Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vėjo jėgainė energijos rūšies keitimo įtaisas generatorius verčiantis kinetinę vėjo energiją į elektros energiją Vėjo jė
Vėjo jėgainė
Vėjo jėgainė – energijos rūšies keitimo įtaisas, generatorius, verčiantis kinetinę vėjo energiją į elektros energiją.
Vėjo turbinos gaminamos vertikaliomis ir horizontaliomis ašimis. Mažiausios turbinos naudojamos tokioms reikmėms kaip akumuliatorių įkrovimas pagalbinei valčių ar priekabų energijai ar eismo įspėjamiesiems ženklams. Didesnės turbinos gali būti naudojamos buitiniam energijos tiekimui, pagaminta elektros energija parduodama elektros energijos tiekėjui per elektros tinklą.
Istorija
Pirmoji jėgainė buvo išrasta 1888 m. Jos išradėjas yra . Ši vėjo jėgainė turėjo net 144 mentes, kurios buvo medinės, ir toks įrenginys galėjo generuoti 12 kW galią.
Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio vidurio daugelis Amerikos kaimiškų vietovių priklausė nuo vėjo energijos. Tai buvo vienintelis elektros energijos šaltinis. Tokios turbinos buvo prieinamos ir ekonomiškai naudingos. Jos buvo ypač naudingos nutolusioms vietoms, į kurias tiekti elektros energiją kitaip nebuvo galimybės.
Visose Jungtinėse Amerikos Valstijose išsiplėtus elektros linijoms, kaimiškose vietose esančios vėjo jėgainės išnyko, o vėjo energetika tapo praeitimi. Tik pastaraisiais dešimtmečiais imta vėl aktyviai domėtis vėjo energetika.
Tipai
Vėjo jėgainės pagal konstrukciją skirstomos į du tipus:
- horizontalios ašies,
- vertikalios ašies.
Vertikalios ašies vėjo jėgainės jau buvo žinomos Mesopotamijoje. Šias turbinas rekomenduojama įrengti tose vietovėse, kuriose gyvenamieji pastatai yra arti vienas kito, kadangi jėgainių darbo metu keliamas triukšmas yra mažesnis ir nesijaučia jokios vibracijos. Be to, jas lengva montuoti ir eksploatuoti, jų nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį. Tačiau vertikalios vėjo jėgainės nepasižymi dideliu naudingumo koeficientu, nuo kurio priklauso pagaminamos elektros savikaina. Be to, norint paleisti šias elektrines reikalinga papildoma energija, dėl savo konstrukcijos jos yra lėtaeigės ir negali būti tokios aukštos kaip horizontalios jėgainės.
Vėjo jėgainės, kurios sukasi ant horizontalios ašies, yra plačiausiai naudojamos. Dėl savo konstrukcijos jos yra greitaeigės, mažesnio svorio, jėgainės turbiną galima iškelti aukštai. Be to, vieno instaliuoto kilovato kaina yra mažesnė negu vertikalios ašies jėgainių. Tačiau trūkumas tas, kad jų negalima statyti arti gyvenamųjų pastatų, aukštus bokštus sudėtinga transportuoti, o vėjo turbinas – įdiegti.
Vėjo jėgainės pagal paskirtį ir galingumą skirstomos į:
- pramonines (daugiau kaip 250 kW),
- vidutines (nuo 50 kW iki 250 kW),
- asmenines (nuo 0,1 kW iki 50 kW).
