio (costa prima) priekinio galo viršutiniame paviršiuje yra priekinio laiptinio raumens gumburėlis (tuberculum musculi scaleni anterioris), šiam raumeniui tvirtintis. Už jo eina paraktinės arterijos vaga (sulcus arteriae subclaviae), prieš jį – paraktinės venos vaga (sulcus venae subclaviae). Šiomis sekliomis, vos įžiūrimomis vagomis teka bendravardės kraujagyslės. Antrojo šonkaulio (costa secunda), iš horizontalios į sagitalinę plokštumą besisukančio kūno išoriniame paviršiuje yra neryški priekinio dantytojo raumens šiurkštuma (tuberositas musculi serrati anterioris).
Šonkaulių ir jų kremzlių forma pasitaiko įvairi: priekiniai galai gali būti dvišakiai arba kiauri, kremzlės taip pat gali būti sudarytos iš kelių dalių ir netaisyklingai jungtis tarpusavyje bei su krūtinkauliu.
Skaičiuojant gyvo žmogaus šonkaulius, reikia turėti galvoje, kad pirmasis yra pasislėpęs už raktikaulio, taigi tuoj po raktikauliu galima apčiuopti antrojo šonkaulio kūną arba kremzlę.
Literatūra
- G. Česnys, J. Tutkuvienė, A.Barkus, V.Gedrimas, R.Jankauskas, R.Rizgelienė, J.Žukienė (2008). Žmogaus Anatomija I tomas.
- Heinz Feneis, Wolwgang Dauber. Pocket Atlas on Human Anatomy.
- Р.Д. Синельников (1967). Атлас анатомии человека I tomas, Maskva.
Nuorodos
- Informacija anglų kalba – Grėjaus anatomija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krūtinkaulis, Kas yra Krūtinkaulis? Ką reiškia Krūtinkaulis?
Sį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite Krutinkaulis lot Sternum ploksciasis kaulas esantis krutines lastos cavitas thoracis priekineje sienoje ir priklausantis asiniams griauciams Sis kaulas yra siaurejantis į apacia ir tradiciskai aprasomas kaip kardas Visos dalys vystosi is atskiru uzuomazgu o veliau susilieja į viena kaula Del rankenos ir kuno sudaromo atgal atviro kampo angulus sterni priekinis kaulo pavirsius yra siek tiek islinkes o uzpakalinis įdubes KrutinkaulisSandaraSu krutinkauliu tiesiogiai yra sujungti pirmasis I septintasis VII sonkauliai o VIII X sonkauliai susijungia netiesiogiai suaugdami su juo tik per vienas kito kremzle Kartu su sonkauliais dalyvauja kvepavime Krutinkaulį sudaro trys dalys Virsutine platesne dalis krutinkaulio rankena manubrium sterni Vidurine ilgiausia krutinkaulio kunas corpus sterni Apatine maziausia krutinkaulio kardine atauga processus xiphoideus Krutinkaulio rankenaVirsutine rankenos manubrium sterni briauna vadinama jungo įlanka incisura jugularis nes greta jos teka bendravarde vena vena jugularis Si įlanka is priekio zymi riba tarp kaklo ir krutines Ja lengva apciuopti ir pamatyti riboja kaklo apacioje esancia duobe Į soniniu krastu įdubas įsistato raktikaulio kremzles Tai raktikaulines įlankos incisurae clavicularis Po jomis abejose pusese dar yra po sonkauline įlanka incisura costalis pirmajam I sonkauliui ir po puse įlankos ties rankenos ir kuno jungtimi antrajam II sonkauliui Rankenos apacia lieciasi su karutinkaulio kunu ir sudaro jau mineta kampa angulus sterni Virs rankenos kartais esti antkrutinkauliniu kaulu ossa suprasternalia rudimentai Krutinkaulio kunasKuno corpus sterni sonuose kaip ir rankenoje issidesciusios įdubos skirtos sonkauliu kremzlems įsistatyti Jos vadinamos sonkaulinemis įlankomis incisurae costalis Viena pora ties rankenos ir kuno jungtimi kita prie kuno ir kardines ataugos jungties ir dar 4 poros tarp ju I sonkaulis jungiasi prie rankenos II prie rankenos ir kuno jungties III VI sonkauliu kremzles prie kuno krastu o VII sonkaulio įlanka susidaro prie kuno ir kardines ataugos jungties Krutinkaulio kardine ataugaPrie kardines ataugos processus xiphoideus kuria galima apciuopti tarp sonkauliu lanku tvirtinasi kai kurie pilvo raumenys Krutinkaulio kaulejimasKrutinkaulio kremzlinis modelis kauleja is keleto centru Anksciausiai toks centras uzsimezga rankenoje apie 3 6 intrauterines raidos menesį Siek tiek veliau keli neporiniai ir poriniai