Veikimo principas
Vėjas – tai judantis oras. Didėjant jo greičiui, didėja ir kinetinė, su judėjimu susijusi, energija. Vėjo elektrinės sukurtos taip, kad sudarytų kliūtį kinetinei energijai, ją sulėtintų ir konvertuotų į elektros energiją. Kliūtis kinetinei energijai susidaro, kuomet vėjas susiduria su turbinos mentėmis, kurios suprojektuotos taip, kad duotų didžiausią energijos kiekį ir taip sudarytų didžiausią galimą kliūtį. Dauguma vėjo elektrinių susideda iš trijų menčių, sumontuotų prie plieninio bokšto. Vėjo elektrinės gali būti įvairaus aukščio – kuo jos aukštesnės, tuo efektyviau veikia, nes didesniam aukščiui įprastai būdingi stipresni vėjai. Aukščiausia ir galingiausia kada nors pagaminta vėjo turbina „Haliade-X 12 MW“ šiuo metu veikia prie Nyderlandų krantų. Šios „GE Renewable Energy“ vėjo turbinos ašies aukštis yra 220 metrų. Kiekviena jos mentė yra 107 metrų arba vidutinio futbolo stadiono ilgio. Palyginimui: Lietuvoje aukščiausios vėjo turbinos ašies aukštis yra 110 metrų – dvigubai mažesnis. Vėjo elektrinės sugauna vėjo energiją savo mentėmis. Vėjui pučiant, vienoje mentės pusėje susidaro žemo slėgio oro kišenė. Ši kišenė traukia mentę link savęs ir taip priverčia suktis elektrinės viduje esantį rotorių. Naselėje esanti pavarų dėžė padidina rotoriaus sukimosi greitį nuo maždaug 18 iki 1800 apsisukimų per minutę – toks greitis leidžia turbinos generatoriui gaminti elektros energiją. Daugumos sausumoje šiuo metu veikiančių vėjo jėgainių galia yra 2–3 MW, tokios elektrinės kasmet gali pagaminti apie 5,5 mln. kWh elektros energijos. Tiek visiškai pakanka patenkinti apie 1,5 tūkst. vidutinių individualių namų ir apie 4 tūkst. vidutinių butų ūkių metinius elektros poreikius Lietuvoje. Tačiau naujai šiuo metu statomų elektrinių galia siekia ir 5,5 MW, todėl jos gali pagaminti daugiau nei dvigubai daugiau elektros energijos.
Poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai
Didelės vėjo jėgainės, tampa vis svarbesniu atsinaujinančios energijos šaltiniu, daugelis šalių jas naudoja, siekdamos sumažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Viename vertinime teigiama, kad nuo 2009 m. palyginus su fotovoltiniais, hidro, geoterminiais, anglies ir dujų elektros gamybos būdais, energija gaunama naudojant vėją santykiniai turi mažiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažiausią vandens suvartojimo poreikį ir palankiausią socialinį poveikį. Tačiau yra nuomonių, jog didelės vėjo jėgainės, ypač jų parkai, darko kraštovaizdį, kelia grėsmę paukščiams, šikšnosparniams, šalia vėjo jėgainių gyvenantys žmonės yra nuolat veikiami iki 45 dB garso, kuris didina stresą, kelia nemigą ir taip veikia sveikatą.
Vėjo jėgainės Lietuvoje
2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (1453 GWh) elektros energijos: 28 % daugiau nei 2018 m., kai vėjo elektrinės pagamino 1,14 TWh (1139 GWh). Tai yra 13 % galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Bendrai atsinaujinantys energijos šaltiniai 2018 m. pagamino 2,9 TWh elektros energijos – 26 % galutinio elektros energijos suvartojimo.
Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. „Litgrid“ duomenimis, kartu su mažosiomis vėjo jėgainėmis, Lietuvoje iš viso instaliuota 533 MW galios elektrinių.
Vėjo jėgainės Europoje
2019 m. Europoje buvo instaliuota 15,4 GW galios naujų vėjo elektrinių: 11,8 GW iš jų – sausumoje, o 3,6 GW – jūroje.
Daugiausia naujų vėjo jėgainių 2019 m. iškilo Jungtinėje Karalystėje – 2,4 GW (sausumoje ir jūroje), Ispanijoje – 2,3 GW (sausumoje), Vokietijoje – 2,2 GW (sausumoje ir jūroje), Švedijoje – 1,6 GW (sausumoje), Prancūzijoje – 1,3 GW (sausumoje). Pirmosiose keturiose valstybėse instaliuotos vėjo jėgainės sudarė daugiau nei pusę – 55 proc. – visoje Europoje instaliuotų vėjo jėgainių.
Už Europos Sąjungos ribų 2019 metais nuo 600 iki 800 MW naujų elektrinių 2019 m. instaliavo Norvegija, Turkija ir Ukraina.
2019 m. Europoje instaliuota 27 proc. daugiau naujų vėjo jėgainių nei 2018-aisiais. Tačiau norint įgyvendinti Europos Žaliajame susitarime iškeltus tikslus, vėjo energetikos plėtra turėtų būti dar spartesnė. Europoje turėtų būti instaliuojama dvigubai daugiau naujų vėjo jėgainių nei 2019-aisiais, augimas turėtų būti fiksuojamas tiek sausumoje, tiek ir jūroje.
Iš viso Europoje veikia 205 GW galios vėjo jėgainių. Daugiausia jų instaliuota Vokietijoje (61 GW), Ispanijoje (26 GW), Jungtinėje Karalystėje (24 GW), Prancūzijoje (17 GW) ir Italijoje (11 GW). Taigi paminėtose šalyse instaliuota apie du trečdalius Europoje esančių vėjo jėgainių, kitoms regiono valstybėms atitenka likęs trečdalis.
Galerija
- Pirmoji pasaulyje (1888 m.) automatinė vėjo turbina Klyvlende. Aukštis – 18 m, galia – 12 kW
- Horizontaliosios ašies vėjo turbinos Šiaurės jūroje
- Vertikaliosios ašies vėjo turbina
- H tipo vertikaliosios ašies vėjo turbina
- Pirmoji pasaulyje: Estinnes vėjo jėgainių 11 E-126 vėjo turbinos 7,5 MW, liepos 2010, pamatyti unikalią dviejų dalių rotoriaus mentės apie
- 7,5 MW galios turbinų Estinnes Belgija m. spalio 10 d. 2010 m. baigė
- Vėjo jėgainių parkas Vokietijoje
Nuorodos
- http://www.thirdplanetwind.com/energy/history.aspx Archyvuota kopija 2021-01-22 iš Wayback Machine projekto.
- http://energetikosabc.lt/lt/atsinaujinantys-istekliai/kas-yra-vejo-energija/162 Archyvuota kopija 2021-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- https://lvea.lt/wp-content/uploads/2021/01/LVEA_Viskas-ka-reikia-zinoti-apie-vejo-energetika.pdf
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1364032108000555?via%3Dihub
- „Wind Turbine Interactions with Birds, Bats, and their Habitats:A Summary of Research Results and Priority Questions“
- Gohlke, Julia M.; Hrynkow, Sharon H.; Portier, Christopher J. (2008). „Health, Economy, and Environment: Sustainable Energy Choices for a Nation“. Environmental Health Perspectives. 116 (6): A236–7.
- https://lvea.lt/statistika/[neveikianti nuoroda]
- https://lvea.lt/statistika/ Archyvuota kopija 2021-01-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėjo jėgainė, Kas yra Vėjo jėgainė? Ką reiškia Vėjo jėgainė?
Vejo jegaine energijos rusies keitimo įtaisas generatorius verciantis kinetine vejo energija į elektros energija Vejo jegaine Lietuvoje Vejo turbinos gaminamos vertikaliomis ir horizontaliomis asimis Maziausios turbinos naudojamos tokioms reikmems kaip akumuliatoriu įkrovimas pagalbinei valciu ar priekabu energijai ar eismo įspejamiesiems zenklams Didesnes turbinos gali buti naudojamos buitiniam energijos tiekimui pagaminta elektros energija parduodama elektros energijos tiekejui per elektros tinkla IstorijaPirmoji jegaine buvo israsta 1888 m Jos isradejas yra Si vejo jegaine turejo net 144 mentes kurios buvo medines ir toks įrenginys galejo generuoti 12 kW galia Iki XX a 4 ojo desimtmecio vidurio daugelis Amerikos kaimisku vietoviu priklause nuo vejo energijos Tai buvo vienintelis elektros energijos saltinis Tokios turbinos buvo prieinamos ir ekonomiskai naudingos Jos buvo ypac naudingos nutolusioms vietoms į kurias tiekti elektros energija kitaip nebuvo galimybes Visose Jungtinese Amerikos Valstijose issipletus elektros linijoms kaimiskose vietose esancios vejo jegaines isnyko o vejo energetika tapo praeitimi Tik pastaraisiais desimtmeciais imta vel aktyviai dometis vejo energetika Tipai source source source source source source source source Video vejo jegaine Vejo jegaines pagal konstrukcija skirstomos