zidiniai atsiranda kune is kuriu pats apatinis formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais Kaulejimo centrai susilieja per ilga laiko tarpa nuo 6 iki 20 metu Jiems nesusiliejus krutinkaulyje gali likti anga arba plysys SonkauliaiSonkauliai Sonkaulis costa lanko pavidalo ploksciasis kaulas uzpakaliniu galu prisisliejes prie atitinkamo krutines slankstelio o priekiniu galu pereinas į ilgoka kremzle cartilago costalis besijungiancia su krutinkauliu Sonkauliai sudaro didziaja krutines lastos sienos dalį Pagal tai kaip sonkauliai tvirtinasi prie krutinkaulio jie skirstomi į tikruosius ir netikruosius Tikruju sonkauliu I VII costae verae kremzles tvirtinasi prie krutinkaulio kiekviena atskirai o netikruju VIII XII costae spuriae kremzles arba jungiasi tarpusavyje ir prisikabina prie septintojo sonkaulio kremzles arba visai nepasiekia krutinkaulio Taip atsitinka dviem paskutinems sonkauliu poroms XI XII tad jie dar vadinami laisvaisiais sonkauliais costae fluctuantes Kaip atavizmas pasitaiko XIII sonkaulis kakle costa cervicalis s colli arba juosmenyje costa lumbalis Gretimus sonkaulius skiria tarpsonkaulis arba tarpsonkaulinis tarpas spatium intercostale Sandara Sonkaulį sudaro galva caput costae kaklas collum costae ir kunas corpus costae Galva uzpakalinis apvalus galas turintis sonkaulio galvos sanarinį pavirsiu facies articularis capitis costae Juo sonkauliai remiasi į krutines slanksteliu kunu sonus Tu sonkauliu II X kurie įsistato į gretimu slanksteliu kunu pusduobes fovea costalis superior et fovea costalis inferior galvos sanarinį pavirsiu dalija sonkaulio galvos skiautere crista capitis costae besiremianti į slanksteliu kunus jungiancia tarpslanksteline kremzle Tu sonkauliu kurie susineria ne su slanksteliu pusduobemis I XI XII galva skiauteres zinoma neturi Į sona nuo galvos sonkaulis sulaibeja ir pereina į kakla collum costae kurio virsutinis krastas astrus ir vadinamas sonkaulio kaklo skiautere crista colli costae Kunas prasideda gumbureliu tuberculum costae kurio sanarinis pavirsius facies articularis tuberculi costae lieciasi su krutines slankstelio skersine sonkauline duobe fovea costalis processus transversi Lateraliau gumburelio kunas uzlinksta į priekį sudarydamas sonkaulio kampa angulus costae Kuno įlinkusio vidinio pavirsiaus apatiniu krastu driekiasi sonkaulio vaga sulcus costae tarpsonkaulinei arterijai venai ir nervui Norint nustatyti ar sonkaulis desinysis ar kairysis reikia nukreipti galva atgal o vaga į vidu ir į apacia Du virsutiniai sonkauliai Du virsutiniai sonkauliai siek tiek skiriasi yra trumpesni ju kunai guli horizontaliai Pirmojo sonkaulio costa prima priekinio galo virsutiniame pavirsiuje yra priekinio laiptinio raumens gumburelis tuberculum musculi scaleni anterioris siam raumeniui tvirtintis Uz jo eina paraktines arterijos vaga sulcus arteriae subclaviae pries jį paraktines venos vaga sulcus venae subclaviae Siomis sekliomis vos įziurimomis vagomis teka bendravardes kraujagysles Antrojo sonkaulio costa secunda is horizontalios į sagitaline plokstuma besisukancio kuno isoriniame pavirsiuje yra neryski priekinio dantytojo raumens siurkstuma tuberositas musculi serrati anterioris Sonkauliu ir ju kremzliu forma pasitaiko įvairi priekiniai galai gali buti dvisakiai arba kiauri kremzles taip pat gali buti sudarytos is keliu daliu ir netaisyklingai jungtis tarpusavyje bei su krutinkauliu Skaiciuojant gyvo zmogaus sonkaulius reikia tureti galvoje kad pirmasis yra pasislepes uz raktikaulio taigi tuoj po raktikauliu galima apciuopti antrojo sonkaulio kuna arba kremzle LiteraturaG Cesnys J Tutkuviene A Barkus V Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene 2008 Zmogaus Anatomija I tomas Heinz Feneis Wolwgang Dauber Pocket Atlas on Human Anatomy R D Sinelnikov 1967 Atlas anatomii cheloveka I tomas Maskva NuorodosInformacija anglu kalba Grejaus anatomija