į du tipus horizontalios asies vertikalios asies Vertikalios asies vejo jegaines jau buvo zinomos Mesopotamijoje Sias turbinas rekomenduojama įrengti tose vietovese kuriose gyvenamieji pastatai yra arti vienas kito kadangi jegainiu darbo metu keliamas triuksmas yra mazesnis ir nesijaucia jokios vibracijos Be to jas lengva montuoti ir eksploatuoti ju nereikia orientuoti pagal vejo kryptį Taciau vertikalios vejo jegaines nepasizymi dideliu naudingumo koeficientu nuo kurio priklauso pagaminamos elektros savikaina Be to norint paleisti sias elektrines reikalinga papildoma energija del savo konstrukcijos jos yra letaeiges ir negali buti tokios aukstos kaip horizontalios jegaines Vejo jegaines kurios sukasi ant horizontalios asies yra placiausiai naudojamos Del savo konstrukcijos jos yra greitaeiges mazesnio svorio jegaines turbina galima iskelti aukstai Be to vieno instaliuoto kilovato kaina yra mazesne negu vertikalios asies jegainiu Taciau trukumas tas kad ju negalima statyti arti gyvenamuju pastatu aukstus bokstus sudetinga transportuoti o vejo turbinas įdiegti Vejo jegaines pagal paskirtį ir galinguma skirstomos į pramonines daugiau kaip 250 kW vidutines nuo 50 kW iki 250 kW asmenines nuo 0 1 kW iki 50 kW Veikimo principasVejas tai judantis oras Didejant jo greiciui dideja ir kinetine su judejimu susijusi energija Vejo elektrines sukurtos taip kad sudarytu kliutį kinetinei energijai ja suletintu ir konvertuotu į elektros energija Kliutis kinetinei energijai susidaro kuomet vejas susiduria su turbinos mentemis kurios suprojektuotos taip kad duotu didziausia energijos kiekį ir taip sudarytu didziausia galima kliutį Dauguma vejo elektriniu susideda is triju menciu sumontuotu prie plieninio boksto Vejo elektrines gali buti įvairaus aukscio kuo jos aukstesnes tuo efektyviau veikia nes didesniam auksciui įprastai budingi stipresni vejai Auksciausia ir galingiausia kada nors pagaminta vejo turbina Haliade X 12 MW siuo metu veikia prie Nyderlandu krantu Sios GE Renewable Energy vejo turbinos asies aukstis yra 220 metru Kiekviena jos mente yra 107 metru arba vidutinio futbolo stadiono ilgio Palyginimui Lietuvoje auksciausios vejo turbinos asies aukstis yra 110 metru dvigubai mazesnis Vejo elektrines sugauna vejo energija savo mentemis Vejui puciant vienoje mentes puseje susidaro zemo slegio oro kisene Si kisene traukia mente link saves ir taip privercia suktis elektrines viduje esantį rotoriu Naseleje esanti pavaru deze padidina rotoriaus sukimosi greitį nuo mazdaug 18 iki 1800 apsisukimu per minute toks greitis leidzia turbinos generatoriui gaminti elektros energija Daugumos sausumoje siuo metu veikianciu vejo jegainiu galia yra 2 3 MW tokios elektrines kasmet gali pagaminti apie 5 5 mln kWh elektros energijos Tiek visiskai pakanka patenkinti apie 1 5 tukst vidutiniu individualiu namu ir apie 4 tukst vidutiniu butu ukiu metinius elektros poreikius Lietuvoje Taciau naujai siuo metu statomu elektriniu galia siekia ir 5 5 MW todel jos gali pagaminti daugiau nei dvigubai daugiau elektros energijos Poveikis aplinkai ir zmogaus sveikataiDideles vejo jegaines tampa vis svarbesniu atsinaujinancios energijos saltiniu daugelis saliu jas naudoja siekdamos sumazinti energetine priklausomybe nuo iskastinio kuro Viename vertinime teigiama kad nuo 2009 m palyginus su fotovoltiniais hidro geoterminiais anglies ir duju elektros gamybos budais energija gaunama naudojant veja santykiniai turi maziausia siltnamio efekta sukelianciu duju kiekį maziausia vandens suvartojimo poreikį ir palankiausia socialinį poveikį Taciau yra nuomoniu jog dideles vejo jegaines ypac ju parkai darko krastovaizdį kelia gresme pauksciams siksnosparniams salia vejo jegainiu gyvenantys zmones yra nuolat veikiami iki 45 dB garso kuris didina stresa kelia nemiga ir taip veikia sveikata Vejo jegaines Lietuvoje2019 m Lietuvoje veikiantys vejo jegainiu parkai pagamino 1 45 TWh 1453 GWh elektros energijos 28 daugiau nei 2018 m kai vejo elektrines pagamino 1 14 TWh 1139 GWh Tai yra 13 galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo Bendrai atsinaujinantys energijos saltiniai 2018 m pagamino 2 9 TWh elektros energijos 26 galutinio elektros energijos suvartojimo Lietuvoje siuo metu veikia 23 vejo jegainiu parkai ju galia kartu sudejus siekia 480 MW Litgrid duomenimis kartu su mazosiomis vejo jegainemis Lietuvoje is viso instaliuota 533 MW galios elektriniu Vejo jegaines Europoje2019 m Europoje buvo instaliuota 15 4 GW galios nauju vejo elektriniu 11 8 GW is ju sausumoje o 3 6 GW juroje Daugiausia nauju vejo jegainiu 2019 m iskilo Jungtineje Karalysteje 2 4 GW sausumoje ir juroje Ispanijoje 2 3 GW sausumoje Vokietijoje 2 2 GW sausumoje ir juroje Svedijoje 1 6 GW sausumoje Prancuzijoje 1 3 GW sausumoje Pirmosiose keturiose valstybese instaliuotos vejo jegaines sudare daugiau nei puse 55 proc visoje Europoje instaliuotu vejo jegainiu Uz Europos Sajungos ribu 2019 metais nuo 600 iki 800 MW nauju elektriniu 2019 m instaliavo Norvegija Turkija ir Ukraina 2019 m Europoje instaliuota 27 proc daugiau nauju vejo jegainiu nei 2018 aisiais Taciau norint įgyvendinti Europos Zaliajame susitarime iskeltus tikslus vejo energetikos pletra turetu buti dar spartesne Europoje turetu buti instaliuojama dvigubai daugiau nauju vejo jegainiu nei 2019 aisiais augimas turetu buti fiksuojamas tiek sausumoje tiek ir juroje Is viso Europoje veikia 205 GW galios vejo jegainiu Daugiausia ju instaliuota Vokietijoje 61 GW Ispanijoje 26 GW Jungtineje Karalysteje 24 GW Prancuzijoje 17 GW ir Italijoje 11 GW Taigi paminetose salyse instaliuota apie du trecdalius Europoje esanciu vejo jegainiu kitoms regiono valstybems atitenka likes trecdalis GalerijaPirmoji pasaulyje 1888 m automatine vejo turbina Klyvlende Aukstis 18 m galia 12 kW Horizontaliosios asies vejo turbinos Siaures juroje Vertikaliosios asies vejo turbina H tipo vertikaliosios asies vejo turbina Pirmoji pasaulyje Estinnes vejo jegainiu 11 E 126 vejo turbinos 7 5 MW liepos 2010 pamatyti unikalia dvieju daliu rotoriaus mentes apie 7 5 MW galios turbinu Estinnes Belgija m spalio 10 d 2010 m baige Vejo jegainiu parkas VokietijojeNuorodosVikiteka Vejo jegaine vaizdine ir garsine medziagahttp www thirdplanetwind com energy history aspx Archyvuota kopija 2021 01 22 is Wayback Machine projekto http energetikosabc lt lt atsinaujinantys istekliai kas yra vejo energija 162 Archyvuota kopija 2021 01 25 is Wayback Machine projekto https lvea lt wp content uploads 2021 01 LVEA Viskas ka reikia zinoti apie vejo energetika pdf https www sciencedirect com science article abs pii S1364032108000555 via 3Dihub Wind Turbine Interactions with Birds Bats and their Habitats A Summary of Research Results and Priority Questions Gohlke Julia M Hrynkow Sharon H Portier Christopher J 2008 Health Economy and Environment Sustainable Energy Choices for a Nation Environmental Health Perspectives 116 6 A236 7 https lvea lt statistika neveikianti nuoroda https lvea lt statistika Archyvuota kopija 2021 01 18 is Wayback Machine projekto